2011: Šiandien prieš 46 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1965 – Slash, English-born American guitarist (Guns N’ Roses)
Klausosi Ganzai iki šiol… 🙂
Guns N Roses – Knocking On Heaven’s Door
2009: Šiandien prieš 80 metų
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1929 – The Fascist government in Italy bans the use of foreign words.
Na štai paaiškėjo lietuvių kalbos gestapo (kai kada, siekiant suklaidinti pasaulio nuomonę, vadinamo Valstybine lietuvių kalbos komisija) idėjinės šaknys, krikštatėviai, tsakant. Kažkaip darosi ramiau, kad bent jau aišku, kam turime būti „dėkingi“ už „bylas“, „vaizduoklius“, „skaitlius“ ir kitus debilizmus, paskutiniu metu užplūdusius lietuvių kalbą, kurioje jau seniai nusistovėjo tarptautiniai terminai. Kažin, kur buvo visi šitie nusmuktkelniai išminčiai prieš 15-20-25 metus, kai į mūsų gyvenimą ėjo naujos technologijos, kurias reikėjo įvardinti būtent tuomet, o ne po to, kai profesinė visuomenė pati įsivardino visus tuos dalykus, nelaukdama malonių iš gamtos. Greičiausiai visi tie lietuvių kalbos „grynintojai“ perdė į vandenį, ką daro ir dabar, laukdami, kol jų paslaugų iš esmė nebereikės. Kad ir „traukinys ant magnetinės pagalvės“ – baranką gali suvalgyti, kol ištarsi tipišką lietuviško nesugebėjimo žmoniškai trumpinti ilgus žodžius, pavyzdį – pasaulyje jau vadinamas „maglev„. Įdomu, ką sugalvos mūsų tautiškumo priedurniai sergėtojai, nes jie, ko gero, apie tokį dalyką net negirdėjo… 😀
Šiaip kalba yra gyva tol, kol ją kuria žmonės, ta kalba kalbantys. O ne krūvelė pasipūtusių išminčių, neatskiriančių disko nuo diskelio, bet vistiek norinčio reguliuoti šių žodžių naudojimą 😉
P.S. mane labiausiai užmušantis žodis yra „kompaktinė plokštelė“ (CD, tsakant). Matosi, kad kai kuriems mažaraščiams profesoriams nėra jokio skirtumo tarp „disko“, kuriame gali būti saugoima BET KOKIA informacija, ir „plokštelės“, kurioje į griovelius yra „įdrožta“ muzika… Ir, deja, deja, durno beigi kuproto nei grabas nepataisys…
Na, nesu girdėjęs, kad kas kai kur kai kada būtų pagyręs kalbininkus.
Visada tik šaipomasi iš jų. Na, pripažįstu – ne visada šaipomasi. Kartais pykstama 😀
Manau, žinau kodėl – KURTI kalbą, tai ne šnišptą daryti.
Talento reikia, o ne stropumo, ar užsispyrimo 😀
Tai vat su talentais striuka pas tuos lietuvių kalbos gestapininkus, kiek teko susidurti. Yra tokia šalis Chorvatija, kurią mūsų subingalviai kalbininkai pakrikštijo Kroatija (grynutėlė kalkė iš vokiško Kroatien arba angliško Croatia), kai tuo tarpu jie patys save vadina Hrvatsko. Kadangi mūsų subingalviai meldžiasi tarpukario Lietuvos lietuvninkams (bo kas po karo sugalvota tai sovietiška ir fui-fui-fui), pakėlėme tarpukario lietuvišką atlasą. Nu ir ką – Chorvatija ten. Ale neįtikinome. Taip kad…
tokie protingi ponai, o tokie pikti 🙂
šimtąjį kartą pasikartosiu – ne kalbininkai tuos terminus sugalvojo. norint (gal kada subręsiu ir padarysiu) galima į dienos šviesą išvilkti tuos kompiuterastus, savo srities asus, kurie ir pasiūlė „čiurkšlinį spausdintuvą“, „bylą“, „vaizduoklį“ (Burgio klauskit, gal anas žino).
