Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 151

pradžia, tęsinys

Matome, kad Zelenski atsidūrė situacijoje, kai jam reikia atramos, kuri imsis karo visų pirma su Tymošenko ir Kolomojsky. Saakašvili iš pirmo žvilgsnio čia puikiai tinka, kažkada tam jį pakvietė į Ukrainą ir suteikė pilietybę ex-prezidentas Porošenko. Ne reformoms vykdyti, o būtent karui su politiniais priešininkais, visų pirma, tuometiniu premjeru Arsenij Jaceniuk, kurio partija laimėjo daugiau balsų nei BPP. Sekantis buvo nepaklusnus ministras Avakov. Tada maištingasis oligarchas Kolomojsky. Saakašvili didvyriškai kovojo su prezidento priešais, vadindamas tai kova su korupcija, kol neatsisuko prieš vakarykštį darbdavį.

Istorija eina ratu: Porošenko kažkada atsikvietė Saakašvili kovoti su Jaceniuk, Zelenski jau dabar kovoja su Porošenko, Kolomojsky ir Tymošenko. Tačiau nenustebsiu, kad po metų-kitų Maidane Saakašvili rėš ugningas kalbas, raginančias kovoti su Zelenski. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad Zelenski nebenorės/nebegalės apmokėti Saakašvili sąskaitų. Kadangi kiekvienas, kuris susideda su Saakašvili, baigia taip pat.
Beje, tokia juokinga prognozė – įtariu, kad Zelenski turės atimti iš Saakašvili Ukrainos pilietybę, kai šis pasuks prieš Zelenski.

Tags:

365 žodžiai – 150

pradžia

Antrasis galvasopis tradiciškai bus Julija Timošenko. Jei jau nepavyko tapti prezidentu – ji planuoja būti premjeru. Bendras politinių jėgų išsidėstymas Ukrainoje privers Zelenskį remiančią partiją „Liaudies tarnas“ kurti koaliciją. Kadangi jis jau anksčiau atmetė aljansą tiek su prorusišku „Oppoblok“, tiek su pervadinta ex-prezidento Porošenko partija BPP, telieka variantas „Liaudies tarnas + Batkivščina“ ir dar kas nors. Ir čia Julijai Vladimirovinai reikės premjero kėdės, ir tik taip! Nesvarbu, kiek vietų Radoje turės „Batkivščina“, netgi jei mažiau už „Liaudies tarną“ – tokia jos kaina – Timošenko yra labai ambicinga ir neparsiduos už mažiau. Kitas dalykas – premjero pozicija yra tik pagrindinė pozicija, prie jos reikės dar daug ką pridėti, kitaip nebus koalicijos. Jei Zelenskij sutinka su visais Timošenko reikalavimais, jis yra pasmerktas pakartoti ex-prezidento Juščenko likimą, kuris taip pat buvo ukrainiečių mylimas, bet jo reitingas išgaravo. Timošenko jį per metus sunaikino, pati likdama balta ir pūkuota, o Juščenko skausmingai bandė suprasti, kas nutiko. Šitas scenarijus nuspėjamas ir Zelenskij jo bijo.

b.d.

Tags:

365 žodžiai – 149

Ukrainos prezidentas Zelenskij grąžino buvusio prezidento Porošenko atimtą Ukrainos pilietybę Michailui Saakašvili, kažkada buvusiam Gruzijos prezidentu. Pabandom trumpai pamąstyti, kodėl? Prezidentas staiga pamatė, kad jį supa ne žmonės, tiesiog turintys skirtingus požiūrius ir norą dialogui, bet patyrę politiniai plėšrūnai, kurie gali jį suėsti gana greitai. Bandymai apžaisti juos iš anksto pasmerkti nesėkmei – patirties skirtumas tiesiog per didelis. Taigi Zelenskij suprato, kad jam reikia tokio paties masto plėšrūno, o Saakašvili puikiai tinka šiam vaidmeniui.

Taigi, kas tie pagrindiniai Zelenskij košmarai? Visų pirma tai Igor Kolomoisky, kuris iš vakarykščio rėmėjo pavirto daug reikalaujančiu ir brangiu sąjungininku. Su skandalu jis padarė savo kandidatą prezidento administracijos vadovu, stumia saviškius į ministrų postus. Zelenskij tai kainavo reputacijos taškus. Artėja kova dėl gubernatorių vietų ir valstybės valdomų įmonių kontrolės. Bus kvotos Kolomojsky žmonėms „Liaudies tarno“ partijos sąraše artėjančiuose rinkimuose į Aukščiausią Radą. Vėliau, prastėjant padėčiai Ukrainoje, nusivylusių rinkėjų pyktis bus nukreiptas į Zelenskij. Ir tas nusivylimo procesas pamažu jau vyksta.

b.d.

