Trumpai:
1) Visi keleiviai turi būti prisisegę diržais. Ypač užmiestyje. Ir sėdintys užpakalinėje sėdynėje taip pat. Be diskusijų.
2) Sudėtingomis važiavimo sąlygomis neimkite kartu ne pačių artimiausių šeimos narių (tik žmona-vyras-vaikai). Ir jokiu būdu pakeleivingų-tranzuotojų.
3) Citroen Xantia II yra ganėtinai saugus automobilis. Negi kai riedėdamas šlaitu pilnai apsiverčia per šoną 360 laipsnių, tuo pačiu apsisukdamas prieš eismą ir galų gale nutūpdamas ant vairuotojo pusės šono. Ir kai netgi neišsiskleidžia olandų čigono išimtos oro pagalvės.
Aha, ir dar: nuo šiol frazė „Kelias kaip ledas“ man turės ypatingą prasmę.
UPD: Įvykių seka (maždaug):
Važiuojame autostrada, kelias šlapias; įsukame į kelią Antakalnis-Jieznas, kelias iki Dovainonių sankryžos šlapias; kelias ligi Kruonio HAE šlapias; kelias per mišką iki sankryžos iš Žiežmarių šlapias; išvažiuoju iš miško į atvirus laukus, kur matosi Kruonio kaimas, priekyje matosi keletas automobilių kelio dešinėje pastebiu išdaužytas duobes, paimu už ašinės linijos, kad apvažiuoti, bandau grįžti atgal ir pajuntu, kad pradeda mėtyti; kontruoju vairu, mažinu greitį, bet jau pagautas sukiojimasis, išeinu į priešpriešinę juostą, nes priekyje esančios auto masiškai-drastiškai lėtina greitį ir man gresia atsitrenkimas, antra juosta mėtausi, bandau kontruoti, iš priekio matau šviesas, galbūt jau kažkiek suvaldyta-sulėtinta, bet dešinė pagavo kelkraštį, aiškiai lėksim šlaitu, tada vairas kairėn iki galo, kad eiti kuo statesniu kampu, galbūt pavyks neapvirsti. deja, deja, žemė-dangus kelis kartus ir nutupiame ant vairuotojo pusės. Man ant krūtinės gailiai čirpdamas nutupia šuo, atskridęs iš po žmonos kojų… Subėgę vairuotojai atvertė Kibiruxą, įvertiname situaciją: sutrenkimai, apibraižymai sudužusiais stiklais. Didžiausia bėda – dukra nevaldo rankos. Sustoję vairuotojai jau iškvietė greitąją, toliau viskas pagal scenarijų: greitukė, keliukai, tyrėjas, tralas, policija…
Suma sumarum: Kibiruxas RIP; dukrai teks operaciniu būdu įstatyti petį į vietą; na ir man priklausys premija už „automobilio nesuvaldymą slidžiame kelyje“.
čia taviškė?
Taip. Žemė-dangus. Nauja dalių partija Alvydui.
Jergutėliau, rimtų sužeidimų nėra?
Dukrai, kuri nebuvo prisisegusi diržais galinėje sėdynėje, žiauriai išniro petys, teks operuoti
o kaip cucikas?
Pražilo papildomai, šiandien jau atsigavęs nuo streso
Visi sveiki?
Beveik. Žr.aukščiau
Tai kai jau žinom, kad šitam fronte viskas beveik gerai, kokios įvykio detalės bus paviešintos?
Aha, sudėliosiu, nes tik šiandien realiai išėjau iš streso…
Visi gyvi – sveiki?
O! perskaičiau…
Tipo… Žr.aukščiau…
Ojė. Užuojautos. Mes per Kūčias kojos iš namų nekėlėm, kai toks baisus oras..
O mes iškėlėme… nors buvo ŽENKLŲ, kad kažkas NUTIKS…
O blemba.
Jo, šiemet grįžtanti Saulė geru oru neapdovanojo…
Bet svarbiausia, visi gyvi ir +- sveiki. Nes sąnario atstatymas chirurgiškai – jo, rimta, bet vis dėlto išgyvenama. Apturėjau tą džiaugsmą prieš ~8 metus.