taip, sutinku, kalbainiai (šiuo atveju dera juos taip vadinti) kartais pernelyg sustabarėję savo taisyklėse ir nemato gyvos kalbos, naujadarus pagal taisykles tvirtindami. gerai dar, kad jie skeptiškai žiūri į senosios JAV emigrantų kartos siūlymus dar griežčiau saugoti lietuvių kalbą. tie (teko susidurti su jūriniais terminais) jei ne akmens amžiuje, tai tikrai dar Smetonos (o šis, kaip žinia, ir blogo Lietuvai yra pridirbęs) laikais gyvena.
a, ir nesutiksiu dėl CD. ar vinile, ar CD (irgi plastiko gabalas) informacija taip pat įrašoma – grioveliais. tiek vieni matomi, kiti ne, nes technologijos kitos. tad abu plokštelės 🙂 nepilkit manęs: žinau kas yra LP, EP ir dar kelis originalus (originalai anuomet? oho!) turiu pasilikęs 🙂
Ponuli, „ne kalbininkai tuos terminus sugalvojo“ – žinoma. Kalbainiai sugalvojo. Vieni kalbainiai sugalvojo, o kiti patvirtino, o patvirtinę – pareiškė – „ne mes sugalvojom, mes niekuo dėti, mes tik nusprendėme ir esame neatsakingi“.
Puikus nusikalstamo neatsakingumo pavyzdys. Vargu, ar įmanoma rasti dar nors vieną panašų, kur taip atvirai ir įžūliai kokie nors valdininkai skelbtų tokius dalykus. Tamsta įsiklausykit – „mes neatsakingi, mes tik nusprendžiame“.
Taigi, ponuli, gal jau laikas nustoti kartoti tą kalbainišką dainelę apie tai, kad sprendžiantieji esą neatsakingi? 🙂
nenustosiu, nes bent pavyzdžių pateikiu.
ir žinau juos iš žmonių, kurių kompetencija neabejoju ir pasitikiu labiau, nei tinklaraštininku Rokiškiu.
Veltui nenustosite. Nes dainelė – „mes neatsakingi, mes tik sprendžiame“ ar „jie neatsakingi, jie tik nusprendžia“ – absurdiška. Pavyzdžiai šito neneigia.
Ir dar – man visiškai nesvarbu, kuo tamsta pasitikit ar nepasitikit. Tai nieko bendra neturi su argumentais.
-› Rokas Arbušis – nu pikti, pikti, bo esam žmonės ir niekas žmogiška mumi nesvetima 😉
Dėl kalbainių – mano įspūdis profesinėje plotmėje apie juos nekoks ir jo jau nebepakeisi.
Dėl plokštelių – gal pačiam teko matyti 45 apsukų singlų, kur kiekvienoje pusėje po vieną dainą. Va ten tai tikros kompaktinės plokštelės, nes perpus mažesnės už standartines 33 arba 78 apsukų. Vienžo, CD yra kompaktinis diskas ir ne kitaip. Juolab, kad pabandyk paklausti ką nors apie „kompaktines plošteles“ – ilgai į tave žiūrės kaip veršis į maliavotus vartus 😀
Grumlinai,
galėčiau ir aš pykti ant kalbainių, kai šturvalą vairalazde pavadina. ale nesu piktas 🙂
o dėl 45 apsukų – juk sakiau, kad žinau ir turiu EP 🙂 va tik 78 apsukų nei vienos nebeturiu, o turėjau dar tų, smetoninių laikų.
ir plokšteles, jei protingas žmogus, supranta, kai teiraujuosi CD. ale jei durns, tai tegu veizėja kaip anam patogiau 🙂
Šturvalas yra vairaratis, o rumpelis yra vairalazdė. Beje, aviacijoje negirdėjau, kad jie skųstųsi. Matyt, jų nesaisto jokia “olandiška tradicija“ ar mitas apie ją.
