Kadaise, važiuodamas namolio, kažkaip susimąsčiau, kiek gi žmonių skaito mano blog’ą. Na, Google rodo nuo 35 iki 175, priklausomai nuo Mėnulio fazės. Iš jų kažkiek komentuoja, kas yra gerai, nes bendravimas visada yra gerai.
Tada susimąsčiau, kiek gi blog’ų skaitau aš, ir susidarė kažkur 18 pastovių plius kažkur 10-15 nepastovių. Pastoviai komentuoju turbūt tik pastoviai skaitomus, o nepastoviuose kai kada palieku savo pėdsaką, kai užkliūva kokia įdomi tema. Dažniausiai į tą pėdsaką niekada nesusilaukiu atsako. T.y., gaunasi rašymas į vienus vartus, nors kai kada norisi pamatyti, ką apie mano komentarą galvoja blog’o autorius (blemba, ne veltui gi rašiau 😉 ). Tai vat nutariau, kad „nematančius“ mano komentarų iškelsiu į kitą kategoriją („Skaitalus“), skirtą tik skaitymui, o ne komentavimui. O kategorijoje „Blog’ai“ lai lieka tie, ką tam tikra prasme jau galima skaityti savo virtualiais draugais (sorry, jei kas tokiu savęs nelaiko 😉 .
P.S. šiaip kada čia pravedžiau virtualų komentavimo-reagavimo eksperimentą, tik niekaip neprisiruošiu surayt įspūdžius 😉
Skaitalai vs draugai
Bir 22nd, 2009 by grumlinas
Pritariu! Liūdnokas vaizdas – 1 komentaras po tema – liūdnas vaizdas, kuris ir man itin nepatinka.
Spėju – kad šitaip, kaip parašei, elgiasi nemažai kolegų.
Aišku – neskaičiuokim mandagumo komentarų, emocinių – į tokius jei kas ir neatsako – ne bėda, bet kartais tikrai įdėjus dūšios gabalėlį, nesulakti nei „kriukt“ – pikta.
Nors komentavimas mažėja ir dar dėl vienos priežasties – vien pagyras rašyti jau kaip ir atsibosta, o kritikuoti nesinori 🙂
Matai, aš, matydamas komentarą, vistik galvoju, kad jo autoriui irgi svarbu, kaip aš jį priėmiau. Tad stengiuosi irgi bent „kriuktelt“ tsakant 😉
Bet nesiginčysi – jei pasakysiu, kad tikrai yra tokių komentarų, į kuriuos galima neatsakyti? Pavyzdžiui – šypsenėlė – žmogui patiko, nusišypsojo – ačiū jam, bet ką atsakyti? 😉
Arba mūsų dialogai – barškam nesąmones, ir niekas negali sustoti iš mandagumo 😀 Kiti net ir įsiterpti baidosi 😀 😀
Juk irgi turi būti paskutinis komentaras? 😉
Bet čia aš labiau apie išimtis, kurios patvirtina tamstos taisyklę 😉
Na, šypsenėlės už komentarus, į kuriuos lauktum atsakymo, tai tikrai nesiskaito, nebent rašinėjasi labai geri draugai. Na o mūsų žodžių tryda tai atvira visiems, kas sugeba pagauti kampą, apie ką čia mudu rašaliojam 😉
Paskutinis komentaras – taip, jis turi būti. Tik tiesiog kiekvienas atvejis unikalus.
Turbūt limpančios akys ir deguonies prašančios smegenys ne taip suprato, bet.. siūlai, kad Autorius atsakytų į kiekvieną pranešimą?
Tarkim situacija:
Komentatorius: „Labas“
Autorius: „Labas, ką Tu?“
Komentatorius: „Rss skaitau.. Tu?“
Autorius: „Ai, atsakinėju į Tavąjį pranešimą“
Šitoks pokalbis parinktas ne dėl bendravimo kvailumo, bet tiesiog dauguma pranešimų tokioje formoje: 1. komentavimas 2. autoriaus pasakymas 3. komentatoriaus argumentavimas į pasakymą 4. autoriaus pokalbis (nutrūkstantis ar ne – skaitom toliau).
Šiuo pavyzdžiu, komentatorius gali pasijusti nepatogiai (kad „dėl jo nutrūko pokalbis“) ir dar kažką pasakyti. Komentatoriui nemalonu, kad į jo pėdsaką nėra reakcijos, todėl tikisi, kad autorius pakomentuos. Autoriui pakomentavus, autorius tikisi reakcijos iš komentatoriaus ir taip begalybės ratas.
Kodėl apie tai kalbu? Kalbu todėl, kad su viena tokia niekad nesugebam atsisveikint. Kad ir betkuris sako „Labanakt“, kitas primygtinai turi parašyt „Labos“ ar „Saldžių“. Vėl pirmajam nemalonu ir vėl rašom :D.
