Feed on
Posts
Comments

10-15 sekundžių

Retai kada susimąstome, ką reiškia 10-15 sekundžių. Labai jau greit jos prabėga. Nors kai kada gali reikšti labai daug.
Vakar važiuoju iš karštaimylimodarbelio į centrą pasijamti savo brangiausios. Pakeliui pavežiau bendradarbę, kurios dukra dirba Nekropolyje. Stabtelėjau išleisti, užtrukau gal 10-15 sekundžių – kiek čia tetrunki. Užsukęs už gatvės kampo, pasiėmiau belaukiančią brangiausiąją, važiuojam namo. Prie šviesaforo į Parodos kalną ilga eilė, sustojau jau Laisvės/Vytauto sankryžoje, aišku, piktas, kad ilga eilė. Na bet visas karavanas pajudėjom, važiuojam. Už Petrausko/Radvilėnų sankryžos link Savanorių yra perėja, antra juosta užgrūsta, važiuoju pirmąja, iki perėjos gal koks 100 metrų, tik staiga matau, kaip per perėją iš dešinės nuo šaligatvio nesidairydami neria du vaikai. Tik staiga girdžiu BUMPT!, vienas vaikas varo atgal ant šaligatvio. Privažiuoju arčiau – prie perėjos stovi awto ką tik tiuninguota (beveik iki priekinių ratų arkų) nosimi, o kitas awto pirmojo permestas per perėją… Laimei, antrasis iš tų vaikų, sukėliusių avariją, stovi ant šaligatvio kitoje gatvės pusėje.
Tai va ir sakau brangiausiajai – „Jei ne bendradarbės pavėžėjimas – būtume garantuotai sudalyvavę avarijoje, nes čia ir yra tos 10-15 sekundžių, kol aš ją išleidinėjau.“

7 Responses to “10-15 sekundžių”

  1. Siesta parašė:

    mums panašiai yra buvę… važiuojant iš Jurbarko, jau už Kauno autostradoj, naktį. kažkaip buvom labai išvargę ir brolis stabtelėjo degalinėj nusipirkti kavos ir šokolado, nes buvo likęs gabalas kelio iki Vilniaus. nu kiek tas stabtelėjimas, gal kokios dvi trys minutės, nedaugiau. išsukam iš degalinės, pavažiuojam pusę kilometro, o ten kraupi avarija ką tik įvykus… keturios mašinos visiškai sumaitotos. netrukus greitoji ir policija prisistatė. ir taip abiem per kūną šiurpuliukas nuėjo, kad jei ne tas sustojimas, kaži ar ir mūsų nebūtų sumalę… tiesiog likimas arba angelai sargai, kuriais aš kartais patikiu 🙂

  2. grumlinas parašė:

    Kai kada užtrukimas padeda. Prie dešimtį metų pas tėvus užtrukau keletą minučių ilgiau. Važiavome iš Vilniaus į Kauną jau naktį, vienoje vietoje – ką tik prie kelias minutes numuštas bomžas, bėgęs per autostradą į „tašką“ (dabar jau sudegęs), vairuotojas dar mobiliu skambina. BRRRR…
    Arba Lenkijoje važiavau su jau byrančia „granata“ lėtai ir atsargiai per lietų, kol vienoje vietoje: kat tik susidūrusios dvi furos be puspriekabių ir sumalę dar du ar tris auto. BRRRR…

  3. Adas parašė:

    Tiesiog ne tavo eilė buvo, tos sekundės čia ne prie ko. 😆
    Mes tai vienąkart šuns važiavom pirkt į kitą miestą, vis svarstėm – pirkt, nepirkt, o ir važiuot įtartinai nesinorėjo. Kai išvažiavus antroj sankryžoj į mus iš šalutinio kelio įvažiavo Ford Scorpio, visos abejonės dėl šuns išsisprendė momentaliai. 🙂

  4. Siesta parašė:

    dėl tų abejonių ir nenorų: pamenu prieš trejetą metų, kad nelabai norėjau važiuoti pas tėtį švęsti jo gimtadienio, nes begalę mokslų turėjau. nu ką, nuvažiavau – vakarėlio metu susilaužiau koją. gipsas du mėnesiai 😀

  5. grumlinas parašė:

    Hmmm… prietarai, sakot? Nu-nu… 😉
    Jei kažko nenori daryti – NEdaryk!

  6. Siesta parašė:

    tiesiai į taikinį 🙂 nedaryk 🙂

  7. grumlinas parašė:

    …nes dažniausiai i tokio darymo tik bėdos tesigauna