2011: Šiandien prieš 71 ir 70 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1940 – paskelbtas Tarybų Sąjungos ultimatumas Lietuvai, kuriame reikalaudama sudaryti naują Vyriausybę bei priimti papildomą sovietinės kariuomenės kontingentą;
1941 – pradėti masiniai Lietuvos žmonių trėmimai į Sibirą;
Du įvykiai, didele dalimi nulėmę tolimesnę Lietuvos istoriją: okupacija->aneksija->deportacijos… Nesugebu suprasti lietuviškai kalbančių subingalvių, kurie iki šiol tebevapa apie tai, kad Lietuvos okupacija ir aneksija buvo tiesiog būtinos TSRS kovai prieš nacizmą, kad apsaugoti savo vakarines sienas. Lygiai taip pat matau pilnas galvas mėšlo tų, kurie zaunija apie tai, kad deportacijos buvo nukreiptos prieš darbo liaudies priešus. Baisu, kad vistik ne visi žmonės pagijo nuo komunizmo užkrato, o ir jaunimas, nematęs sovietmečio, naiviai tiki tokių komunistuojančių prosovietinių padugnių paistalais…
2009: Šiandien prieš 81 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
Birth
1928 – Ernesto „Che“ Guevara, Marxist Revolutionary (d. 1967)
Komandante Če turbūt viena kontraversiškiausių XX amžiaus asmenybių. Aistringas revoliucionierius, kovojęs už nuskriaustųjų išlaisvinimą, tačiau tuo pat metu pagarsėjęs asmenišku žiauriu elgesiu su (jo manymu) kontr-revoliucionieriais. Žmogus, be kurio neįsivaizduojamas tam tikras Kubos, o ir Lotynų Amerikos, istorijos etapas. Če – pavyzdys žmogaus, kuris iki galo išliko savimi ir nepabijojo žūti už savo įsitikinimus, kai tam atėjo metas. Tad nenuostabu kad jis iki šiol tebėra varguolių ikona, netgi jei jie nelabai iki galo žino jo biografiją – jo atvaizdas turbūt ne mažiau pažįstamas kaip Kristaus. Tačiau tuo pat metu Če tapo ir sistemos, prieš kurią kovojo, dalimi ir pavirto kultine asmenybe. Jis – vienas iš labiausiai pažįstamų ir perkamų brandų. Marškinėliai su jo atvaizdu, knygos ar filmai apie jį praktiškai pasmerkti sėkmei – visados atsiras masė žmonių, kurie visa tai pirks. Netgi nežiūrint to, kad po jo mirties jau praėjo virš 40 metų. Jis tiesiog tapo simboliu.
A propos – nesu Če fanas 😉 Tiesiog manau, kad tai fenomenali asmenybė, savo laiku stipriai įtakojusi Lotynų Amerikos visuomeninės sąmonės formavimąsi ir iki šiol tebesanti idealu aibei pastoviai atgimstančių kairuoliškų judėjimų, kurie kai kada netgi neturi žalio supratimo apie marksizmą. Bet tai netrukdo jiems kenkti tai visuomenei, ant kurios tos kairuoliškos utėlės parazituoja.
Na, o pabaigai – tiesiog daina apie jį – sirupas liejasi laisvai – niekad negalvojau, kad tokių kūrinių dar būna 😀 😀 😀
Nathalie Cardone – Che Guevara
ech, Grumlinai, senas pionieriau/komjaunuoli 🙂
man su Che gavosi taip — anais laikais (kai pionierius buvau) žavėjausi ir „ak, kiek neteisybės pasaulyje“. dabar, kai pasiekė iki tol mums uždrausta informacija, jau esu kitos nuomonės apie jį ir tikrai nesižaviu.
čia dėl tos informacijos ir Raudonoji armija nebe išvaduotoja (o II WW priežastys kitos, ir kas ką puolė dar neaišku).
bet Che indelio (o ir „brando“) nenuneigsi.
Reikėjo dar pridėti ir „komuniste“. Kas nebūtų klaida 😉 Tiesiog aš gyvenau pasaulyje, apie kurį dauguma dabar teskaito legendas ir pasakas, mažai ką turinčias bendro su tikrove.
Matai, šiandien visi gudrūs, nes turi Intyrnetą, kuris tipo viską žino, ir todėl yra paskutinė tiesos instancija. Tik vas tas žinojimas kai kada būna labai jau vienpusis ir į vienus vartus. Paimk Antrąjį įlankos karą, kai Irakas buvo užpultas remiantis ne tik kad neteisinga, bet ir sufalsifikuota informacija apie S.Huseino planus. Ir ką dabar turime? Dar vieną Vietnamą, kuriame ir Lietuvai prispaustas pirštas. Arba Afganistanas, kur talibai buvo nutraukę heroino gamybą ir pasaulis šiek tiek galėjo atsikvėpti nuo narkotikų, o dabar sąjungininkų, prisiklausiusių pasakų apie BenLadeno slėptuves, į valdžią pasodinti karo vadai-vadukai gyvena iš aguonų auginimo ir prekybos narkotikais. Per savo gyvenimą aš mačiau pakankamai daug mitų gimstant ir žlungant (savo laiku perskaičiau visą „Pravdą“ nuo 1944 iki 1981 metų – labai rekomenduotinas skaitinys), tad į viską demaskuojančią propagandą žiūriu atsargiai.
Na, o dėl Če. Kaip rašiau – paauglystėje man tai buvo šaunus didvyris, dabar – vienas iš žymiausių XXa. politinių veikėjų. Šiaip ar taip, jis su Rauliu Kastro buvo tie, kurie pradėjo Kubos revoliuciją sukti kairėn, o Kuba savo laiku (1960-1980) labai stipriai įtakojo visos Lotynų Amerikos vystymąsi, ir to rezultatai jaučiami iki šiol. Nesižaviu Če, tiesiog atiduodu jam jo nuopelnų dalį ir jo vietą istorijoje. Paimk kad ir Hitlerį – per 6 savo valdymo metus Vokietiją iš beviltiškos duobės jis pakėlė į ekonomines aukštumas, o vokiečių mokslininkų karo metų išradimai po karo daugelį metų maitino nugalėtojų mokslą – reaktyvinės aviacijos ar raketinės technikos vystymuisi sąjungininkai sutaupė po kelis metus ir milžiniškus pinigus. Nėra kuo žavėtis Hitleriu už visai kitus jo darbus, tačiau suvokti, kad tai buvo blogio genijus, sugebėjęs vesti paskui save mases – būtina. Ir aiškintis, kaip tas buvo padaryta, kad tai negalėtų pasikartoti.
Kitas dalykas – Če yra iš tos politikų kartos, kuri nesistengė įtikti savo rinkėjams, kad tik išlikti savo kėdėje. Jis pats kūrė istoriją. Kai kada – labai jau drastiškomis priemonėmis (jo veikla revoliuciniame tribunole). Tačiau baltų pirštinaičių mėgėjams derėtų prisiminti, kad tai buvo revoliucija. Su visais savo atributais, kurie mums, šildomų tualetų mėgėjams, nežinomi. Ir, tikėsimės, liks nežinomi. Nes Lietuvoje padėtis man kai kada primena 1940uosius, kai valdžia eina sau, o tauta – sau. Ir jei valdžia būtų pašalinta jėga (kas tą bepadarytų) – tauta tikrai jos nepultų ginti, nebent vienas kitas. Ir tai yra mūsų, kaip visuomenės, tragedija – per 20 metų nuo laisvės siekio iki abuojumo.
Kiekviena epocha turi turėti savo didvyrius, kitaip nebūtų idealų kuriais sektu minios. Bet be gėrio nėra ir blogio – pasaulio užkariautojas Alexandras Makedonietis – dydis žmogus, bet kiek pražūdė tautų? Julius Cezaris, Napoleonas ir t.t. Mes taip pat savo istorijoje turime didžiavyrių, bet visų rankos krauju suteptos. Kaip sakė Leninas – tikslas pateisina priemones. Ir kitaip nebus, kol pasaulio neužvaldys visuotinė harmonija :).
-› xmindė – labai pavojinga krapštinėti didvyrius, nes po išoriniu paauksavimu dažniausiai slepiasi paprastas žmogus su savo trūkumais, ydomis ir charakteriu. Paimk mūsų pirmąjį ir vienintelį karalių Mindaugą – galvažudys, išskerdęs daugybę oponentų, trukdančių jam užimti valdžią. O dabar turime Mindaugo karūnavimo dieną, nes šiaip ar taip – tai Lietuvos, kaip VALSTYBĖS, gimimas. Vytautas – tokios politinės prostitutės, laksčiusios nuo vienų prie kitų, kad tik gautų valdyti Lietuva, nebuvo nei iki jo, nei po jo. Tačiau būtent jo valdymo metais Lietuva sustiprėjo politiškai ir, jei ne jo bevaikiškumas, kažin kaip ta mūsų istorija nbūtų susiklosčiusi.