O aš va visą savo diskų kolekciją atidaviau į (tikiuosi 😉 ) geras rankas. Tiesiog nebesiklausiau, išmesti širdis neleidžia – priglaudė mėgėjas.
aš tik kelis diskus pasilikau. širdžiai mielus, nors klausyti jau ir nėra ant ko. pvz, vokiečių grupės City, Queen koncerto, ir keletos mažiau žinomų (naujesnė pakraipa – punk, hard core). Pink Floyd, deja, liko tik dėklai. o visus kitus kaip ir tamsta, atidaviau entuziastui, tad neišmečiau 🙂
Na nesvarbu, kas vaizduoklius kūrė – kalbainiai atsako už tvarką. Nesužiūrėjo, reiškiasi, vienok 🙂
[…] Ištakos. Spaudos archyvai internete atskleidžia nežinomas daugeliui valstybės atkūrimo aplinkybes (per plauką ne kartu su latviais) ir skolinių kalboje persekiojimo iniciatorius. […]
Šaipaisi iš dalykų, kurių nežinai..
Nei vienas iš tavo minėtų „debilizmų“ nėra nei naudojamas nei rekomenduojamas. Tai buvo tiesiog eksperimentiniai žodžiai., kurie neprigijo.
Jei kalbi apie kompiuterinę terminologiją, tai yra taisyklės kaip sudaromi pavadinimai įrenginiams, programoms, procesams.
Dėl „kompaktinės plokštelės“, tai be reikalo pūtiesi. Rėžia ausį, ilgas, bet jei daiktui pavadinti yra lietuviškas žodis, nėra ko vietoj jo naudoti svetimą. Tai, kad plokštelė tau asocijuojasi tik su vinilu, tai jau tavo problema. Plokštelėmis lietuvių kalboje vadinami plokšti daiktai.
Kompaktinis – savas? Iš lotynų kalbos kilęs .
Plokštelė – kalkė iš rusų kalbos (пластинка).
Saviau nebūna.
-› vytautas – šaipausi iš dalykų, kuriuos suprantu. Lietuvių kalbos gestapas nelabi sugeba suvaldyti situacijos, kurioje viešai naudojama lietuvių kalba nebegali būti cenzūruojama ir „lietuvinama“, kaip kad buvo sovietmečiu (Glavlito laikai). Dabartiniu metu lietuvių kalba vystosi trimis kryptimis
1) VLKK bandymai post factum reguliuoti naujų terminų atsiradimą, iš ko atsiranda visokios „bylos“ vietoje „failų“ ar „skaitliai“ vieotjue „skenerių“. Susidaro įspūdis, kad taip lietuvių kalba IŠRANDAMA, bet ne tam, kad ja kalbėtų, o tam, kad būtų galima straipsnius konferencijose skaityti
2) purvasklaidos nesugebėjimas rašyti švaria lietuvių kalba ir todėl masiniu patapęs užsienietiškų žodžių naudojimas „as is“, net nebandant jų transkribuoti (pvz, JAV užsienio reikalų ministrė šiaip yra Hilari Klinton (bent tokią pavardę aš GIRDŽIU kasdien), o klaikraščiuose ir šūdportaliuose MATAU Hillary Clinton. Turiu įtarimą, kad tai tas pats asmuo, bet įrodymų nėra. Vienintelė išvada – transkripcija užsiimti ir priversti naudoti transkribuotus žodžius lietuvių kalbos gestapas užsiimti nesugeba. Čia mes matome paradokslaų faktą – viena kalba yra KALBAMA,o kita – RAŠOMA. Kažkiek panašu į padėtį su arabų ar kinų kalbomis, kuriomis vienaip rašoma, tačiau visikai kitraip kalbama skirtinuose regionuose. Tuo tarpu Lietuvoje turėtų būti rašoma ir kalbama ta pačia kalba. Deja, lietuvių kalbos gestapo tešlagalviams tai yra neįveikiamas uždavinys.
3) gyvoji lietuvų kalba, kuriama tų, kurie ta kalba KALBA ir RAŠO. Nesakyčiau, kad tai yra idealus kalbos vystynosi kelias, tačiau, nemokant GYVOSIOS kalbos – šalyje nepagyvensi. Todėl ir juokingi atrodo mums kažkelintos kartos išeiviai, kai kada kalbantys jau nebegyvais žodžiais.