Tai ir mes jau susidėliojome įvykius kitoms dviem savaitėms 😉
Uzuojauta…
Ačiū
O JPRST, čia tai Kalėdos…;(
Ačiū Dievui, kad visi gyvi. Liūdna, kad be sužeistų neapsiėjo. Na, tikėkimės, kad tas dukters petukas atsistatys ir sugis greitai.
Laikykitės!
Ačiū, laikomės, bo kitų variantų nėra 😉
Oi oi, užuojauta dukrai ir a.a. Kibiruxui. Svarbiausia, kad nesigavo blogiau. Mes irgi per Kūčias buvome ne namie, tai po to vos vos, labai švelniai ir atsargiai paršliaužėme atgalios. Vienintelė mintis per 20 km kelio, kad kas nors neįlėktų, o patys jau kaip nors.
Ačiū, Kibiruxas iškeliavo į atsarginių dalių dausas 🙁
Uzuojauta
Ačiū labai
Užuojauta, Tata 🙁 . Linei ypač. Ir žinau aš tą prakeiktą vietą; pernai lapkričio gale, beveik tokiomis pat oro sąlygomis, ten išgelbėjo tik šipuotos padangos. Pasiblaškiau po kelią, bet nenučiuožiau. Kabojo tada dar laikini ženklai „50“, ir buvo pradėti kažkokie kelio tvarkymo darbai (kaip pas mus populiaru- prieš žiemą). Maniau, kad šiemet ten jau viskas bus sutvarkyta… 🙁
Na, man „pasisekė“… 😉 Toje atkarpoje tądien buvo dar keli panašūs autoįvykiai. Tarp jų: fūra įslydo į golpuką, pilną vaikų. Laimei, be pasekmių.
Papasakojau tėvukui. Tvirtina, kad toje kelio atkarpoje (netoliese mūsų giminės gyvena) ir prieš 40 metų būta problemų; žiemą tą atkarpą, išlindus iš miško ir tarp kalvelių, taip užpustydavo, kad greideris užstrigdavo… Nieko naujo po šia Saule. Žinotum, kur dribsi- padušką iš anksto pasidėtum… 🙁
nuvablenxpzdc… 🙁
šiaip tai mums paduška buvo padėta, nes Kibiruxas atrodo neypač, o mes palyginti ypač 😉
ojei, užuojauta… gero ir greito sveikimo dukrai.
Ačiūzas 🙂
Uch, kaip nenusisekė, nors kita vertus… Užuojautos ir daug sveikatos spindulių.
Ačiū, žvelgiam į dangų tų spindulių 😉
Pirma mintis buvo necenzūrinė, o paskui irgi. Turbūt belieka „ką dievas nedaro, viskas į gerą“…
Žinai, šiuo konkrečiu atveju galima kalbėti netgi apie tai, kad buvo aiškių perspėjamųjų ŽENKLŲ. Jei jais tikėtum 😉
Net ir tikėdamas kartais negali pakeisti planų 🙂
Na taip… nes supranti juos tik po įvykio
Užuojauta, Grumlinai, ką čia ir bepridursi….
Ačiū, Andriau
Bent jau gyvi… 🙂
Aha, čia kas be ko, bo nerašyčiau pamokslo 😉
Va tai tau… Neveltui aš to kelio ruožo nemėgstu. Na koks tai bebūtų tobulas automobilis a.a. Kibirux’as, ta tik geležies ir laidų kombinacija – svarbu, kad visi gyvi, – o ratus visvien kokius nors įsigysi… Ale vistiek užuojautos…
Prieš Kūčias dar ėjau į parduotuvę – prie to ką reikėjo nusipirkti iškart pridūriau 2 kg druskos, ir grįždamas viską išbarsčiau ant šaligatvio ir laiptinės prieangio – atsarga gėdos nedaro…
Policininkai, matavę ten, vos ant kelio neišsidrėbė…
Užuojauta. Bent jau visi „tipo“ sveiki.
Ačiū. Na, apysveikiai 😉
reiškias optimistas ir realistas Grumlinas, jei po tokio įvykio ramiai ir dalykiškai (nesvarbu, kad ne inžineriškai) įvykį aprašęs, nuo patarimų pradėjęs.
su kuo is sveikinu, ko šioje nepavydėtinoje situacijoje ir linkiu papildomai (nebus per daug).
Na, jei mano verkimas padėtų kažką – nu VERKČIAU 😉
O patarimai – svarbu kitiems
Nu čia tai baisiai. Užuojauta.
Nu bet dar ne mirtinai 😉
Jo, tas ir yr gerai 😉
Nu , Tata, tai ką dabar pirksi 🙂 ? T.y. kokį >> ?
šiuo momentu negaliu pagalvoti apie vairavimą, dar reikia prasigauti. uošvis iki pavasario siūlo jūzinti jo analogišką (tik awtamatą) Xantią. žėsim
A ko nejūzinti? Tuo pačiu ir aptvarkysi – automobilis nevažinėjamas vis tiek genda 🙂 O tau – įprastas aparacc. Mikrobais ilgai nevažinėsi – kažkaip sunku sėdint keleivio sėdynėje bėgius perjunginėti…
Užjaučiu ir gerai vistiek kad jumis Dievulis apsaugojo.
Ačiū, Andriau 🙂
Džiugu, kad didžiausi nuostoliai automobiliui. Linkėjimai pasveikti jūsų dukrai.
Ačiū, perduosiu 🙂
Grumlinai, išsigandus skaičiau! džiaugiuosi, kad viskas ganėtinai laimingai baigėsi!!! Linkiu kuo ramiausiai atsigaut ir sveikatos dukrai!
Iš viso to, kas vyko – tai ne pats blogiausias variantas
Užuojauta, sveikit.
Ačiū už pamokymą apie diržus.
O nuo tokio smūgio priekiniai airbagai ir neturi išsiskleist. Šoninių tokioj auto turbūt nėra by design. Neminėkit bloguoju olandų čigono.
Pamokymas apie diržus jau susigadyjo vienam giminaičiui, kuris niekaip nesugebėjo savo žmonos įtikinti juos segtis
O kaslink čigono – galbūt tikrai pagalvėsneturėjo suveikti, nzn. Bet apsiėjome be jų
Užuojautos užuojautom, prisidedu prie jų, bet stebiuosi aprašymu. Na, tikrai retas dalykas.
Komplimentai Gintarai, tikrai vyras esi. Tikras.
Na, mokama pamoka man tebūnie nemokama pamoka kitiems 😉
Liūdna, kad taip nutiko. Džiugu, kad palyginus laimingai baigėsi. Sveikatos visiems keliauninkams.
Ačiū, Giedriau
Užuojauta dėl dukters traumos. Visa kita nėra taip svarbu…
Pats per Kalėdas/ Kūčias minimaliais atstumais vairavau, bet smagumai jautėsi…
Ačiū.
Mes išsiruošėme ~110km, nuvažiavome kokius 30km…
O tai sveikinu gerai išsisukus.
O aš Vilnius-Mosėdis ir atgal važinėjau šį savaitgalį. Buvo itin keista važiuoti per lietų, kai mašinos kompas rodė minusą. Taip ir važiavau visą kelią plačiom akim abiem rankom ant vairo… Nusivariau nuo akių žiauriai… Nors atgal drąsiau važiavau – lygtais šilčiau buvo…
Na, gerumas toks labai jau sąlyginas – panašiai kaip su „negautu numatytu pelnu“ 😉
nu tiesiog gerai, o ne puikiai… Kas neužmuša tas sustiprina ane?
Ane… 😉
Užjaučiu ir džiaugiuosi kartu – gerai baigėsi, kad neišbirote… Aš taip pat aplink Kauną tuo metu sukinėjausi, ne kartą jaučiau lengvą vairą – slidu, todėl laiku sumažinau apsukas.
Jei ne diržai priekyje – būtume turbūt išlėkę – daiktai aplink buvo gerai pasėti…
Svarbiausia, kad visi gyvi ir be didesnių sužalojimų, o automobilis tai ūkis užgyvenamas. Aš Kūčių diena po kiema kojas vilkdamas čiužinėjau, o vakarieniaujant netikėtas mano mamai skambutis – į budėjimą iškvietė, tai nuo mūsų namų iki klinikų tikrai ne pats maloniausias važiavimas buvo, o ką kalbėti apie užmiestį.
Viskas bus gerai, juk už vieną muštą – 5 nemuštus duoda ;).
Na taip, žiūrėsim su laiku, kuo čia važinėti toliau.
O šiaip tai vistiek nemuštu būti geriau… 😉
kuo vazineti viena, o dygliai dar niekam nepamaise 😉
…pastabdyk avariniu būdu su spygliais ant sauso asfalto, jei jokių ABS nėra – pajusi prakaitą nugara nubėgantį 😉
na taip sausas asfaltas minusas, bet sniegas ir ledas gerokas pliusas http://shinshina-plus.com/test-zimnih-shin-205-55-16-avto-center
Nu aš gi šito neneigiau 😉
Pritariu visiems užjautusiems prisidėdamas.
Nebrangus patarimas visiems, pas mane ir vonioj radijas šneka, o jis likimo ženklus ramiai dėstė jau iš vakaro (neklausau bezdalų stočių, kurios tauškia kad taukštj). Tad nejaugi nėra kaltų?
Bambu ne iš džiaugsmo gi………
Išklausiau ir aš prognozes apie plikledžius vakaruose, šiaurėje beigi aplink Marijampolę, o va mano planuotame maršrute turėjo Saulė žeme ritinėtis tipo… Nu taip, ritinėjosi, tik ne Saulė… 😉
Nedidelė mūsų Tėvynė, kad ją globalizuoti. Jei pasakė, kad gali paslysti Kaišiadoryse tai nereiškia kad nepaslysi Žiežmariuose.
Nu taip… šiandien ir aš jau gudras, bo MOKYTAS 😉
Ponuli, čia aš dar visiems pridėčiau patarimą klausyt Lietuvos Radijo, nes anas dar prieš dieną apie šiuos pavojus sakė, kaip toje siaubo pasakoje…. Ir ponas Day irgi tą sakosi girdėjęs.
O šiaip tai aišku užuojautų galima pareikšti, ale svarbiausia, gerbiamasai, kad likote gyvas, o jūsų dukra – irgi tik ranką išsisukusi. Nors šiaip tai žinau, kas tas yra per petį ranką išsinarint. Tai yra klaiku. Bet visvien gyva. Keli mėnesiai – ir sugis. Čia perduokit jai linkėjimų.
Užvakar, kai ranką jau rimčiau įtvėrė, palengvėjo. O šiaip tai jooo, skausmas rimtas… 🙁
Ne tik skausmas su ta ranka, kai per petį išsukta. Paskui tokia bėda, kad pats net apsirengti negali.
Tai va, sekmadienį įtvirtino biškį, šiandien va laukia atstatymo operacijos
Sveikatos dukrai! O Jums visiems – atsigauti psichologiškai. Na o technika lieka technika – ją galima nesunkiai pakeisti.
Tai pakolkas taip ir eina prioritetai – dukros sveikatinimas ir mūsų psicho-reabilitacija. O awto – kai tik vėl psichologiškai pasijusiu galįs vairuoti – yra pasiūlymų laikinai naudoti ir Awdzi, ir Xantia 😉
Žinau tą jausmą… po įvykio žmonos noras uždegti žvakę bažnyčioje neatrodė juokingas. Kokius metus vairuosi su dviguba atida. Sėkmės.
Yep, ačiū. Gal kada parašysiu ir apie ŽENKLUS.
