Šiandien buvom Vilniuje. Tėvukui sukako 80 metų, tai šita intencija surengėme kuklią šeimyninę šventę. Malonu, kai susirenkam visi krūvon (ir ne į laidotuves, kaip dažniausiai nutinka). Pasėdėjom, pabendravom, pavalgėm švogerio paruošto puikaus plovo ir kaunietiško Gulbinienės torto – vienžo, puiki diena. Grįžtant Kaunan, susimąsčiau, kiek gi MES turime šansų išgyventi iki 80ties. Savo šansus vertinu menkai – vidutinis vyrų amžius Lietuvoje nenuteikia optimizmui. Netgi būtų gerai išgyventi bent iki man numatomo pensijinio amžiaus – 65 metų. Tad kažkaip liūdnai žiūriu į savo kaip ilgaamžio perspektyvą 🙁
Gal todėl taip svarbu kasdien gyventi pilnavertį gyvenimą. Taip, kad vakare galėtum prisiminti kažką gero, o ne vien suvalgytus pietus 😉
Ar turim perspektyvą?
Rgp 16th, 2009 by grumlinas
Teisingai 🙂
Bet Gulbinienės tortai geri būna kartais 😀 Pralinksminęs įrašas:).
Gulbinienės „Braškiukas“ buvo puikus 🙂
Man atrodo, perspektyvą turim visi. Žiūrint į priekį, visų laukia tas pats.
-› Petras – na, šitą perspektyvą mes turime visada ir bet kokioje situacijoje 😉 Norisi perspektyvos gyvenimui