Posted in istorija, kartografija, Lietuva on Bir 17th, 2018
Vėlgi įrašas iš ciklo „Kai kartografai neturi ką veikti“. Esu rašęs, kad subadžiau nuo senų vokiškų topografinių žemėlapių Klaipėdos krašto dvarus. Dabar atėjo metas pabandyti tą padaryti likusiai Lietuvos daliai, kuri prie caro priklausė Rusijai. Čia tokių prabangių ir detalių žemėlapių nepavyko gauti, tad tenkinuosi vadinamaisiais „dvivarsčiais“, t.y. 1:84000 žemėlapiais. Darbas (jei vis tik užsispirsiu […]
Read Full Post »
Posted in istorija, kartografija, Lietuva on Bir 10th, 2018
Na kąq gi, užbaigiau dar vieną asmeninį projektą iš serijos „Kai kartografai neturi ką veikti“. Šiuo atveju -koordinuoti vokiškus prieškarinius M1:25K topografinius žemėlapius Klaipėdos kraštui, po to juose identifikuoti dvarus ir palivarkus. Rezultatas – GoogleMaps. Violetine spalva pažymėti KPD KVR dvarų duombazėje esantys dvarai; mėlyna – mano identifikuoti dvarai, kuriuos (arba bent jau išlikusių jų […]
Read Full Post »
Posted in kartografija, Lietuva on Bir 3rd, 2018
Bebadant nuo senų vokiškų žemėlapių Memelland’o dvarus ir palivarkus (kurių jau prisirinko ~145), kažkaip pasirodė, jog Nemuno deltos ir įlankos prie Ventės rago konfigūracija lygtai kitokia, nei esu įpratęs matyti. Uždėjau šiuolaikinius skaitmeninius krantų duomenis – mjooo, pokyčiai esminiai. Taigi, pora vaizdelių, sumontuotų iš prišaudytų ekranų, kurie parodo pokyčius nuo Ventės rago iki LT-RU sienos. […]
Read Full Post »
Posted in istorija, kartografija, Lietuva on Geg 26th, 2018
Kažkaip pastebėjau, kad anot mano dvarų žemėlapio buvusiame Klaipoėdos krašte kur kas mažiau dvarų, negu likusioje Lietuvos dalyje. Pasidarė smalsu, kokia to priežastis. Teko pasinerti į internetus, uždavinukas įdomus, bet užimantis laiko, tai išvis užmečiau kitas internetines pramogas 🙂 Na ką gi – kadangi vokiečiai gana rimtai domisi savo geneologija ir turi tam pašvęstų tinklalapių, […]
Read Full Post »
Posted in istorija, kartografija, Lietuva on Geg 8th, 2018
Neseniai rašiau apie pasivažinėjimą Panemuniais, fotografuojant Teutonų ordino piliavietes. Tarp jų aplankiau ir vietą, kur pagal Wikipediją stovėjo Kristmememlio pilis: „Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab. Skirsnemunės bažnyčios, prie Talkoto upelio žiočių“. Ten ir nuvažiavome, kur rodė lietuviškas topografinis M1:50000 žemėlapis (vakariausiu keliuku nuo Panemunės plento link Nemuno). Tačiau kolega […]
Read Full Post »
Posted in kartografija, Lietuva on Bal 19th, 2018
Kažkada sovietmečiu buvo toks išsireiškimas: „Lietuviška Sachara“, kuris reiškė Neringos kopas. Berods, dabar jis kažkaip išnyko iš kalbos. Bet Sachara Lietuvoje tikrai yra! Šiuo metu priiminėju naujus lietuviškus topografinius žemėlapius. Pamažu, lapas po lapo vizualiai-virtualiai keliauju per visą Lietuvą, ir vis nenustoju stebėtis, kokių įdomių gyvenviečių pavadinimų yra. Išradingi buvo mūsų protėviai, kai kada suteikdavę […]
Read Full Post »
Posted in istorija, kartografija, Lietuva on Bal 12th, 2018
Važiuodami pro Zapyškį (kuris šiaip turėtų vadintis Sapiegiškiu), visi pastebime kažkur palei Nemuną besidriekiančiose pievose stovinčią Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią. Ir turbūt ne vienam kyla klausimas: „Kokio galo ji stovi pievose, o ne miestelyje?“ Pažvelkime į 1996 m. topografinį M1:50 000 žemėlapį su uždėtais OSM keliais, hidrografija ir pastatais. Na taip – gyvenvietė sau, bažnyčia sau. […]
Read Full Post »
Posted in istorija, kartografija, Lietuva on Kov 11th, 2018
Kelias savaites vakarais po truputį į GoogleMaps badžiau Teutonų ordino pilis. Istoriškai susiklostė, kad tą valkatų gaują, kuri porą šimtmečių teriojo Lietuvos žemes, vadiname kryžiuočiais, tačiau terminas „kryžiuočiai“ apima kue kas platesnį ratą vienuolių-karių ordinų, nei vien Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum. Tai pamažu pats sau paradedu vadinti tuos galvažudžius teutonais. Prasidėjo viskas […]
Read Full Post »
Posted in Lietuva on Kov 11th, 2018
Tai MŪSŲ įventė, nes tą dieną sukūrėme MES!
Read Full Post »
Posted in Lietuva on Vas 16th, 2018
100 metų šitam pageltusiam popieriaus lapui. JAU šimtas metų. Labiausiai man patinkantis šitame dokumente žodis – „atstatanti“. Atstatome nepriklausomą Lietuvos valstybę, nesukdami galvos, kada anos nepriklausomos Lietuvos nebeliko – ar po Liublino unijos, ar po trečio ATR padalijimo. Po to sekė pora metų Nepriklausomybės kovų, kai priešai ir sąjungininkai keitė vietomis, tačiau atstatyta Lietuva išliko. […]
Read Full Post »
