Grumlino palėpė

Kaip mes tapome Citrovairuotojais ir jau niekas mūsų nepagydys 🙂

Taigi, įkvėpti gražių grumlt ir Citriaus pasakėlių, nutarėm ir patys uždėti rankas ant klaviatūros. Nenustebkite, kad daugiskaita, bet šis apsakymą rašau ne tik nuo savęs (markerXm), bet ir savo junior brolio (laurisXn).
Na bet kad būtų lengviau skaityti – rašysiu nuo savęs – markerXm.

markerXM Citroen paieškos

Mano, kaip automobilisto, istorija prasidėjo nuo LADA 2111, kai šešiolikos metų išsilaikiau teises (1994) ir pradėjau mokytis važiuoti :), o ir garaže su tėvu teko praleisti ne vieną savaitgalį.
Po to atėjo geresni laikai. Tėvukas, kaip ir dauguma lietuvininkų, įsitraukė į automobilių verslą. Su kokiais tik modeliais neteko važiuoti, aišku, išskyrus <<. Per 6 verslo klestėjimo metus (1993 – 1999) nebuvo parvaryta nei vieno <<, nes jie neatitiko klientų poreikių. Besibaigiant bizniams, užėjus Rusijos krizei, tėvukas susižavėjo Peugeot automobiliais - iš pradžių keletas Renault 9 ir 11, vėliau Renault 19 ir 21 bei galiausiai P305GTX su 1.9l varikliu tarnavo 3 metus, juo buvo nuvažiuota apie 250kkm gūdžiais broliškosios Baltarusijos “keliais” ir ilsisi jis dabar laukdamas, kol taps kultiniu automobiliu, kaimo daržinėje. Nuo 1998 iki 2001 metų mes su broliu (laurisXn) eksploatavom Peugeot 205D, kuris buvo tikras legendinis automobilis, matęs, kaip sakoma, ir šalto, ir karšto. Pusę metų jis buvo praktiškai negendantis, kol neatsitiko tai, kas turėjo atsitikti, važiuojant pirmu sniegu (dar vis vasarinėm padangom) - pyliau į maždaug 30cm aukščio bortą. Pasekmės – greičių dėžė, ratlankis, padanga ir keletas kitų smulkesnių detalių - teko pakeisti. Ir po to, kaip sakoma, prasidėjo lėta agonija, reikalaujanti pastovių finansinių injekcijų (sailent-blokai, traukių antgaliai ir t.t.). Kantrybė trūko, kai prie nusibaigusio variklio remonto buvo prileisti šiknarankiai meistreliai. Vienas blogai padarė variklį, kiti blogai nustatė uždegimo kampą. Buvo prieita iki tokio lygio, kad nuo Varėnos iki Vilniaus (~100 km) tekdavo supilti pusę litro tepalo ir 3l vandens. Galų gale, pasvėrę visus "už" ir "prieš", pridavėm ją į šrotą. Aišku, po tokios meilės Prancūzams, apie jokią kitą markę ir pagalvot negalėjau. XM jau senai buvo svajonių mašina, niekad nebuvau su ja važiavęs, joje sėdėjęs ir išvis buvau tik girdėjęs, kad tai yra kažkas nerealaus. Į visas kalbas - “genda”, “brangus remontas”, “išvaizda tragiška” - man buvo nusispjaut, tai buvo ir tebėra mano svajonių mašina (skamba, kaip mano svajonių moteris :). Pats ieškoti automobilio neturėjau laiko, tą darė draugai, kurie užsiima autoverslu, bet nieko apie << nenusimanė. Buvau užsidegęs pirkti 2.0i, nes dyzelių jau užteko, vis dar neblėstantis P205D atminimas, bet vis nesisekė padoraus rasti: arba dyzelis, arba V6 (nors dabar, kai pagalvoju ir paklausau atsiliepimų - reikėjo pirkti V6). Po 3-jų savaičių bevaisių paieškų pagaliau džiuginantis skambutis: “XM’92, 2.0i automatas, su visais navarotais, išskyrus odą, tamsiai žalios spalvos”. Jis dar stovėjo muitinėje, taip kad niekas jo dar buvo nematęs. Ta laukimo naktis mano gyvenime buvo vieną iš ilgiausių ir pagaliau, išaušus rytui, atskridom su draugo 0000 į Kauną. Ir spėkit, pas ką tas XM stovi? Jūs visiškai teisūs - pas ACS’us, na o čia jau Gintaras paleido savo plokštelę, nors man, kaip sakė atvežęs draugas, jau buvo visvien…. Aš tik jį apėjęs sėdau už vairo ir visiems pasidarė aišku, kad ši mašina bus mano :). Na o dabar išgirdę tai Jūs pasakysit, kad aš buvau visiškas lameris, nes mašinos nebuvo įmanoma užkurti – “variklio defektas”. Ji gulėjo ant pilvo, o Gintaras man suokė, kad jie turi perrinktą variklį ir jo įdėjimas užtruks 3 dienjs, taip pat jie man sutvarkys visą mechaninę pakabos dalį, kad praeiti techninę apžiūrą, o hidraulinei pakabos daliai gausiu 1 metų garantijas + įdedama signalizacija ir visa tai man kainuos 600$. Man tai pasirodė normalios sąlygos ir aš sutikau, taigi po 3 dienų aš pasiėmiau, už jį sumokėjęs 1400+600=2000$. O jau po 10 dienų vėl buvau ant ACS’ų slenksčio, nes, pravažiavus viso labo 1000 km, nutrūko dirželis - pasirodo, buvo blogas įtempėjo guolis. Aišku, Gintaras prisiėmė kaltę sau ir aš jau 21 mėnesį važiuoju ir džiaugiuosi savo XM. Brolio pažintis << prasidėjo su XM, kurį kartais jam paskolindavau, taip jis susipažino su >> privalumais (remontuoti tai jam nereikėjo). Jis aišku iškarto buvo pakerėtas tokia puiki, minšta mašina, su savo išsiskiriančia išvaizda.
Todėl praeitų metų rudenį pradėjau jis pradėjo savo >> paiešką, visos kitos markės jau buvo “nevciot”. Na, bet apie tai tegu jis papasakoja pats.

