(c)grumlinas
Posūkis | Pakelės ąžuolas
Rgs 26th, 2009 by grumlinas
Posted in foto, gražūs vaizdai
14 Responses to “Posūkis | Pakelės ąžuolas”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
As nzn, gal too drunk, taciau man cia tinka medis pakeliui name. Nes medis cia priority labiau nei kelias…
Hmmm… Šiaip fotografavau kelio posūkį, medžio vertikalė tiesiog labai gerai akcentuoja kelio horizontalę ir dengia posūkio pabaigą. Ir krūmų diagonalė susikerta su kelio diagonale. Vienžo, mumi yra pasimetę dėl šydevro pavadinimo 😉
reikėjo fotkinti iš kitos pusės. būtų posūkis į kairę. prasmingiau. o ir vertikalės su horizontalėmis ir diagonalėmis nebūtų niekur pabėgusios.
Fotkinti reikia taip ir tada, kaip ir kada jauti kadrą 😉 Nes kai pradedi manevruoti – pameti jausmą ir nieko nesigauna 🙁
tiesiog medis man stipresnis akcentas nei kelias
Įdomiai gaunasi, kai tas pats vaizdas kelia skirtingas asociacijas
Posūkis čia, posūkis! Į medžius dairysies, tai į medį ir pataikysi 😀
Nu va, nors vienas prie manęs prisijungė 😉
Tai kad čia akivaizdžiai pagrindinis veikėjas yra posūkis! 😀 Medis – tik dekoracija, truputį kelianti adrenalino lygį kraujyje, nes užstoja posūkį 😉
Kelias – tai ne tik baltas plėmas nutraukoje, kuris siaurėja į dešinę – tai kvietimas jį pravažiuoti. Kvietimas, ir ne kitaip 😀
O medis?! O ką – medis! Na, auga jis, ten, ir keroja, o taip pat gražus ir stiprus. Ir simboliškas ir romantiškas. Bet – tik stovint prie jo ir žiūrint į jį. Kai nėra šalia kelio 🙂
Jeigu yra kelias, turi būti vairas!
Kelias net nuotraukoje yra judesys. Net ir tokia maža dalelė kelio. Net ir tokio mažo kelio.
O – gal kaip tik?!
O dar be to ir su tuo ir bet kaip – Grumlinas yra Lietuvos keliukų fotoguru.
Pažiūrėkit, kaip jis mato tuos mažutėlius jaukius smagius vaikystės dabarties keliukus – net nuotaika kyla 😀
O jūs čia medis, tipo, ąžuolas vat…
😀
Taip, žvyrkeliukai yra kažkas tokio, su kuo man siejasi KELIONĖ. Asfaltas yra VAŽIAVIMAS. Tad kažkiek gaila, kad žvyrkeliai pamažu asfaltuojami, tačiau suvokiu, kad romantika ir praktiškumas kai kada nesiderina. Ir romantika tyliai traukiasi…
Šiandien kilometrą šokau žvyrkeliu, tik mašina ne tam – pilnai krautas ksėmas breikas ir dar pilna bagažinė, bet net ir taip čiupau malonumą truputį slysdamas 🙂
Tai ne slydimas asfaltu – tai mielas gyvas važiavimas žvyrkeliu. Kai prie kelio prilimpi jausmu, ne padangomis 🙂
Nepritaikyti chečbekai žvyrkeliams, galas labai apdulka. 🙂
Universalai dar labiau nepritaikyti 😉
Žvyrkeliams tik greideriai pritaikyti, visa kita – geriems keliams 😀