[…] neatrodytų, jog įrašas apie plikledžio “nuotykius” skirtas ekshibicionizmui ar užuojautos paieškai, mažumėlį daugiau komentarų: 1) Dėl saugos […]
Laikykis, Grumlinai, užuojautos nerašau, nes, ačiū Dievui, visi gyvi, bet visokeriopai palaikau… Dukrai sveikatos, pačiam greičiau naują žirgą…
Važiavau šeštadienį, atkarpoje tarp Aukštadvario ir Jezno sankryžos 300 metrų ruože buvo 5 mašinos grioviuose… Kas apvirtę, kas tik šiaip griovy… Gelbėtojai kaip tik buvo privažiavę. Laimei, kad tai pamačiau ir pradėjau lėtinti, nes kaip tik ten buvo kelias kaip stiklas ledu padengtas, būčiau tikrai nulėkęs, nors vis prieš tai tikrindavau ir visur tebuvo šlapias asfaltas.
Vaizdinė agitacija padėjo man ir daugeliui- toliau važiavau kolonoj iš kokių 20 mašinų, 30 km/h kokius 20 km…
Mjooo… sistema gaunasi tame regione…
pirmu punktu gal reiktų įrašyt – „neišsidirbinėti kelyje“, nes duobių apvažinėjimas prieš atvažiuojančius priešpriešinius auto yra daugiau nei durnystė ypač kai kelias slidus. Kad savais rizikuoji – tai tavo reikalas, bet kad galėjai nukalti atvažiuojančius iš priekio, tai jau nedovanotina. Iš esmės – tai svarbiausios išvados šiame įraše taip ir nepadarei…
„priekyje matosi keletas automobilių kelio dešinėje pastebiu išdaužytas duobes, paimu už ašinės linijos, kad apvažiuoti, bandau grįžti atgal“
Nu kaip man patinka žmonės, kurie mane pamokina, katruo pirštu nosį krapštyti, tfu, kokias išvadas pasidaryti. Aiškinu papunkčiui:
1) automobiliai priekyje važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir aš, tiesiog jie anksčiau ir drastiškiau pradėjo stabdyti, pajutę plikledį, o aš užsižaidžiau su duobėmis. Už ką buvau pakankamai nubaustas.
2) kelias iki tol buvo tik šlapias, o ne slidus. plikledis prasidėjo iškart išvažiavus iš miško, kai šlapią kelią atviruose laukuose košė vėjas ir vandenį vertė ledu, ko aš neįvertinau. Už ką buvau nubaustas.
Per šventes nebuvau prie intyrnieto …tai šiandien aš šoke…
Gintarai, visokeriopos stiprybės…
Iš patirties: jeigu avarijos vaizdiniai kankins vėl ir vėl atsinaujindami- geras vaistas nuo to: gerokai padauginti alkoholio(prisigerti) ir po to „kaip ranka nuima“…
Ačiū, stiprinuosi 😉
Kaslink alkoholio – pakolkas nejaučiu poreikio, vaizdiniai nekankina, jaučiasi tik sumušimai-nudrėskimai
Užuojauta… Pats pro ten prašliaužiau kolonoje ~20km/h, xantią mačiau.
mjooo… kur žmonės nesusimato… 😉
Greičiau pasveikti dukrai ir visiems jums atsigauti bei sugrįžti į vidinį balansą ir ramybę.
O per plikledį reikia atsargiems būti netik kelyje, bet ir savame balkone… (Šv. Kūčių dieną) 🙂 Ačiū Dievui, tas kritimas apsiėjo be neigiamų pasekmių.
Ačiū už palinkėjimus 🙂
O kaslink balkono… mjooo, kai kada BET KUR tavęs tyko lemtis
sis incidentas l.gerai iliustruoja kokios i Lietuvos padevetu automobiliu rinka patenka autotransporto priemones.ir Uzsienio ,ir Musu krasto auksarnakiu deka jos tampa „uzdelsto veikimo mirties spastais“.ir tikrai reiktu dar griezciau jas testuoti.ir kontroliuoti ju tech bukle.aisku galejo ir but toks scenarijus kad tos pagalves buvo,tik jos nesuveike del Lines neuzsegto saugos dirzo(pvz. pop zvaigzdutes Kraliunaites incidentas,kai jo ant kapoto uzsimete nutrukusia nuo grandines karve ir isbegusia i Magistralini kelia ,nesuveike oro pagalves.pasirodo pop karalaite buvo kruta ir vairavo neusisiegus Citroen C3 saugos dirzu)
Ramybes jum ir tvirtybes ir greiciau sveikti Linei.