Tags:

365 žodžiai – 148

Tokia sena pasakėlė

Buvo toks miestelis, jame bažnyčia, o joje senas kunigas, kuriam darėsi bloga nuo savo parapijos žmonių išpažinčių, kurių dažniausia nuodėmė buvo svetimavimas. Vieną sekmadienį sakykloje jis pasakė: „Jei aš išgirsiu nors vieną prisipažįstantį svetimavimu, aš išeisiu!“. Tačiau per išpažintį nuodėmes reikia išpažinti, tad pamaldūs parapijiečiai nutarė sugalvoti kodinį žodį vietoje „svetimavimo“. Ir jie sugalvojo, kad tas, kuris svetimavo, sakytų, jog jis „krito“. Atrodė, kad tai tenkina senąjį kunigą ir viskas gerai sekėsi, kol kunigas mirė, sulaukęs garbios senatvės. Į miestelį vyskupija atsiuntė naują kunigą. Savaitę po to, kai atvyko naujasis kunigas, jis aplankė miesto merą ir atrodė labai susirūpinęs. Kunigas tarė: „Jūs turite kažką daryti su miesto šaligatviais. Kai žmonės ateina į išpažintį, jie nuolat kalba apie kritimą“. Meras pradėjo juoktis, suvokdamas, kad niekas nepasakė naujam kunigui apie kodinį žodį. Ir prieš merui paaiškinant, kunigas pakėlė rodomąjį pirštą ir tarė: „Nežinau, kodėl jūs juokiatės. Jūsų žmona šią savaitę krito tris kartus.“

Tags:

365 žodžiai – 147

Apmąstymai apie gyvenimą sunkiomis gyvenimo minutėmis – iš trinamų juodraščių

Vienatvė nepriklauso nuo žmonių buvimo ar nebuvimo aplinkui. Geriausios tiesos – kruvinos tiesos, išpplėštos su mėsa iš savo gyvenimo patirties. Viltis – pats didžiausias blogis! Ji pailgina kančias. Nusivylimas – kaina, kurią žmogus turi mokėti už savęs pažinimą. Pažvelkite į pačias gyvenimo gelmes – ir pamatysite ten neviltį. Norint išaugti aukštu ir išdidžiu, medžiui reikia audrų. Kartais likimas mus įvelia į tokias situacijas, kur pasielgti teisingai yra klaidinga. Mes patys sukuriame visas mūsų patirtis. Ir viską, ką sukūrėme, patys galime ir sunaikinti. Tai, ką mes turime – dažnai pradeda turėti mus. Visų viršūnių problema – po jų seka nusileidimas. Nuryta nuoskauda gali nunuodyti! Pasitikėjimas tiesiogiai proporcingas žinojimui. Nesvarbu, kiek mes to norime, tačiau mes neturime kuo pasitikėti šiame pasaulyje, išskyrus save. Niekas, išskyrus mus pačius, nepalaikys, neįvertins mūsų elgesio, nepasiūlys aiškios gyvenimo schemos. Mūsų likimas nėra iš anksto nulemtas, ir kiekvienas iš mūsų turi pats nuspręsti, kaip gyventi kuo geriau, laimingiau ir prasmingiau.

Tags:

365 žodžiai – 146

Mes dažniausiai nesukame galvos dėl pasaulio sudėtingumo ir gal net nelabai suvokiame, kad gyvename trijose informacinėse aplinkose, egzistuojančiose vienu metu ir lygiagrečiai viena kitai: tikroje, virtualioje ir simbolinėje. Tikroji aplinka yra tai, ką jaučiame savo pojūčių sistema: matome, girdime ir t.t.. Virtualioji aplinka yra tai, ką mes „matome“ iš mums pateikiamos informacijos: knyga, filmas, pasakojimas, televizijos reportažas, žinutė internete – iš esmės tai aplink mus sukurta virtuali realybė. Simbolinė aplinka yra supakuotų prasmių (simbolių) erdvė. Simbolio esmė – kai informacijos apie reiškinį/procesą/objektą kiekis yra per didelis, sukuriamas jo atvaizdas, projekcija, modelis – tai supaprastinta sąvoka, kuri talpina visą informaciją apie tą reiškinį. Kadangi informacijos gali būti labai daug, ją tenka glaudinti pakopomis ir tas pakopas sluoksniuoti lyg kopūstą. Galima naudotis tiesiog simboliais, o galima juos išpakuoti, išgaunant detales atvirkštine tvarka: atskleidžiate vieną reikšmę, bet viduje yra nauja, ir taip toliau. Pavyzdžiui, pabandykime išsipakuoti tokią girdėtą sąvoką „Meilė Tėvynei“.