na, jei jau Che verta kabėti (ant marskineliu), tai Polpotas dar tinkamesnis. O siaip tai ziaurus nusikaltelis, kurio legenda buvo „patogi“ sistemai ir tiek. Anoks cia dydvyris. Tik vat esme ta, kad kairiosios pakraipos budeliai ir zudikai – tai kazkokie kankiniai antzmogiai ir beveik pusdieviai, o vat desinios pakraipos – tai jau – atmatos ir ner jiem vietos siam pasauly. Jei reiketu pasirinkti kokio „revoliucionieriaus“ ar so on „maijke“ vilketi – rinkciausi Augusto Pinočeto….
Grumlinai–> nekalbek jau tep apie Vytauta kaip kokis Bumblauskas, politine prostitucia – keblus reikalas, kai kada geriau viena karta atkishti rura ir pasiekti savo, nei but uzsispyrusiu kaip avinu, o rezultatas vistiek tas pat – isdraskytas uzpkalis. O kad po Vytauto nebuvo politiniu prostituciu tokiu ant LT, tai klysti. Geras pvz Henrikas Valua 😛
Apskritai gelbeti Lietuva yra nedekingas dalykas 🙂 Kolkas del lietuvisku bedu, kaip zinia, kalti yra LanCbergis su Vagnorium ir bulgarai. Jus paklausite – kodel bulgarai, bet tai jau kitame pasakojime 🙂
Tu Vytauto neruš.Vytauto arklys Juodojoj jūroj sysiuką darė 😀 …talibai buvo nutraukę heroino gamybą… Tikrai? Pirmąkart tai girdžiu.
Kokie jau čia didvyriai iš dešiniųjų! 😀
Liaudis labiau mėgo Robinus Hudus, Tadus Blindas, nei diktatorius. Ir tai nė kiek nekeista 😉
geriau tokiomis temomis pernelyg nediskutuoti, nes tai tik opiumas liaudžiai, kuri gyva duona ir žaidimais ;).
-› Yo! – nu smagu, kad tave iš letargo pažadinau 🙂 Na, dėl žudikų ant markinėlių, tai, kaip gerai pastebėjo scania, populiuaresni būtent kairieji, socialiai orientuoti galvažudžiai. Nes vistik dauguma žmonių turi viduje socialinės lygybės poreikį. O Pinočetas nerulez. Antipatiškas toks. Plačiai besišypsantis S.Huseinas geriau.
O dėl Vytauto ir pan. polit-prostitučių. Tiesiog toks buvo laimkmetis, kai reikėjo suktis, kaip gatvės darbininkems. Juolab, kad Vytautas iš tikrųjų nebuvo DLK sosto tesiėtas paveldėtojas, o tik paskirtas Jogailos. O dėl Valua – nu kad jis, parazitas, pabuvęs lenkų karaliumi ir lietuvių didkunigaikščiu, imynėę Francūzijos sosto užimti, tai žinau, ale ką dar tokio įdomaus jis yra pridirbęs?
-› Ikaras – geriau Vytauts ne arklius būtų myžinęs Juodojoje jūroje, o įpėdinį susimeistravęs. O dėl talibų ir heroino – jie šaudė aguonų augintojus jų pačiu laukuose be jokių teismų ir buvo pasiekę tikrai pozityvių rezultatų
Pažiūrėjau per lietų Marko Zacharovo filmą „Nužudyti drakoną“, taip tiko prie visų šitų revoliucijų ir revoliucionierių. 🙂
Bičiuliai – aš buvau neteisus! 😀
Dešinieji irgi būna herojais!
Drakula.
Lukašenka – diktatorius, nesvarbu kokios spalvos – paprasti žmonės jį gerbia ir už kritiką gali stuktelėti į vieną akį 🙂
Stralinas – nuotraukose tikrai raudonas, bet esmėje grynas dešinys – mirus jam TSRS verkė…
😀
Revoliucionieriai didvyriai todėl, kad žmonės patys linkę būti Robinais Hudais nuo vaikystės.
-› Adas – va būtent. Didžiausias išbandymas žmogui – išbandymas valdžia. Retas, labai retas tą išbandymą išlaiko.
