Še tau, boba, ir devintinės! Betvarkydamas savo kelionių fotogalerijas, netyčia nustačiau, kad sugebėjau neužbaigti pernykštės kelionės Egiptan įspūdžių. Tad bandau atitaisyti šią savo klaidą. Tiesa, teko kiek patvarkyti pačius pranešimus, nes iš principo keitėsi vaizdų pateikimo metodas.
Peržiūrai atrinkau kažkiek fotkių, visas galima peržiūrėti galerijoje.
Sugrįžimo diena prasidėjo anksti ryte – nuvažiavome į oro uostą, žioptelėjome, pamatę milžiniškas (pagrindinai rusakalbių) turistų eiles, laukiančias registracijos, tačiau žento kažkokiam tarnautojui įteiktas 20LE banknotas mus pravedė į eilės priekį be eilės 😉 Užsiregistravome, praėjome kontrolę ir beliko sulaukti lėktuvo. Bekylant dar užmetėme akį į gana neblogai matomus dukros namus ir tada beliko nuobodžiaujant laukti nusileidimo Rygoje. Pakeliui matėme salas Raudonojoje jūroje, Sinajaus pusiasalio kalnus ir dykumas, kol galų gale nepasiekėme žalios Nilo deltos ir Viduržemio jūros pakrantės. Skridome virš Turkijos, o matėsi net ir Armėnijoje esantis Sevano ežeras. Kirtę Juodąją jūrą, įskridome į Rumuniją, praskridome Ukrainą, Baltarusiją, Lietuvą, kur su nostalgija iš viršaus apžiūrėjome Kauną, paskui vietomis patvinusią Latviją, kol nusileidome Rygoje 😉
Sugrįžimo maršrutas, dukros namai – nuotraukos centre, Viduržemio jūros krantas
Sevano ežeras, Rumunijos pakrantė, Ukraina
Alytus, Birštono kilpa, Kaunasi
Kėdainiai, patvinusi Latvija, paskutiniai aukščio metrai
Rygoje iš parkingo pasiėmiau kantriai laukusį Kibiruxą ir parmynėme namo, pakeliui dar sužinodami, kad mūsų butas apvogtas. Ale tai jau atskira, ne tokia linksma, istorija 🙁