Taigi, kai mes meetinomės su scania gti ir MariukuM Kupiškio apylinkėse, kaip jau rašėme, lankėmės Palėvenės vienuolyne. Jo kieme auga ąžuolas-galiūnas (nuotraukos kairėje), todėl mudviem su scania kilo natūralus klausimas, kokie gi istoriniai įvykiai susiję su šituo ąžuolu. Kažkiek pamąsčius apie istoriją, mums iškart tapo aišku, kad tai greičiausiai tas ąžuolas yra išaugęs iš gilės to ąžuolo, kuriame slėpėsi Vytautas (tuomet dar ne) Didysis, kai jis, išdavęs kryžiuočius, pabėgo į Lietuvą. Kryžiuočiai iš paskos jam pasiuntė persekiotojus. Artėjant persekiotojams ir matydamas, kad padėtis tampa labai grėsminga, Vytautas sumanė gudrybę – su savo palydovais sustojęs prie ąžuolo, jis greitai įlipo į jį, o jo palydovai nurūko toliau. Kryžiuočiai nepastebėjo šitos jo gudrybės ir toliau vijosi palydą, bet jau be Vytauto, kuris, palaukęs, kol persekiotojai dings iš akių, išlipo iš ąžuolo, iš vietinio valstiečio nusipirko arklį ir patyliukais parjojo į Trakus. Jo palydovus kryžiuočiai gi pasivijo, dalį nukovė, dalis pabėgo. Neradę Vytauto, kryžiuočiai grįžo į savo Malborką, pikti kaip širšės, bo žinojo, kad didysis magistras juos gerai parūrys.
Su šituo įvykiu susijusi tragikomiška situacija – kryžiuočiai, prijoję Lėvens slėnio kraštą netoli ąžuolo (nuotraukos kairiajame kampe, bet nesimato), nulipo nuo arklių nusilengvinti. Vytautas gerokai persigando, nes jau pagalvojo, kad jo gudrybė buvo atspėta, tačiau sugebėjo atsilaikyti pagundai iššokti iš ąžuolo ir susikauti su daug pranašesniu priešu. Tas jį ir išgelbėjo nes kryžiuočiai, atlikę savo reikalą, vėl sulipo ant arklių ir nusivijo jo palydą.
Po šito epizodo Vytauto neapykanta kryžiuočiams tik sustiprėjo ir todėl jis taip lengvai leidosi įkalbamas su jais susiremti Žalgirio mūšyje.
Kiek vėliau ąžuolas buvo nukirstas, kai buvo statomas Palėvenės vienuolynas, tačiau iš jo gilės išdygo ąžiuoliukas, kurį suaugusį ir matome nuotraukoje.
Tai va tokia istorija, kurią galima išskaityti iš paprastutės, regis, nuotraukos. Gal scania ką pridės/pataisys, jei aš kažką pamiršau/nusišnekėjau.
(c)grumlinas
Tai va ko jūs ten kikendami vaikščiojote 🙂
Papasakojome šią istoriją ir mūsų moteriškėms. Bet maniškė, kadangi seniai-seniai esu ją apgavęs su Kaišiadorių pavadinimo kilmės istorija, niekaip nenorėjo patikėti šia (beveik) tikra istorija, tad gal reiktų ją pasiūluti kokiam Bumbliauskui – vistiek jis Lietuvos istoriją perrašinėja 😉
smagi istorija 🙂 čia panašiai kaip mano bičiuliai Gdanske rado žmonių turgų, kuris neseniai tik užsidarė 😀
Istoriją reikia kurti kasdien ir nuolaots, nes kitaip ji bus visai ne tokia, kokia mums būtų įdomi 😉
Svarbu kaip ja kuri 🙂 O tai gausis kaip pas Rusus – II pasaulini kara pradejo Lenkija…
-› walentina – che, iš tikrųjų 2PK suorganizavo lietuviai. Supratę, kad iš lenkų geruoju neatgaus Vilniaus krašto, o ir gavę per nosį Lenkijos ultimatumu, jie sumąstė sukiršinti vokiečius ir lenkus, kurie šiaip buvo gana neblogi draugai. Ir tas jiems beveik pavyko. Kodėl „beveik“? Todėl, kad lietuvių gudročiai neapskaičiavo dar vieno žaidėjo – Tarybų Sąjungos, kurios šnipai perprato lietuvių gudrybes ir, supratę, kad gali pavėluoti į pyrago dalybas, patys sukontaktavo su vokiečiais, ko pasėkoje gimė Molotovo-Ribentropo paktas. Kuris, deja, Lietuvai buvo mirtinas smūgis 🙁
Taip kad reikia mokėti skaityti istoriją tarp eilučių 😉
Ir nereikia lia-lia apie įrodymus – visus su ta avantiūra susijusius dokumentus sunaikino Lietuvos saugumas, o ko nespėjo – NKVD. Asmenys, kurie galėjo ką nors apei tai papasakoti, buvo likviduoti, tad šis Lietuvos istorijos epizodas kol kas lieka balta dėme.
Pridėti kaip nėra ko. Istorija – neprastesnės kokybės, nei bet kurio valstybinio istorijos instituto, ar tai rusų, ar amerikonų – ten panašiai su kokybe irgi 😉
Jooo, produktą pagaminom kokybišką