Na va, pagaliau po beveik paros užtrukusių tyrimų Kauno klinikose (ir miegojau, apkijuotas davikliais su privalomu kvėpavimu per vamzdelį, ir „dviratį“ myniau, ir kvėpavimo sutrikimus miegant imitavau – vienžo, piesiec totalus mano trapiam organizmui) grįžau namolio pailsėti. Panašu, kad jau kažkelinto daktaro suformuluota diagnozė yra super paprasta: „Per didelis viršsvoris“ 😉
Na bet dzyn, gyvas graban nelįsi, gyvensiu toliau, nežiūrint medicinos pastangų 😉
Kolega ewal mano poste užklausė apie „reguliuojamą matinimą“. Šiaip istoriją reiktų pradėti nuo to, kaip aš maitinausi iki šiol. Gyvenimo būdas – super paprastas – atsikeli, nusiprausi, į batus ir varai darbelin. Ten 8:15 kava ir kažkur 12:30 pietūs iš pusfabrikačių/maximos mišrainių/konservų ir pan. Po darbelio namolio, ten pietūs vėlgi iš pusfabrikačių (pagrindinai). Darbo metu pageri žmogus kokio limonado ar mineralinio ir sugrauži vieną-kitą riešutuką ar snikersiuką. Ir taip diena iš dienos kokius 10 metų. Plius visuoe pobūviuose kerti iki krūminių dantų. Šiaip svoris gan ilgai laikėsi kažkur 110-112-114kg, priklausomai nuo sezono, kas 184cm ūgiui virš normos, ale kad aš jo nejaučiau. Šią vasarą kažkaip neypač pasijaučiau, patampęs kaimynkos skalbmašinę, o ir mano geresnioji pusė skundėsi, kad ne tik knarkiu, bet ir miegodamas nustoju kvėpuoti, tad tenka judinti, kad vėl kvėpuočiau. Nu ką – nuėjom vasarą poliklinikon pas gydytojus. Pasvėrė – piesiec, 145kg gero žmogaus… Ir tai turint omenyje, kad biškj sublogau palyginti su pernykšte vasara. Mjooo… Svarstyklės kalibruotos – škias, svoris teisingas. Nuvykom į klinikas tolimesniam tyrimui – ilgai ieškoję išvaržos, paskyrė kompiuterinę tomografiją. Kadangi iki jos eilėje reikėljo laukti virš dviejų savaičių, su geresniąja puse nutarėme vistik kažkaip susirūpinti svoriu. Ji yra kadaise išbandžiusi pakankamai efektyvią baltyminę dietą, tad apsistojau prie jos. Esmė – pilnai atsisakoma bulvinių ir miltinių patiekalų. Ta prasme cepelinai ir duona kasdieninė už įstatymo ribų. Kaip ir saldumynai bei vaisiai. Ir visokie saldinti gėrimai. Ką gi tada valgyti? Gryną liesą mėsą (jautieną, veršieną, paukštieną be odos), žuvį, nesaldžus pieno patiekalus, kiaušinius. Daržovių ribotai, daugiau maistui paskaninti nei prisivalgyti. Valgyti tiek, kad pavalgytum, bet nepersivalgytum. Kalorijų neskaičiuoju – ne mano protui jas suvokti, tiesiog stengiuosi valgyti kiek galima mažiau. Šiaip, kai vakare pajaučiu alkį – atsirėžiu gabaliuką kopūsto ir sukremtu.
Tiesa – kadangi esu penktadaliu bedarbis (dirbam tik keturias dienas savaitėje), tai penktadieniais iš ryto varome į sveikatingumo centrą paplaukioti baseine ir pasimasažuoti visokiomis vandens srovėmis. Į pirtis neinu – staiga suvokiau, kad man jos nepatinka.
Išeinam pasivaikščioti su mažuoju basetėliu, bet ilgiau kaip pusvalandį neišeina – jo operuotas stuburas neatlaiko ilgesnių kelionių. Bėgioti kol kas per anksti – nebent norėčiau suvaryti sąnarius ir stuburą.
Taigi, visas tas reikalas trunka jau trys savaitės, rezultatas – diržas „praplatėjo“ per dvi skyles, svoris prieš savaitę buvo 138kg (viena skylė dirže).