Na, mudviejų su Rasa diržai buvo užsegti, tad pagalvės turbūt turėjo iššauti. Ale gal ir gerai, kad neiššovė, nes apsiėjome ir be jų 😉
taip -turejo issauti.tada reiskias pirmas variantas.;-( Baisu.
Va teip va… 🙁
ar ne laikas butu istatimiskai ipareigoti padevetu automobiliu pardavejus del ju parduodamu automobiliu saugumo.Pvz. tavo atveju- tegu sumoka Lines gydymo islalaidas ir moraline ir materialine kompensacija uz patirtus nuostolius.
cia jau girdziu daug daug besiruosianciu staugti NE NE NE…
Įstatymai atbuline datra neveikia.
Kitas dalykas – visų pirma Linei reiktų sumokėti baudą už važiavimą neprisisegus 😉
taip.Linei bauda jau sumokejo 😉
o tesiog esu berastis- tai vietoj „tegu sumoka“ turetu buti „butu priversti sumoketi“
O! Geras įstatymas! Kaip mat dingtų iš prekybos visi padėvėti, ir liktų tik saugūs nauji: tat motors, lada – ir kas dar įperkamo?! 😀
Pritariu! Visiškai pritariu! Tegu mašiną prieš parduodant sutvarko iki naujos lygio! 😀
Prisidedu prie uzuojautu choro
Ačiū balsui iš choro 😉
Eina sau. Neįtikėtina skaityt. Kad kuo greičiau viskas liktų tik prisiminimais.
Nu kadrai tai tikrai dokumentiniai – fotožopo tiek nesu dar įvaldęs 😉
linkiu greitai visiems pasveikti ir visada visada užsisegti diržus. visiems! mano vienas bičiulis net nepajuda iš vietos, kol visi neužsisega diržų. net neberagina, nes visi įlipę jau žino jo miną, jei ilgai delsi ieškodamas diržo.
Gyjam pamažu 😉
Uzjauciu. Yra teke prie +/- 9 metus keleivio vietoj nuciuozti nuo „kelio kaip stiklo“ – tik ten skardzio nebuvo, tai virtom tik ant sono. O per sias kucias brolio dukte beveik spagata padare vos per namo duris isejus…
Ačiū už gerą žodį. Na, mes irgi baigėme kelionę ant šono, tik prieš tai dar apsivertę-apsisukę…
Neskaičiau nieko kelias dienas, tik dabar paskaičiau – džiugu tiek, kad be rimtesnių bėdų viskas baigėsi.
Važiavau Kūčių naktį kelio Liškiava – Druskininkai viražais dukros parsivežt. Kai vos priėjau per šlapią ledą prie automobilio, žmoną kartu vežtis atsisakiau, bl***, tikrai bijojau važiuoti, tai vilkausi lėtai, vairą įsikibęs.
Maniau, kad neužvažiuosiu į tame kelyje esančius ilgus pakilimus, bet užvažiuodavau, slidinėdavau tik nuokalnėse.
Beje, greitai šilo ir tirpo ledas tą naktį, po nepilnos valandos važiuojant atgal jau buvo lengviau. Va tada, jau atsipalaidavęs, jau slydau ilgoj nuokalnėj rimčiau. 🙂
Jooo, tądien-tąnakt daug bėdų nutiko…
[…] poilsio Lietuvoje išmovė į londonus ir ten sėkmingai įsikūrė Didžiausia nesėkmė – avarija, kurioje mums palyginti pasisekė, nes viskas galėjo baigtis žymiai blogiau. Po šios avarijos […]