LaurioXn Citroen paieškos

Mano galimybes susirasti kuo geresnį variantą sunkino ir tai, kad >> „medžioklei“ turėjau tik 1 savaitę, mat tuo metu buvau atostogose, ir galėjau visą laiką skirti paieškoms. Aišku, pradėjau nuo ACS‘ų, kadangi brolio XM buvo pirktas pas juos…. Tačiau tuo metu jų turimi variantai manęs netenkino (kaina LT). Pagal skelbimus ieškoti >> Vilniuje kažkaip nesiryžau, o nutariau važiuoti į Radviliškio autoturgų (draugas porino, kad ten daug mašinų būna). Aš, aišku, pirmiausia ieškojau XM, tačiau ir prieš kitus modelius nebuvau priešiškai nusiteikęs, tačiau norėjau erdvesnio auto. Taigi, tame turguje aptikau tik vieną XM‘ą, ir tas man netiko, mat buvo Exlusive ir kainavo 4000. Tačiau Xantia modelių buvo žymiai daugiau – gal 5 ar 6 (tada aš ir pastebėjau jų prieinamą kainą). Iš jų man pirmiausiai krito viena juoda graži, su lietais diskais ir spoileriu, ant šonelio užrašyta ACTIVA, na ką aš žinojau tada, ką tai reiškia, tačiau buvo aišku viena – ji KITOKIA nei kitos, popieriuose motoras buvo virš 100kw. Pardavėjas prašė už ją 2,5k$, tačiau, ilgiau pasitrynus, kainą numušėme iki 2,1k$. Šiaip man ten nepatiko, kad visos mašinos ant tralų ir nelabai išeina jas nukrapštyti iš ten. Tuo metu po Activos, kitos Xsiushos ne kaip atrodė. Todėl, paėmęs jo telefoną, dėl visą ko išvažiavau į Kauną. Kaune >> jau buvo žymiai daugiau, tačiau sau patinkančio varianto kaip ir neradau (gal todėl, kad lyginau su matyta Activa). Taigi, mano atostogų savaitė ėjo į pabaigą, o variantų buvo nedaug, todėl kartu su žmona ir broliu žvarbaus spalio pentadienio popietę nutariau važiuoti į Pakruojį rimčiau apžiūrėti Activos. Nuvykę į vietą, radome jau „paruoštą apžiūrai“ automobilį: variklis nuplautas, pašildytas. Na ką, susėdom išbandyti, kaip ji važiuoja, išvažiavau į kelią, baigėsi asfaltas, prasidėjo žvyrkelis (veiksmas vyksta kažkur prie Pakruojo), na užmyniau, kaip priklauso bandomai mašinai – 80-90 km/h – ant žvyro stovi nerealiai, kaip kuolas – niekas nebarška, viskas OK. Na nutarėm apsisukti, ogi žiūriu – variklio temperatūra 100, vandenį išvarė. Na kur gi pirksi tokią mašiną, su kuria net iki namų neparvažiuosi… Liūdni išsiruošėme namo, kai staiga atbėga vietinis „pirklys“ ir klausia : „Jūs >> ieškot??“ Na mes: „O ką turi??“ Jis: „Na mano draugas turi, važiuojam, jei norit“. Na nuvažiavom į kažkokius buvusio kolūkio garažus, o ten 50 kv/m garaže stovi Xantia. Na, pradėjom ją apžiūrinėti, viena aišku – pusė sferų kaip minimum reikia keisti, ABS neveikia, o šiaip viskas lyg ir normaliai, matosi, mušta buvo, bet kas gi parduoda tokių metų nemuštas, pravažiavau – normaliai, važiuoja, motoriukas 2.0i sukasi. Na ką, suderėjom kainą už 7,2kLTt. Ir viskas – į namus. Technikinę šeštadienį vos praėjau, bo variklio apačia tepaluota buvo ir užpakalinių ratų protektorius truputį skyrėsi (kaip vėliau paaiškėjo, tikroji padanga buvo į atsarginio vietą įmesta visa suplyšus). Taip aš patapau citroligoniu, ir nuo tada laimės ir nelaimės, kurios ištiko mano Xsiushą, buvo aprašomos bei aptariamos konferencijoje.
Šiaip tai mes pritariame Citriaus minčiai, kad geriausias meistras esi pats, tik reikia įgyti kompetenciją.:0)))
Dabar puoselėjam dar vieną svajonę: DeSę. Manau, žmonos iš karto išvytų iš namų, bet tai praeitų, nes jos taip pat labai stipriai myli CITROEN’us, tik kitaip – moteriškai….
Aišku dar norėtųsi turėti BX, ir CX…….. Kadanors……