Kaip jau esu minėjęs – parodykite CD dešimčiai žmonių ir paklauskite, kas tai. O tada gerai pamąstykite apie atsakymus. Gyvi lieka tik tie žodžiai, kuriais KALBAMA.
grumlinai,
nebūtinai „Gyvi lieka tik tie žodžiai, kuriais KALBAMA“.
štai „degtukai“. manding, šis žodis buvo sukurtas (ar ne Jablonskis?), o iki tol visi gyvai vadino „sierčikais“. bet prigijo „degtukai“, ar ne? 🙂
ir ne visada masios teisios. gali apklausti nors 100 žmonių, bet jei jie teigs vieną, tačiau tu, kaip mokslavyris, žinosi, jog tai netiesa, argi tavo žinojimą pakeis tie šimtas?
Taip, žodį „degtukai“ sukūrė Jablonskis, ir šis žodis prigijo. Reiškia, žodis buvo TEISINGAS ir LAIKU. Tačiau nedera atplėšti šio ir kitų žodžių nuo jų sukūrimo aplinkybių – XIX-XX amžių sandūra, kai vyko dabartinės lietuvių tautos formavimasis, reikalavęs įvardinti kasdieninės buities objektus lietuviškai. Kitas dalykas – naujų žodžių atsiradimas, susijęs su progreso greitėjimu tuomet nebuvo toks kritinis, kaip šiandien. Mes matome, kaip ateina naujos technologijos, kurioms tik-tik sugalvotas pavadinimas angliškai, ir mes tuoj pat pradedame naudoti šias technologijas. Tuo tarpu lietuvių kalbainiai savo dramblio kaulo bokšte kol suvokia, kad kažkas atsitiko ir prdeada kokią nors reakciją – masėse prigiję tarptautiniai terminai, kurių ir su kirvuku nelabai išmuši.
IMHO kur kas svarbiau apibrėžti užsienietikų terminų integravimo į lietuvių kalbą principus, nei amžinai bergždžiai vytis traukinį, bandant „interfeisą“ pakeisti kokiu nors „tarpsnukiu“
O dėl mokslavyrių – mūsų srities gamybininkai turi jiems kiek ironišką apibūdininmą: „velikije učionyje“. Nes jie labai dažnai tyrinėjka tai, ką sugeba tyrinėti, o ne tai, ką reikia tyrinėti.
Su lietuvių kalba taip pat – kalbainiai kapstinėja tai, ką sugeba, o ne tai, ką reikia sutvarkyti. IMHO 😉
Kompaktinė plokštelė – dviguba kalkė ir klaikus išsityčiojimas.
Sudėtingiausia turbūt yra tai, kad užsienyje net nebenaudojamos pilnos žodžių reikšmės „compact disc“ ar „digital video disc“, o tiesiog santrumpos CD ar DVD, kurios iš esmės tapo ŽODŽIAIS. T.y. vyksta kalbos kūrimas
Kalbainiai, iš užsienio kalbų nemokantys nei veinos, išskyrus tąją, kuri ne užsienio (kaip ir mašinos – užsienietiškos ir „mūsų:“, t.y. sovietinės arba rusiškos).
😀 😀 😀
Na taip, šiuo aspektu kalbainiai yra mūsų tautos druska – juk tūlas litovcas būtent taip ir skirsto mašinas: „importinės“ (t.y. ne ex-sovietinės) ir „mūsiškos“ (t.t. ex-sovietinės)
Nepažįstu tokio nei vieno. Bet čia nuo aplinkos priklauso, nesiginčysiu.
