Patyliukais ir gana taip radikaliai:
Na net nežinau, žiūrėdamas į tuos skaičiukus, ar čia džiaugtis, ar čia liūdėti? Tipo, ar čia mane giria, ar su žemėm maišo? Anyway, kas įvyko – tas atsitiko, nėra ko čia po pirties vantomis mosikuotis 😀
Tik va sėdžiau sau ant urvelio slenksčio ir tyliai sau mintyju(c)rzu ar tikrai taip jau mano blog’as visiškai bemintis, kaip kad parašyta, ar vistik kažkokia minties prošvaistėlė jame yra…
Vienžo, jei kurį rytą nerasite mano blog’o – dėl jo mirties kaltinkite suskaičiuotoją – škias neišlaikė mano širdelė skaičiukų svorio ir ištryniau viską iki skylių diske…
Rimčiau – nieko nėra sudėringiau ir atsakingiau, kaip vertinti kitą. Ypač, kai tempi ant savo paties sukurpto kurpalio. Nes toli gražu ne visada suvoki, ką tas kitas galvoja ir bando perteikti.
Apie būtent Blogratį – jau turiu nuomonę, čia anksčiau kažkas siuto už įvertinimą, tai prie to pačio pamaniau, ką man reikėtų galvoti – ogi nieko. Žmogus nutarė vertinti pagal savo sistemą, tą sistemą aprašė – ir ją taiko. Aš kiek pažiūrėjau – balažin, nuomonės neturiu. Bet jei žmogui rūpi – tegu, o gal tikrai kokį sociologinį atradimą padarys.
Mano požiūris apie Grumlino palėpę sudarytas Grumlino palėpės. Šališka, bet be tarpininkų 😀
Tai man asmeniškai ir tebuvo įdomu, kas gi gavosi iš mano šYdevro, jam pritaikius skaičiukus, kurie iš principo pritaikyti visai kitai skaičiavimo sistemai. Čia kaip benzininį variklį bandyti reguliuoti pagal dyzelinio varklio instrukciją 😉 Na bet lai būna kaip būna – bent jau kažkoks (beveik) objektyvus įvertinimas, kuris yra specifikuotas, yra.
———-
paskutinis sakinys, parašytas masėms suprantama kalba:
Na bet lai būna kaip būna – atsirado bent jau kažkoks (beveik) objektyvus įvertinimas, kuriam sudaryta specifikacija.
Paskutinis sakinys – šYdevras!
„…objektyvus įvertinimas, kuris yra specifikuotas, yra.“ – mano akims tikra atgaiva tokia sakinio konstrukcija 😀
Lietuvių kalba – ne matematika, kur dėmenis pakeitus vietomis, suma nesikeičia! 🙂
Čia keletą dėmenų vietomis pamanai – ir jau biurokratų protokolais kvepia 😀
Čia kaip kariuomenėje naudota sąvoka „Otsutsvije prisutstvija“ 😉
O biurokratinę kalbą esu įsisavinęs – kiek į Maskvą „otpiskių“ prirašiau savo laiku 😉
Sociologinių atradimų nebus, nes vertinimas anaiptol ne beveik objektyvus, o tik visiškai subjektyvus. Pagrindinė „blogračio“ paskirtis – priversti mane atidžiai perskaityti bent aštuonis svetimo blogo įrašus. Perskaityti, bet ne peržvelgti, tad mintyjimas reiškia tik teksto mintyjimą (o ne vaizdo – šiam neturiu reikiamo politinio-partinio pasirengimo).
Vis tik sociologinė mintis fone viena įbetonuota. Mano kukliu supratimu, blogai yra šiuolaikinio žmogaus ne socialinių, o tik saviraiškos instinktų rezultatas. Todėl kiekviena nuoroda ir paminėjimas yra gėris. Nors jei klysčiau ir būtų priešingai, būtų gėris tuo labiau…
ačiū
🙂
-› Raimundas Zabarauskas – be abejo, ačiū už nuorodą ir paminėjimą – reklamos (tų, kurie reklamuojami, supratimu) niekada nebūna per daug.
Dėl saviraiškos – sutinku. Šiaip ar taip, žmogus yra kūrybinė būtybė, tad jam save viešai išsireikšti kai kada būtina, o šiais globalinio kaimo laikais tas reikalas supaprastėjo.
Aišku, gaila, kad vertinimo metu užtaikei ant mano foto-grafomanijos ir nuorodinimo etapo, ale degant miškui, niekas rožių perdaug nelaistto. Būna ir man kūrybinio šišo momentai, ale jie neprognozuojami.
ačiū 🙂
Save išreikšti galima įvairais būdais – tekstais, vaizdais, garsais. Grumlino palėpėje kalbama vaizdais. Fainai.
Į vertinimus apskritai nereikia reaguoti jautriai. Svarbiausia yra dėmesys. O jautrumą galima sudėti į fotografijas 🙂
Štai Joninių proga siūlau nufotografuoti paparčio žiedą ir tą vaizdą padėti Grumlino palėpėje 😀
-› bobute – ačiū už gerą žodį 🙂
Teisūs esate abu: ir Raimundas – kadangi iš tikrųjų mano blog’as yra mano saviraiška; ir tu – kadangi šiuo metu man geriausiai eina išreikšti save per vaizdus
O dėl reakcijos į vertinimus – aš į visa tai žūriu primerkęs akį 😉 nes reiškiu save ne tam, kad kažkam įtikti, o kad patenkinti savo paties poreikį saviišraiškai (na, arba tuštybei 😉 )
O dėl paparčio žiedo tai – hmmm, pati mintis gea, bet jei oras TOKS, kaip prieš porą valandų – ištirpsiu it cukrus arbatoje 😀