Klinikose apturėjau susitkimą su dietologe, ji davė keletą patarimų. Su mano reguliuojamu maitinimusi nenorom sutiko, nes jei tektų operuotis su tokiu viršsvoriu… Šiaip pamažu pereinu prie 5 kartų maitinimosi per dieną, kadangi kai organizmas pastoviai reguliariai gauna maisto – nekaupia jo atsargai. Taigi, lengvi pusryčiai iš riekelės duonos su baltu sūriu (aš duonos nevalgau, tiesiog sūrio gabalėlį didesnį atsiriekiu) ar dubenėlio javainių su pienu (neriebiu!). Tarp pusryčių ir pietų – kas nors lengvo (pvaz, 5 džiovintos slyvos ar abrikosai). Pietums – gabalėlis mėsos (sulig delnu, bet be pirštų 😉 ir pora bulvių. Iki vakarienės – vėlgi kas nors lengva. Popiet jau nebevartoti bulvių/miltų – angliavandeniai gerai dienos pradžiai, bet ne vakarui. Vakarienė vėlgi nepersistengiant. Tiesa, mitas apie nevalgymą po 18 val. yra glupstwa – valgyti reikia 2-3val. iki einant miegoti. Žuvies reiktų valgyti ne mažiau kaip 300g savaitei. Vandens gerti daug – jis valo organizmą.
Ko reiktų vengti? Vėlgi – saldumynai, riebus maistas (pvz, cepeline yra ne tik 5 bulvės, bet ir baisus spirgynas), jokių sulčių iš tetrapakų ir saldintų gėrimų. Šūdmaistis tipo čipsai irgi šnait. Sūris ir sviestas – natūralūs, jokių „sūrio produktų“, „tepių riebalų mišinių“ ar margarinų. Nevartoti riebių jogurtų – aš suvalgydavau kasdien po litrą, ir čia ko gero bus viena sustorėjimo priežasčių. Vengti gaminių su E621 – jis kelia apetitą, kas neigiamaik veikia nuotaiką. Tiesą pasakus, galima kai kada suvalgyti ir saldaus, bet ne šalia maisto, o vietoje maisto 😉 Vaisiai – paprasti (obuoliai, kriaušės), bet ne prisivalgyti , o tik užkąsti. Pvz, pusė banano ar 9-10 vynuogių uogų jau OK.
Taigi, neseniai teko apsilankyti pas chirurgus. Trys mokslų daktarai vistik tomogramoje rado besiformuoijančią išvaržą (kol kas neoperuotina), tad kol kas 3-4 mėnesius toliau reguliuosiu svorį (dabartiniai rezultatai juos nudžiugino), o tada bus matyti. Lygiai taip pat su miego sutrikimais – po kokių metų pakartotina apžiūra, ką davė svorio reguliavimas.
Taigi, apibendrinant – stengtis maitintis reguliariai (kas sunku savaitgaliais, nes iškrenti iš ritmo) po nedaug. Kadangi nesu bulviamėgis – no problem. Duoną kepsiuosi pats, stovi ilgai, valgysiu po truputį. Darom troškinius iš liesos mėsos su daržovėmis – liuks. Vienžo, gyvenimas ne rožinėm spalvom dažytas, bet jį optimizavus – galima gyventi.
Išsamiai ir smagiai parašyta. Linkime pasveikti. 🙂
Stengiamės, kiek mūsų menkos jėgos leidžia 😉
Dar galima „ne liftams“, „į parduotuvė – pėsčiomis“ ar panašių niekų.
Arba pasivaikščiojimus pakeisti greitu ėjimu.
Tarp kitko, tai svoris gerai krenta nuo nervų. Kaip sakoma, žinau asmeniškai 🙂
Tik vaistai būtų baisesni už ligą 😀
Beje, esu girdėjęs, kad krentant svoriui užsinorima kokios nors fizinės veiklos. Sako, kad parūpsta dviratis, ar biliardas, ar dar kažkas panašaus.
Na, liftais nesinaudoju iki 5 aukšto imtinai, parduotuvėn beveik nėra ko vaikščioti – dar šaldytuvą pamažu tuštinu. Greitas ėjimas – palauksim dar vienos skylės dirže. Nors, minant „dviratį“, atsakė kojos, kvėpavimas dar laikėsi, o širdis buvo be problemų.
O fizinės veiklos poreikio atsiradimo palauksim. Bo dar neatsirado 😉
Belieka tik palinkėti valios ir užsispyrimo ;).
Viršsvoris negerai, bet dabar taikoma dieta išvis blogis, jei man taip reikėtų maitintis, tai vaikščiočiau ratais negalėdamas susikaupt ir prakeikdamas pasaulį 🙂
Linkiu išspręst šias sveikatingumo problemas ir kantrybės laikantis dietos 😉
-› ežiukai – darkart ačiū už gerą žodį 🙂
-› Edvardas – visuomet yra du variantai 😉 Tiesiog metas, kai aš dar galiu kažką pakeisti. Po kelių metų iš esmės b9tų per vėlu. Lengva nėra – kai kada tenka kopūsto ar morkos pagraužti, kad skrandis nekniurktų, bet lūžis kaip ir įvyko. Aišku, turiu kitą problemą – maximoje turiu planuotis naujus vaikščiojimo maršrutus, kad tinkamą maistą išsirinkti 😀
Kiekvienas pasirenka dietą tokią, kokia jam priimtiniausia ;). Jei suderinta su dietologe – ok. Patarimas – niekad neiti apsipirkti alkanam ir tik su sąrašu.