-› Paulius – nu tu mane ir pralinksminai su tuo dialogu 😀
Šiaip aš dabar darau tai, ko daugumai komentatorių, kurie parašė PRASMINGĄ komentarą vykstančioje diskusijoje, ir reikia – PRASMINGO autoriaus atsako į komentarą 😀
Aš nesiūlau, kad autrorius atsakytų į kiekvieną pranešimą. Ypač, kai prasideda diskusija tarp pačių komentatorių. Tačiau bent jau atreaguoti į pirmą komentatoriaus komentarą derėtų kad ir iš mandagumo. Ypač, jei komentatorius dar ir iškelia kokį nors klausimą. Nes tada, nesulaukus atsakymo, gali būti neaišku, ar tai autorius nematė komentaro, ar tai praignoravo komentarą kaip niekinį, ar dar kokia kita priežastis. Vistik mes esame įpratę susilaukti bent kažkokios reakcijos, o ne būti ignoruojami. Net jei taip ir nėra 😉
Nebent autorius ir komentatorius seni geri pažįstami, daug ką suprantantys be žodžių.
Kad ir dabar.. Jaučiu pareigą palikti komentarą žemiau, bet ką rašyti? Rašau, bile rašyti..
Nors maždaug sutinku su Tavąja nuomone.
Žodžiu, mane itin sociališkai veikia deguonies persisotinimas ir poto staigus trūkumas (autobuse 40 min. trynėmės tarp babų), tai einu jaučiu miegot nebenusišnekėjęs :)..
P.s. Ar nebus pirmasis mano Grumlinas.lt komentaras? Nors skaitau ilgai..
-› Paulius – 😀 nesikankink vis beatrašydamas, ajk miegoc 😉 regis, mudu vienas kitą supratom
O komentaras – jooo, ko gero bus pirmas.
Beje, prie progos, laikrodį susitvarkyk. Kažko WP prašo ne GMT +2 (tikrasis mūsų laikas), o GMT +3 (nors šiek tiek nuklystam nuo realybės, bet tada sako tiesą).. Galbūt WP 2.8 versijos klaida, nes anksčiau to nepastebėjau.
Pasirodo, vasaros laiką WP2.8 kažkodėl reikia įjungti rankytėmis.
Kartai tikrai nežinai ką atsakyti į komentarą, tad palieki pakabėti kurį laiką ir vieną. O paskui, žiūrėk ir pasimiršta 🙂 Aišku negerai, bet taip nutinka 🙂 O į paprastučius, vieno žodžio, tipo patinka-nepatinka, tai negi po kiekvienu rašysi ačiū? Nors, iš mandagumo, gal ir derėtų. Gal po to žmogus ką nors ir daugiau parašys.
-› MariukasM – scania kažkada yra labai gerai parašęs: „komentatorių reikia užsiauginti“. Iš tiesų, ypač pradedantiesiems komentuoti, yra svarbu, kaip žiūrima į jų nuomonę, tad atsakymas žmogui padeda pasijusti geriečiu 😉
Galvojau ir aš kažką protingo komentaruose ta tema pasakyt, bet neišėjo.. 😀
Šiaip iš tiesų, blogas komentarų skaičius pas mus yra.. Bet didžiausia problema yra ne autoriaus įsiterpimas(na pripažinkim, negalima juk visada spėt ir turėt ką atsakyt į visus komentarus), bet skaitytojų pasyvus.. Toks maždaug: Na paskaičiau ir kas iš to? Kam tie komentarai, kai kas kitas pasisakys ir tada pasisakančių atsiranda labia nedaug. 🙂
-› ezg – atvirai pasakius, nėra recepto, kaip tą skaitytoją išjudinti komentarus rašyti. Kai kada TOKĮ dalyką parašai – ir tyla iki pat Medininkų… O kai kada tekšteli ką nors taip sau – ir pabyra komentarai, kaip varnėnai į vyšnias.
Aiku, būtent komentavimas yra galimybė pažinti kitą žmogų per jo reakciją į mūsų mintis
Geriausias receptas yra paliest jautrias temas – mylimiausia os, religija, seni įsitikinimai…
Bet tokiu būdu iššaukti komentarai dažnai būna tik pikti šūksniai, o tokių irgi niekam nereikia. 🙂
Būtent, kaip yra pasakyta: tinklaraštininkui didžiausias įvertinimas yra ne padidėjęs lankomumas, o geri komentarai.