Jo, kaip teisingai pastebejo Ikaras, talibai jokio herojino gamybos nenutrauke, tiesiog monopolizavo jo gamyba ir viska sujamojo i savo rankas, nes tai vienas is karo pries giaurus (netikelius) itrankiu. Del Vytauto ir juodosios juros – tai mes esam unikali tauta – viska kas gera ir saunu – eksportuopjam kitur, todel vat baltarusiai karaliui Mindaugui paminkla statys (ir ne toki kaip lietuviai Gediminui pastate, tikrai nepanasu i pijoka), ukrainieciai ir patenkinti Lietuvos sunumis rezidavusiais ten (nors ir per prievarta), net istorija LDK parase zymiai geresne nei shudbumblis su klipatele, o kiek litvaku ir etc 🙂
-› Yo – pasaulis n4ra BW, o greičiau Truecolor. Na, bent jau Hicolor. Kada nepatingėjęs parašysiu, ką apie demokratijos žiburį A.Linkolną galvoju, jei jau mažulis Če jums neįtiko 😉
tai as zinau kad pasaulio spalvos arba colors by kodak arba colors by technicolor. Bet man kazkode vistiek 256 pilkos atspalviai labiau patinka 🙂
-› Yo! – liūdnas tu pas mumi kažkoks…
Gintarini, koks laikas fiksuojamas prieš komentarus? Pvz, prieš Tavo „replajų“ Yo! : 17:16 2009/06/15 ???
xe-xe-xe 😉 Čia gi dviejų metų senumo atsakymai į dviejų metų senumo apatinę įrašo dalį 2009: Šiandien prieš 81 metus 😉
Aš pakėliau archyvus ir dabar kasdien vis papildau nauja įrašo dalimi
Kokiu principu keli? Kodėl dviejų metų?
Jokiu principu 😉
2009aisiais pavariau šitą projektą „Šiandien prieš NN metų“. Užbaigiau ir psio, nors turėjo tam tikrą populiarumą. Šiemet pasidarė smalsu, kokie gi tos dienos įvykiai man pasirodys įdomūs, tad imu įrašus, randu įdomų man įvykį ir varau 😉
Vienam tokiam režisieriui užteko prasižioti apie simpatijas Hitleriui, kai buvo nušluotas ir apspjaudytas kaip gatvės mergius. Tai ne pas mus. O pas mus bėda, dešimtmečiais nerandame elementaraus konsensumo elementariuose dalykuose. Tai degę bet nesudegę topkėse žydai, tai svastika kaip tautos lelija, tai gėjai, tai… Visame kame verda nuožmūs ginčai ir be jokios išeigos. Visi labai aršūs, o paskutinio žodžio pasakyti nėra kam. Nejau be Maskvos ar Briuselio niekaip? O ką tas Briuselis…
Kas liečia Cė. Nepriklausomai nuo simpatijų ar be – visais laikais kartojasi ta pati formulė – idealistais pasinaudoja labiau pragmatiški žmonės.
Kad vienintelės teisingos teisybės problema būdinga visam post-socialistiniam pasauliui – nuomonių pliuralizmui ten nebuvo vietos. Tad pakolkas vietoje pliuralizmo turime pliurpalizmą, kai visi nori ĮRODYTI savo paprastą ir aiškią TEISYBĘ, o nesusimąsto, kad visa tai kur kas sudėtingiau, nei manoma
Dėl birželio 14 trėmimų – seni žmonės pasakojo, kad kaimynas įskųsdavo kaimyną ir dėl kokio geresnio daikto – tą išvežė, o turtas tai liko. Jokios politikos – gryni kaimyniški santykiai.
Tokių dalykų niekada niekas nesako – tarybų laikais trėmė politinius priešus, dabartiniais laikais – tada trėmė Lietuvos gynėjus, o kaip buvo iš tikrųjų… Kas žino?
Tarybų laikais žmonės pasakojo, kad kaimietį plėšė ir banditai, ir stribai, dabar tokių dalykų nesigirdi – nes tai nepolitkorektiška.
Kai istorija taip lengvai keičia vektorius – su kiekviena valdžia, niekuo nesinori tikėti.
Nebent senais žmonėmis, kurie irgi nebūtinai sako tiesą.
Tai tie pasakojimai apie svetimo turto gviešimąsi pasakojami ir apie tai, kodėl lietuviai savo kaimynus žydus iššaudė. Bet aš suprasčiau tą keliose-keliolikoje vietų, betgi tas vyko visoje Lietuvoje. Taip kad tas godumas greičiau marginali, nei pagrindinė priežastis