Be abejo, aplinka daug apsprendžia. Nes netgi kai kada tenka susidurti su publika, kuri pokario įvykių puses vadina „banditais“ ir „stribais“, vienodai nekenčiant abiejų
Aš pavyzdžiui jokių kalbininkų ar kalbainių dėl kompiuterijos sąvokų nekritikuoju. Tiesiog maniškis kompiuterinis “raštingumas“ yra mėgėjiško lygio – galima sakyti, kad esu iš esmės savamokslis (paikalas – nuo angl. lamer=lame). Ir dėl to, kad pripratau viską aiškintis tame angliškai, aš ir adaptuotų programų lietuviškai nepirksiu ir nenaudosiu. Man “nepatogu“, nepripratęs esu. Bet tai nereiškia, kad aš dėl to didžiuojuosi. Gal netgi kažkiek gėda, nes “lietuvišką“ tenka verstis į anglų, kad įsikirsčiau… Nors mielai sutinku vadinti kompą protuokliu, o monitorių vaizduokliu (nepamenu, kaip ten su klava – tarškė ar mygtė?).
Taip sutapo, kad šitame “kare“ prieš kalbininkus aš pats prieš tai išdėsčiau, atrodytų, priešingą poziciją kokiam nors Užkalniui ar jį, kaip pastebiu pastaruoju metu, palaikantiesiems. Tačiau supratau, kad iš esmės mes, bent aš taip manau, sutariame dėl vieno – kalba turi būti paprastesnė ir suprantamesnė vartojime. Tarkime, mano tema: http://nauticalis.wordpress.com/2011/01/24/apie-savokas-ir-ivardus/ – ir su ja paprasčiausias pavyzdys, kur kiekvienas žodis – tam tikrai “kalbininkiška“ pozicija dėl marinistinių sąvokų:
durkis – helmas – achteris – vairagalis; arba: elmentas – tileris – rumpelis – vairalazdė.
Ar tikrai kam kyla abejonių, kurį žmogus “iš gatvės“ (ar – “prieplaukon užklydęs“) supras iškart ir be aiškinimų?…
Tai kam tą kalbą daryti sudėtingesne, klausiu? 🙂 Tradicija?… 😉
Aš, tarkime, sau nekeliu didelių tikslų ar jokių revoliucijų už ar prieš nekeliu. Jei pavyks aplietuvinti šnektą – puiku. O jei kas per didelis konservatorius keistis, nes “taip įpratęs“ – aš nesu jam nei teisėjas, nei “inspektorius“, kad taikyčiau kokias priemones. Net jei ir galėčiau, to nedaryčiau. Snobai tešneka taip, kaip jiems norisi. Išprusęs ir išsilavinęs žmogus nesistengs savo gimtosios kalbos prigrūsti “tarptautinių“ žodžių (tą pamoką man davė dr. R. Razauskas).
Tad duosiu patarimą (neprašomas, žinau – todėl gal ir bevertį): kritikuoti lengviausia, bet tuomet pasiūlykite ką nors geriau vietoje to “gestapo“. Nėra taip lengva, kaip atrodo. O ir už iškabos nepasislėpsite – guzus teks rinktis asmeniškai. Beje, kalbininkus iškaba irgi įpareigoja: jei jau apsišaukei grybu – tai lipk į pintinę. Tad nereikia taip jau ir labai į jų langus akmeninis svaidytis – yra metas mėtytis, yra metas ir juos rinktis.
Sutinku dėl Kroatijos – čia “ablomas“, ir, deja, netaisomas. Kažkada peržiūrėjau transliteraciją japoniškų sąvokų ir žodžių lietuviškai – pakraupau ne mažiau. Bet tai čia aš… 🙂
Apie jūrinius ir buriavimo žodžius jau rašiau savo nuorodoje aukščiau, tai nesikartosiu. Bet aš va lieku “balta varna“ šioje “revoliucijoje“, nes jie užsipulti per se, o ne bandyta diskutuoti siūlant geriau dėl konkrečių dalykų.
Na tavo įdirbis lietuviškų marinistikos terminų srityje nemažas 🙂
Kaslink „pasivadinai grybu – lįsk į pintinę“. Kadaise kariavau dėl vietovardžių, kol suvokiau – kariauti beprasmiška, nes gestapas taiko didelį ir storą ignorą viskam, kas neatitinka jau priimtų sprendimų. Iš to Kroatija ir analogiškas briedas.