Tags:

365 žodžiai – 145

Kadangi šiandien vyksta rinkimai, apie politiką rašyti nevalia. Šiaip rašyti apie politiką galima, tik apie rinkimus ne, tačiau kad visi tie rašinėliai nusirita link rinkimų, tai tenka labai žodžius rinkti. Vakar/užvakar su bendradarbiu ir jo žmona pasidarėme išvyką Lenkijon (fotoreportažą reiks sudėlioti, jei neaptingsiu), tai ten irgi ruošiamasi vietinio Seimo rinkimams. Pilna plakatų su kandidatais, renkami parašai etc. Ir Šventliepėje į akis krito plakatas su tokiu Krzysztof Jurgiel. Šiaip tai man jis dzyn, tačiau sudomino aiškiai lietuviškos kilmės pavardė – kažkuris iš jo protėvių aiškiai buvo tiesiog Jurgelis. Perskaičiau biografiją, ten jo lietuviškos šaknys nenurodytos, tačiau nustebino tai, kad jis yra baigęs geodeziją ir dirbęs geodezininku. Įdomiai gaunasi kai kada – žmogus baigia techninius mokslus, dirba garbingą darbą, vėliau įsisuka į politiką ir jau nebegrįžta į doros kelią. O velnias, jau kyla asociacijos ir su lietuviškais politikais, kurie (bent jau dalis iš jų) yra įgavę padorias specialybes, o va kaip nusirito…

Tags:

365 žodžiai – 144

Tokies seni pamąstymai-tezės nepradėtai knygai apie save ir kitus 😉

Vienas dalykas – egzistuoti kitam, o visiškai kitas – būti lygiaverčiais partneriais, nes niekas niekada nieko nepadarė tik kitiems. Pasižiūrėkite atidžiau ir aiškiai pamatysite: visi veiksmai nukreipti į mus pačius, visos paslaugos – paslaugos sau, meilė gali būti tik meile sau. Pabandykite kasti giliau – ir pamatysite, kad jūs mylite ne kitus, bet mylite tuos malonius jausmus, kuriuos iššaukia meilė. Patinka pats potraukis, o ne žmogus, kuriam tą potraukį jaučiate. Norėdami visapusiškai susijungti su kitu asmeniu, pirmiausia turite surasti ryšį su pačiu savimi. Juk jei mes negalime susitaikyti su mūsų vienatve – pradedame naudoti kitą tiesiog kaip pastogę nuo vienišumo. Reikia suvokti – tarp supratimo protu ir supratimo širdimi yra bedugnė – didžiulė bedugnė. Kūrybiškumas ir atradimai kyla iš skausmo. Esame visiškai atsakingi už savo gyvenimą, tačiau ne tik už mūsų veiksmus, bet ir už mūsų nesugebėjimą veikti. Vienaip ar kitaip, bet kokie santykiai baigiasi anksčiau ar vėliau. Nėra amžinos garantijos.

Tags:

365 žodžiai – 143

Bemąstydamas apie mūsų gyvenimą, prisiminiau seną anekdotą:

Iš zoologijos sodo pabėgo kengūra. Ją pagavo, mokslinė taryba nusprendė, kad ji iššoko per tvorą. Trijų metrų tvora aplink zoologijos sodą buvo nugriauta, pastatyta penkių metrų, bet kengūra dar kartą pabėgo. Ji vėl buvo pagauta, pastatyta dešimties metrų aukščio tvora, bet kengūra eilinį kartą pabėga. Eilinis pagavimas, statoma penkiolikos metrų tvora. Kengūra sėdi narve, kol tvora bus baigta, o dramblys iš gretimo voljero jos klausia:

– Ei, ką tu manai, kokio aukščio tvorą jie statys, kai tu vėl pabėgsi?
Kengūra sako:
– Na, metrų iki trisdešimt. Arba galiausiai vartai nakčiai bus uždaromi.

Tai va taip kai kada ir gaunasi – duodamės-duodamės spręsdami kažkokias vis iškylančias problemas ir nematome, kad tiesiog kažkur reikia uždaryti vartus: nešerti teršiančių miestą balandžių, <…įrašyti viską, kas kelia norą ką nors užmušti ;)…>, nebalsuoti už viską pažadančius populistus. Ir gal tada ta mūsų ramybės kengūra nebepabėgs.

Tags:

365 žodžiai – 142

Užvakar kaip niekad aiškiai suvokiau, kaip blogai būti vienam. Aišku, jei žmogus ar ilgą laiką gyvena vienas, jis susikonstruoja atitinkamą gyvenimo būdą ir jam gal būt netgi visai komfortabilu. Man gi, pripratusiam prie gyvenimo dviese, kai tam tikrais gyvenimo aspektais rūpinasi tik mano geresnioji pusė, iš to vienišumo gaunasi nekas. Nes kai ji išvažiuoja geram pustrečio mėnesio globoti anūkės į londonus, tai gyvenimas pasunkėja. OK, su buitimi ir katinu susitvarkau, gyvename kaip išeina, bet va nestandartinės situacijos gali būti labai nemalonios. Kai kažko žiauriai suskausta skrandį, tai nežinai, ko griebtis. Tiek to, mano brangiausioji telefonu pravedė instruktažą, kokių vaistų nusipirkti, vaisitninkė dar papildomai pakonsultavo. Bet kai guli, skausmas nepraeina ir pusę nakties mąstai, kad gal tai vistik ne nuo didelio kiekio žalių daržovių (blemba, pasirodo, negaliu valgyti daug žalių svogūnų!) ir ar nereiktų kviestis greitąją – nekas. Vienžo, supratau, kad esu šeimos žmogus, nors tu ką 🙂

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »