Feed on
Posts
Comments

Paskutiniu metu daug kalbama apie „vieno langelio“ principą, kai žmogus kažkokių dokumentų gavimui priduoda turimus reikalaujamus dokumentus į vieną langelį, už kurio minia klerkų surenka trūkstamą informaciją, kurios žmogus gal ir negali turėti, ir žmogui belieka iš kito langelio pasiimti reikalingą popierą.
Tai vat, kadangi esmi linkęs panikuoti, prisiklausęs pasakų apie tai, kad mūsų laminuotos teisės (ne kortelinės) užsienyje dėl kažkokių lietuviškų šūdklerkių apsižioplinimo nepripažįstamos už galiojantį dokumentą su visomis iš to išplaukiančiomis liūdnomis pasekmėmis (pasivažinėkite be teisių 😉 ), nutariau pasikeisti ir savąsias. Juolab, kad po metų joms vistiek kapiec, tai „anksčiau atsisėsi – anksčiau išeisi“. Kadangi mano vairuotojo sveikatos pažymėjimas irgi amen poteriai, numyniau į savo polikliniką sveikatos pasitikrinti. Na ir ką – užėjau į kabinetą, pamatavo spaudimą, užpildžiau kažkokią formą tipo „ar jums būna epilepsijos priepuoliai/ar piktnaudžiaujate alkogoliu etc.itd.“, ten pat vietoje sumokėjau 53LT (net į kasą nereikėjo eiti tinginio pančiui) – ir PSIO, pažymėjimas rankoje. Kai prisimenu, kaip prie porą metų, dukrai nuteriojus teises, lakstėme po visą Kauną po narkologinius, psichiatrinius ir kitokius dispanserius visokių pažymų bent porą dienų – nu žynoce – labai gera ant dūšios pasidarė 🙂
Su pažymėjimu numyniau į „Regitros“ egzaminų poskyrį. Nu ką – ir čia puiku – dvi fotokabinos, t.y. nereikia sukti galvos, kur ir kaip fotkintis. Suvedi toje būdelėje savo asmeninį pinkodą, kad būtų aišku, kur tavo skaitmeninį atvaizdą padėti, pykšteli tave 3 kartus ir eini apsimokėti kason 49LT. Išsimuši eilės kvituką, sulauki eilės ir viskas – pridaviau dokumentus, poryt po 11 valanados bus, galima pagal savo pinkodą susižinoti Intyrnetu, ar jau gatava.
Visam tam sugaišau valandą, ir tai todėl, kad dar užsukau namo pasijamti vairuotojo kortelės, kurios nebeprireikė, bo kantuperis ir taip apie mane jau viską žino 😉
Vienžo, esmi patenkintas, prisiminęs, kaip pažįstami, kelias dienas visokių pažymų lakstę, po to dar porą savaičių laukdavo dokumento.

12 Responses to “„Vieno langelio“ principas”

  1. Adas parašė:

    Logiškai pagalvojus – už teises vienąkart jau sumokėjau, kaskart, kai kurie nors valdininkai sugalvos, kad jos jau neatitinka naujausių standartų, vėl turėsiu mokėti? 🙂

  2. grumlinas parašė:

    Na, euro-standartizavimas čia jau nebe nuo mūsų klerkų priklauso. O kad jie šiknagalviai nesumąstė isilygtio, kad galiotų ir senosios – tai čia yra gaidzys totalus 🙁

  3. Adas parašė:

    Taigi sumokėjau aš už tas teises jau, jei jie nusprendė eurostandartizuotis, man vėl mokėt? Aš ir taip biudžetui neišsenkantis upeliukas – ir akcizas už benziną iš manęs kasdien, ir dar ten visokių mokesčių prie benzino kainos prilipdyta, tai būtinai iš manęs už centų vertės kartono gabalėlį keliasdešimt litų plėšt? 😆
    Čia kaip muzikos bizny, kai už tą patį daiktą moku po kelis kartus – pirkau LP, susibraižė, MC – susitrynė, CD po kelių mėnesių daugiau šokinėja, nei groja – taigi už tą patį albumą jau tris kart mokėjau. O kai nusibodus pirkt parsiunčiau iš apmokėto interneto gražiu formatu ir išsikepiau CD pats – aš jau vagis. 😆