Obuolių – prašom užsukti, šito gero dabar sode pakankamai :). O apie nevalgyma po 18, pas mus kaip visada tas mitas perpūstas, nes žmonės po darbų megėjai persiėsti po 18 val. tai reiktų ir vadinti daiktus savo žodžiais – nepersiėsti po 18 val :).
džiugu, kd visų buvusių sveikatos problemų kaip ir neliko, išskyrus mažmožį – „antsvorį“, todėl linkiu ir toliau tvirtai laikytis metant svorį. Nepamiršk, ir kiti meta ir kitiems taip pat sunku.
-› xminde – ačiū už vaišingumą, ale kad ir tų obuolių su labai dideliu saiku tegalima maumoti
-› Dalia – nu jooo, nu jooo… žinom, žinom kančių skonį 😉
Nepatikėsiu, kad tokios jau baisos tos kančios. 😆 Viena kita savaitė, organizmas pripras prie maisto pokyčių ir anų laikų produktų netgi nesinorės. 🙂
-› Adas – laisvė – tai suprastas būtinumas 😉
Galiu dar vieną piktą patarimą – bent jau man labai gerai važiavimas dviračiu namie derinamas su krepšio rungtynėm 🙂 tada be problemų pusantros h atmali ir nesijaučia, kad nuobodu, kai ir su viena, ir su kita komanda į ataką bėgi 😉
Yra toks paprastas dalykas – sugebėjimas pasikeisti, matant pozityviąją to pusę :). Juk viskas gyvenime priklauso nuo to ar mes smilkstame savo nusistovėjusiame įprotyje, ar degame ryžtų siekti naujų gyvenimo iššūkių. Juk tai ir yra progreso pagrindas.
-› Eimantas – Na, prieš sportu užsiimant reikia dar bent kiek svorio numesti, nes kai išveš tiesiai iš aikštelės skubiai išvaržos operacijai – mažai nepasirodys 😉
-› xminde – Ką ir darau 😉
dėkui už išsamią ir itin vertingą informaciją. mėginsiu kažką adaptuoti. mirk iš juoko – visame Memelyje nė vienos dietologės.
kstati, esu pastebėjęs – pasiekimai lieknėjant įpučia tokio labai sveiko entuziazmo ir optimizmo siekti naujų lieknėjimo rekordų
Aha, galim pradėt statymus – kiek kg per savaitę? 🙂
Aš moku 5 kg per porą savaičių numesti, po to prasideda beveiksmė :). Bet aš viso potencialo neišnaudoju :))).
-› ewal – malonu, kad kažkas iš mano info pravertė. O dėl dietologės nebuvimo memelyje – nieko nuostabaus. Pvz, Panevėžyjė nėra nie vieno alergologo.
-› Adas – na, čia lenktynės kažkiek pavojingos 😉
-› xminde – a tai ko beveiksmė prasideda?
Nukrenta iki 100 kg ir stop… maisto reguliavimas nebepadeda :(. O judėti… neprisiverčiu :(.
Nu tai man iki 100kg tai dar ilgai per maisto reguliavimą bristi 😀
O man pasake daktarelis,kad cukrelis jau per krastus lipa.Horizonte posivaideno insulino svirkstu kruvos,nupjautos galunes-cukraliges pasekmes,dar dramblialige…..Ir baigesi chalvos valgymas,cukraus naikinimas,saldumynu vitrinos.Miltiniai gaminiai,balta duona lauk -,daugiau judejimo,daugiau vandens.Teisingai pastebejo kazkas,kad sulciu imitacijos MAXIMOSE -tai vanduo su cukrumi ir visokiais emulgikliais.Grumlinas lieknyn-palepeje erdviau bus mums visiems…
aš išbandžiau šitą daiktą: http://www.patiekalai.lt/naujienos-estiska-dieta–arba-stebuklinga-sriubyte/
tik vietoj 6 kubelių sultinio (nesuprantu, kodėl tiek daug čia rašo) dėjau vieną, apsiėjau be petražolių šaknies ir pridėdavau krapų. maitinaus mėnesį laiko diena iš dienos beveik. nesilaikiau papunkčiui ką ten sako, bet tą sriubą vis valgiau. kad nepabostų, įdėdavau vis kokių kitokių prieskonių. aišku, buvo atsisakyta visų miltinių ir saldumynų (net dabar jų nesinori), dar valgiau varškės ir rytais visokių dribsnių košes. porcijos sumažintos buvo ir efektu džiaugiuosi iki šiol :p dabar valgau praktiškai viską, ir net šitos sriubos kartais išsiverdu 😀
-› BUKSELIS – tai sėskis šalia ant bėgių – visiems vietos užteks 😉
-› Siesta – ačiū už dar vieną idėją į taupyklę 🙂