Paskatintas „Auksinės varpos“ pavyzdžio, nutariau surašyti, kaip lygiai prieš 20 metų dalyvavau „Baltijos kelyje“. Teisingiau, beveik dalyvavau, bet apie viską iš eilės.
Iš mūsų instituto į „Baltijos kelią“ važiavome mikriuku „Latvija“ (che, gal kas dar atsimena tokius) ir autobusu KAVZ (toks baisuoklis GAZo bazėje, kažkiek panašus į amerikonikus school-bus’us 😀 Šiais sovietinio avtopromo šedevrais važiavo tie, kas neturėjo nuosavo transporto, o kas turėjo – važiavo savais. Aš, deja, tuo metu buvau dar beratis, tad kartu su savo brangiausiąja patapome KAVZo keleiviais. Išvažiavimas iš Kauno ir kelionė iki Jonavos vyko dar maždaug normaliai – buvo važiuojančių pirma eile, buvo ir juos lenkiančių. O va už Jonavos prasidėjo sunkioji kelionės dalis – abi kelio juostos užsipildė viena kryptimi slenkančiais automobiliais. Aišku, nuobodu važiuoti nebuvo, šnekėjomės apie viską ir nieką 😉 Kartkartėmis šalikelėje matėsi nabagėliai užkaitusiais varikliais. Gudresnieji „žiguliukų“ vairuotojai nusiėmė variklių kapotus ir susidėjo į bagažines.
Laikas negailestingai tiksėjo, bet pagaliau visa šita kolona prislinko prie Ukmergės, kol priekyje pasimatė policija, ups, tuomet dar milicija aka autoinspekcija, kuri neleido važiuoti tiesiai pro Ukmergę, o visus kreipė kairėn į apvažiavimą link autostrados. Pasišnekėjus su jais paaiškėjo, kad kauniečiai užpildė ne tik jiems skirtą autostrados atkarpą, bet ir užgrūdo visą Ukmergės pagrindinę gatvę. Na ką, teko pasukti į šoną ir, dar kažkiek pavažiavus, sustoti, nes atėjo valanda „X“. Išlipome, sustojome, susikabinome, iškėlėme vėliavas, sugiedojome „Tautiką giesmę“ 🙂 Savotiškas jausmas buvo – kažiek pikta, kad nepatekome į pagrindinę grandinę (bet tokių kaip mes, buvo pilna ir kairėje, ir dešinėje, ir mūsų grandinė tikrai ne prasčiau atrodė :), ir tuo pat metu jautėsi didžiulis pakylėjiimas, kad dalyvauji TOKIAME renginyje. Aišku, šiandien suvoki, kad analogiškų renginių būti nebegali – perdaug mūsų politikieriai savo smulkmeniškomis rietenomis ir į save riestais nagais sušiko pačią Laisvės idėją, kad žmonės va taip entuziastingai išeitų ir pademonstruotų paramą sau patiems ir savo siekiams.
Na, atgalinė kelionė buvo irgi ganėtinai varginanti – tos pačios dvi eilės slenkančių awto, bet pozityvios energijos užtaisas leido neprrarsti džiaugsmingos nuotaikos. Tiesą pasakius, paskui pasišnekėjau su pusbroliu, kuris užstrigo automobilių kolonoje po Jonavos geležinkelio tiltu – jų grandinė rikiavosi ten… 😉
Kaip aš (beveik) dalyvavau „Baltijos kelyje“
Rgp 23rd, 2009 by grumlinas
Baltijos kelio grandinė kaip, savotiškai, Didžioji Kinijos sienų – ji nėra vientisa, bet ji savo laiku VEIKĖ. Baltijos kelias, tai savotiška Pabaltijos siena, ji nebuvo vientisa, bet ji buvo mūsų širdyse ir tai suveikė. Iš asmeninio archyvo – http://www.youtube.com/watch?v=OQDLmpWh8po
Jooo, Baltijos kelias visų pirma buvo mumyse viduje kaip nuotaika, o tik paskui kaip išorinė išraiška šalikelėje. Užtaisas, kuris išliko, kaip kad pastebėjau pats sau 😉
Ir aš ten buvau 🙂 tiek 1989, tiek 2009 (šį kartą Lietuva- Latvija-Estija virš debesų) – nuotaika puiki, labai gera matyti buvo žmones, nepabūgusius lietaus ir susirinkusius autostradoje, neapsakomas jausmas, eilinį kartą patvirtinant, jog ne tik man, bet daug kam – Mums ne visvien!
-› Yo! – tai galėtum viršdebesinę akciją paprezentuoti, bo įtariu nelabai kas panašų dalyką regėjo 😉
leidau pasireikšti žurnalistam :), nes oras ir techninės galimybės nelepino….
http://www.15min.lt/gallery/show/Baltijos-kelio-skrydis
Ech… kada man laimė nusišypsos iš dangaus papyškinti ?
[…] 20 metų prabėgo nuo tos dienos… Laikas atsiminimus rašyti, muzikos […]