Taigi, po poros metų mano senuko Canon S1 eksploatacijos paaiškėjo, jog dukrai irgi reikalinga „skaitmenkė“. Tik čia pagrindiniai kriterijai buvo kiek kitokie: kompaktiškumas ir modernesnis vaizdas. Dėl kompaktiškumo buvo iškeltos griežtos sąlygos: turi be vargo tilpti į nedidelį moterišką rankinuką – taigi dydis maždaug kaip cigarečių pakelis. Dėl modernesnio vaizdo tokio griežto nusistatymo nebuvo, tačiau norėjosi kažkokio ne visai tradcinio sprendimo. Rezultatas, gautas po kiek užtrukusio tyrimo, buvo 5MPIx, 3x optinio zoom’o Fuji FinePix Z1 – tuomet absoliuti naujiena, su papildoma kortele ir lyzingu tuomet pasiekusi maždaug 1,2kLT kainą. Šis fotikas buvo pakrikštytas Tunise, kai staiga paaiškėjo, jog senukas Canonas per kažkur gavo drėgmės ir užlinko pagrindinė plokštė, remontas žadėjo užtrukti, o mes jau kraunam lagaminus 🙁
Na ką gi galima pasakyt apie tą Z1? Puikus pagal atsparumą ir patikimumą aparatas, nedaug temėtytas, tačiau nemažai dulkintas 😉 Nuotraukos šiek tiek „muilinos“, ypač fotografuojant su blykste, tačiau ko norėt iš daikto, kurio objektyvas iš esmės ne ką didesnis už gerų mobiliakų su fotokamera objektyvus?
Baisios istorijos: (2) Kaip mes rinkom fotoaparatą dukrai
Bir 18th, 2007 by grumlinas