Prasiėjau pirmadienį per Kauno senamiestį fotkindamas įdomybes beigi grožybes. Užkliuvo akis už dviejų šypseną keliančių lietuviškų bandymų garbinti stabus a la tas daroma Vakaruose, tai papostinau fotkes. Ir, kaip pasirodė, mirtinai įžeidžiau vieną iš didžiojo Jackson’o garbintojų 😉 Gavau atklausyti porą lekcijų apie mano menkumą palyginti su jo didybe. Tuščias darbas, nes man Jacksono kūryba giliai dzyn, o ir kaip atlikėjas jis jau mirė prieš gerus 7-8 metus.
Bet tai toks lyrinis nukrypimas. Nes iš tikrųjų tai dabar susimąsčiau, kad nesilankau ir į Lietuvą dabar užklystančių kadaise garsių grupių koncertuose. Kodėl? Gal todėl, kad tai užgesusios žvaigždės. Ta prasme, jie groja, gerai groja, bet groja praeitį. Šiandien jau senukai, grojantys mano jaunystės muziką, o aš negaliu prisiversti pažvelgti į juos dabar, nes jie man asocijuojasi su 25-35 metų praeitimi, kuri praėjo. Aš mielu noru kasdien klausausi jų įrašų, o vat girdėti gyvai kažkaip netraukia. Gal todėl, kad tai jie nebe tie sleidai ar elektrikai, kurie kadaise KŪRĖ, o šiandien tik groja. Kol grupė kuria ir groja – ji yra GRUPĖ. O kai tik groja – tiesiog atlikėjai. Gal todėl grupės etalonu man liks bitlai, kurie išsiskyrė (ir visai nebesvarbu kodėl) suvisam. Tiesa, buvo porąkart susiėję pagroti kažkokiom inetencijom, bet tikrųjų The Beatles nėra. Ir nereikia bandyti jų reanimuoti, nes tai nebetikra. Gali leisti jų įrašus, atkapstyti kažkur užkištus nepanaudotus gabalus – viskas OK, tai yra istorija. The Beatles yra tobuli kaip grupė todėl, kad jie sugebėjo laiku išeiti. Dievų išrinktieji miršta jauni, tsakant.
Gal todėl man prieš gerus 30 metų buvo gaila Elvio, kuris turėjo groti-groti-groti, nes reikėjo pragyventi, o kaip kūrėjas jis buvo pasibaigęs. Ir tik mirtis jį išvadavo nuo tos koncertų vergijos, ėdusios jo sveikatą. Man gaila ir Jacksono, kurį skolos privertė pasirašyti 50 koncertų savižudybiniam maratonui, turint omenyje jo kritišką sveikatos būklę. Ir vėlgi tik mirtis jį išvadavo nuo to bėgimo voverės rate.
Nežinau, kaip jums, bet užgesusias žvaigždes man patinka klausytis tik sau, o ne koncertuose. Kur pajunti, kad klausaisi savo praeities.
Užgesusios žvaigždės
Lie 8th, 2009 by grumlinas
„Ir tik mirtis jį išvadavo nuo tos koncertų vergijos“ Na cia gal jau kiek per stipriai pasakyta 🙂
O pats i koncertus as neveikstau – nepatinka man zmogelynas :F
Ne per stipriai – jo impresario turėjo daug skolų, todėl ir varė Elvį koncertuoti, nežiūrint į jo sveikatos būklę, o tuo metu Elvis sunkiai sirgo. Be to, Graceland išlaikymas ne centus kainavo, o Elvio diskų pardavimai buvo kritę
Lietuvoje irgi yra nemazai skolininku tai gal ir juos reik panasiu budu isvaduot?:D
Matai, Elvių būna vienas iš milijardo, na gal iš šimto milijonų. O kol kas mes net penkių milijonų lietuvių neturim 😉
As irgi koncertu nemegstu. Nes del to „zmogelyno“, kaip jis cia vadinamas nejauciu salycio su muzika. Vaikstau tik retsykiais, kai laisvalaikiu tenka padirbeti Siemens’e 🙂
Aš galvoju, kai Rimiškis pasimirs, visi lietuviai irgi taip pat liūdės ir prisimindami sakys „kokia nuostabi kūryba“ ir „kiek daug jis davė Lietuvėlės muzikai“?
-› Mantas – nu man labai gėda, bet kas gi tas Rimiškis? Bo esmi labai silpnas šiandieninės Lietuvos eKstradinėje muzikoje. Tiesa, žinau, kad yra tokia Yva ir Mango. O daugiau ir nežinau…
P.S. tavo puslapyje kai kada įdomūs atlikėjai pristatomi. Bet be šansų tapti komerciniais – per mažai sirupo.
Rimiškis – tai čia tas pats velnias kaip tavo žinoma Yva, tik neapsinuoginęs ir vyriškos giminės. Dainuoja šiek tiek geriau už Minedą (tikiuosi, žinai tokį), nors gal nelabai yra čia ką lygint du beviltiškus dainininkus 🙂
O dėl p.s. – dainuojamosios poezijos atstovai kuria dėl to, kad jiems patinka, o ne dėl to, kad reikia pinigų. Gal dėl to mažai kurie ir savo kompaktus išleidžia.
Ooo, Minedą žinau. Toks biškį… Aj, pats supranti 😉 Kadaise dukros bendradarbiai susimetę 400LT (jo, jo, būtent tiek) pasamdė Minedą jo karjeros pradžioje dukros gimdienyje dainuoti. Gerai, kad manęs ten nebuvo…
Dainuojamoji poezija yra būtent dėl savęs. Retas kuris ją gali komercializuoti – Lietuvoej tokių vienetai
O aš vis dar naiviai tikėjausi sulaukt „Pink Floyd“ turo, tik kad Wright’o pernykštė mirtis visas viltis pražudė.
Šiaip jau su tuo gęstančių žvaigždžių sindromu sutinku, bet nebūtų taisyklės, jei nebūtų išimties.
Arba gal ir asmeniškumų. Turiu galvoje Black Sabbath atvejį. Na taip, su Ozziu priešakyje – tikra klasika, na bet nepriot man Ozzy, nepriot. Gyvai pažiopsot – fun (ypač kartu su barzdotu gitaros talentu Zakk Wylde ;), bet visgi man geriausi BS su Dio už mikrofono, ypač diskas „Heaven and Hell“. Ir ką? Atsikūrė chebrytė – Appice, Iommi, Butler ir Dio. Ir po daugiau nei pusantro dešimtmečio varo taip pat stipriai, kaip ir tais laikais, sakykit ką norit.
O dėl koncertų lankymo – patyriau žiaurią netektį. Pradėjau juos fotografuoti ar rašyti apie juos. Už pinigus. Bent 2/3 kaifo nuo to ir pradingo. Nebeatsimenu, kada paskutinįkart pirkau bilietą į koncertą/festivalį, per paskutinius trejus metus to tikrai nepasitaikė, ir būtent tai ir yra didžiausia blogybė. Nebėra to laukimo. Nebėra to nekantravimo. Yet another gig :/
-› Adis – ilgai ieškotas ir pirktas daiktas brangesnis už dykai gautą 😉
Em… Grumlinai, paskutinį komentarą AdUI ar AdŽIUI taikei? 😉
-› Adis – tau, tau 😉 paremontavau piršto slystelėjimą 😀