  4. grumlinas parašė:

    xe-xe-xe… matai, aš gyvenime laikausi principo; „Nervuotis reikia tik dėl tų dalykų, kuriuos gali pakeisti. O jei pakeisti negali – nėra ko nervuotis“
    Mudu galime čia piktintis kiek tik norime dėl duotos situacijos (nors man asmeniškai ji dzyn – vistiek po metų teises keisti laikas būtų), tačiau reali išeiga bus tik sujudinti Intyrneto jelektronai, kurie (nabagai!) turės nešioti mūsų susirašinėjimą.
    O tavo pavyzdys su muzika vėlgi rodo tik tai, kad yra susidėvintys informacijos nešėjai, kuriuos reikia keisti po tam tikro eksploatacijos laiko. Nes ir automobilyje juk keiti filtrus beigi tepalus? Ar filtrus praplauni žibalu, tepalus prakoši per tankias moteriškas pėdkelnes ir vėl naudoji? Pvz, mes keičiame tepalus kas 10kkm, o Egipte – kas 3kkm. Kodėl? Gali nelkeisti tepalų – pasikeisi variklį.
    Nors aš asmeniškai pirkdavau tik LP – jų namuose nepasigaminsi, o ir kainavo jie sovietmečiu (tarybinės gamybos) kaip gera kokybiška MC. Visa kita persirašydavau ir nesukau galvos. Piratavimas? NU jo, bet iš tikrųjų tai tie produktai parduodami su tokiu viršpelniu, kad Tadui Blindai čia reiktų įsisukti 😉

  5. Adas parašė:

    „susidėvintys informacijos nešėjai, kuriuos reikia keisti po tam tikro eksploatacijos laiko“
    Tokiu atveju antrąkart perkant kompaktas turėtų kainuoti man kokius 2 litus – tik medžiagų kaina, nes už teisę klausyt aš kartą jau susimokėjau. 🙂
    Šiaip, tai nesinervuoju ir nesipiktinu, tiesiog dar nesimiega. 😆

  6. grumlinas parašė:

    Na va idėja dėl nešėjo kainos tai galėtų būti prastumta per vartotojų interesų gynimo struktūras 😉
    na ir aš laukiu, kada mažąjį basetėlį laukan vesti reiks, kad tas ryte per anksti nepradėtų lauk prašytis 😀

  7. Adas parašė:

    Su mūsų šune tuo klausimu lengviau – kol miegi, ir ji miega, kad ir iki pietų. 😆

  8. grumlinas parašė:

    O su mūsų parazitu neaišku – tai jis gali knarkti iki popiet, tai jis pusę septynių ryto į lauką turi eiti

  9. walentina parašė:

    Ale kaip svelniai pokalbis apie teisiu gavima perejo prie basetelio pasivaiksciuojimo :)!

  10. grumlinas parašė:

    Tai dėl teisių rūpiniesi vienąkart per 10 metų, o va basetėlį vedžiot reikia kasdien 😉

  11. Adas parašė:

    Mūsiškė ir visiems atsikėlus nelabai dar keliasi, lyg ir snūduriuoja toliau, bet budriai – atidarius šaldytuvą ar virtuvinę spintelę, prisistato per kelias sekundes. 🙂

  12. grumlinas parašė:

    xe-xe-xe… mažasis basetėlis lygtai knarkia ant sofos, bet neduokdie aš virtuvėje subildėjau šaldytuvu ar subarškėjau indais – tuoj pat trep-trep-trep savo dalies atvaro. Negavęs gabaliukų, eina pas mano brangiausiąją ir mane skundžia šnypštimu ir dūsavimu. Tada jau tenka jį užganėdinti sausainiais arba dar kuo nors 😀