Užkalnio ir Rokiškio revoliucijoje… hmmm… tai greičiau fronda, nei revoliucija… mano pozicija paprasta – kalbainiai manęs tiesiogiai neknisa, tad nematau didelės prasmės spirgėti internetuose. Pats esi teisus – jei nori ką nors pakeisti – teik PASIŪLYMUS. Ir tada, jei jie bus atmesti – galėsi mesti š* ant ventiliatoriaus. Kitaip gaunasi fronda, o ne revoliucija.
Ką jau ten “nemažas“… Kažkur visai atsitiktinai pastebėjau jau rašant “laivė“ vietoje “jachta“ – ir tai nudžiugino. 🙂
Jei kiti žodžiai prigis, ypač burininkas bei burvedys – bus irgi malonu. Juolab, kad pradėjau po truputį pildyti žodynėlį, tik ten dauguma pasiūlytų yra ne mano paties. Todėl pasikuklinsiu, ir šįkart – visai pelnytai, nes žinant, kad iš kuklumo nemirsiu, tai užskaitykime kuklinimąsi kaip objektyvios realybės konstatavimą (susakiau gi…). 😀
Hmmm… aš nuo kokių 1975ųjų savo viduje naudoju tokius terminus (manau, pagausi esmę 😉 :
povandlaivis
sraigtasparnešis
šarvuotlaivis
naikintojas
——————
torpeduotojas (vietoje mininnko, nes jis kovoja ne minomis)
povandlaivis – siūlyčiau vadinti povandenlaiviu, kaip aš pats vadinu. Mažiau liežuvį laužo. 🙂 Bet kad ne “podlodkė“ ar “ū-batas“, tai tikrai.
sraigtasparnešis – biudžetinis lėktuvnešio variantas… Aha, yra tokie.
šarvuotlaivis – čia jau pasenęs “bronienosiec“. Juos tiesiog karo laivais dabar vadina, nes nebėra tokio šarvo, kurio kitas laivas jau negali pramušti… O šie skirstomi į atitinkamas kitas klases: linijinius (labai jau retas daiktas), fregatas (kreiserius) ar korvetes.
naikintojas – čia nelabai konkretu, nes aš, tarkime, nesuprantu: kreiseris čia ar eskadrinis minininkas? 🙂
torpeduotojas (vietoje mininnko, nes jis kovoja ne minomis) – čia nesutiksiu. 😛 Torpeduotoju geriau vadinti “torpedinį katerį“, nors tas kateris kitąsyk ir gero minininko dydžio. O minininkas – istorinis pavadinimas: iš pradžių tikrai statė tik minų užtvaras, o po to, kad jau galimybės buvo ir poreikis kilo – pristatė jį dar ir giluminėmis bombomis povandenlaivius naikinti. Dar vėliau eksadriniams minininkams pridavė torpedas – konvojų lydint šios naudingesnės už minas, kurios veikia pasyviai. Pervadinti “esmincą“ torpednešiu ar torpeduotoju? Nelabai tikslu…
Sakau, kad kritikuoti visada lengviau, nei pasiūlyti geresnę alternatyvą. 🙂
Šarvuotlaivis – tai iš esmės būtų Battleship (tai ir „bronenosiec“, ir linijinis laivas). Žodis „šarvuotis“ man labiau sausuminis
Naikintojas – Destroyer, Zerstorer, Niszczyciel, t.y. eskadrinis mininkas
Torpeduotojas – tai http://en.wikipedia.org/wiki/Torpedo_boat , tai būtų plati klasė nuo torpedinių katerių (kurie gali ir likti kateriais) iki „minininkų“
Iš kitos „operos“. Tokia smulkmena, gaila kad jau pamiršta. Carinėje imperijoje tautybės didelės ir mažos buvo rašomos iš didžiosios, pvz. Litovcy. Turbūt jau po revoliucijos pagarbą kitoms nacijoms persvėrė pragmatiška logika…
Kai kuriuose užsusieniuose tautybės ir dabar rašomos iš didžiosios
Dėkui, kad ne November Rain. 🙂
Nors apskritai man nuo ryto Paradise City ausyse zyzia…
Žinosim, kuo nervą padirginti 😉