Pritari? 🙂
-› ezg – „tinklaraštininkui didžiausias įvertinimas yra ne padidėjęs lankomumas, o geri komentarai.“ – būtent taip aš ir žiūriu į visą šitą blog’inimo reikalą. Keletas surastų gerų draugų pabendravimui kur kas labiau vertingesnis rezultatas nei tūkstančiai tylių praeivių
@Ezg – gera mintis 😀
Beje, turiu tokią prieštaringą teoriją – skamba nemaloniai, bet veikia gerai:
man nereikia pagarbos tų, kurių pats negerbiu. Nereiškia, kad galiu daryti bile kokias nesąmones, tai reiškia, kad nė piršto nepajudinsiu, kad kažkokiam balbiesui kažką įrodyti. Arba jei koks hmmm, kaip čia pasakius, sako „na aš nusivyliau tavimi, padaryk kitaip“ – ar dėl visų pamiešalų iš kailio nertis? 😀
Neaiškiai pasakiau 😀
Mintis ta – yra draugai, ir man jų nuomonė svarbi. Yra sąžinė, ir man jos nuomonė irgi svarbi. Yra kvailių – ir temano, ką tik nori 😀
Tai pagal tą teoriją – tegul užeina žmonės, teskaito, tegul tyli, jei jiems tinka – ir man gerai, nes turiu komentatorius – bičiulius. Dėl jų verta stengtis, dėl populiarumo – ne 😀
Kažkada A.Račui dėl „komentavimo cenzūros“ esu parašęs, kad man Blog’ai nuo ale Delfi, Alfa, Lrytas skiriasi tuo, kad pvz. po Delfi straipsnio – aš komentarų dažniausia neskaitau. O po Blog’o straipsnio – atvirkščiai.
Pozicija – ar autoriui reiktų įsivelti į komentarus – vienareikšmiška – reikia.. labai reikia. T.y. jei komentarai pradeda kelti diskusiją ar tiesiog kažkoks minties vingis – visuomet, manau, įdomu reaguoti į jį.
Kita vertus, pats komentuoju labai retai(pagrinde skaitau RSS pagalba, kur komentarai nematomi(jei sudomina straipsnis, tai tada jau verčiuosi jį kartu ir komentarus)). Ir, jei manau, kad noriu pareikšti savo nuomonę – pareiškiu… Deja, esu ir nusvilęs(pasiūlyta lankytis kitur…). Po nusvilimo – daviau sau žodį, kad tuose Blog’uose daugiau nekomentuosiu, kad ir kaip norėčiau…
-› Modestas – yep, išauklėtas šeimininkas ir svečiui turi gerą žodį atrasti, ir besibarančius apraminti, ir į svečio žodžius atsiliepti, kad pokalbis toliau vyktų.
Na, aš lygtai nieko dar nesu pasiuntęs pasitobulinti diskusijų meno 😉
Račo pozicija – atsakyti tik į pažįstamų komentarus kiek nemaloni, jautiesi ten ne vietoj, persona non grata 😀
O pas save tai vienam dureles privėriau, už įkyrumą 🙂 Kad kitų svečių neišbaidytų 😀
-› scania – dėl Račo pastebėta teisingai, tam tikra arogancija/ignorancija yra, nors gal ir labai užsiėmęs žmogus, ne kožnam pabažnam gali skirti laiko 😉
tikrai nervina kai ypač konors paklausi blogo autoriaus ir nesulauki atsakymo :/
@Kukumalu – nervina 😀 Beje, ir komentatoriai sudomina, perklausei – ir nieko, tik istorijos dulkės tyliai sėda 😀
su komentatoriais sudetingiau – jei jau kazka pakomentuoji tenka laikyti atidaryta tab’a narsykleje ir karts nuo karto patikrinti.. jei per kelias dienas nieko aktualaus – tabas uzdaromas su visam 😉 vienintele iseitis tai komentaru medis kuomet atsakoma konkreciam zmogui + galimybė užsisakyti tik tau skirtus atsakymus. o normaliai tokį igyvendynimą bent jau lietuviškuose bloguose retai sutinku. Užsisakineti visu atsakymu nemegstu del dazniausiai po to sekancio didelio laisku kiekio.. :\
-› kukumalu – labai gerai pastebėjai ir dėl blogo autoriaus išdidaus nutylėjimo 😉 , ir dėl komentarų prenumeratos: užsisakęs komentarus į e-muilą, rizikuoji gauti komentarų trydą, iš kurių anei vienas ne į tavo komentarą 😀 Todėl apsiribojau tik tais, iš kurių galima tikėtis bendravimo ir gyvai peržiūriu, kas ten pas juos darosi.
tai va del tos trydos dazniausiai ir neuzsakineju. o butu taip patogu uzsisakyti tik man skirtus atsakymus (kuomet galima „reply’int“ konkreciam zmogui) 🙂
Komentarų medis man nepatinka – balažin, kas po ko, kuris naujausias, ir kas čia kam dabar į 🙂
Dėl trydos -tai čia tinklaraštininkų apsileidimas – oi kaip tankiai per retai naudojam „delete“! 🙂 Vis iš to mandagumo, iš kuklumo ir tolerancijos 🙂 Tuo pačiu kitus skaitytojus atbaidom nuo komentarų.
Komentyarų medis gal ir gerai, bet turi būti gerai organiozuotas a la LiveJournal. Nes tai, ką matau tipo „komentarų medis“ lietuviškuose bloguose – veu 🙁
LABAS AS ESU MARIJA JESKAU DRAUGES
-› marija – hmmm… geriausiu atveju galėčiau būti draugu 😉
http://www.abchost.lt