Baisios istorijos: (3) Kaip rinkausi fotografuojantį „mobiliaką“

Bir 19th, 2007 by grumlinas

SE k610i SE k750i
Taigi, po gerų poros metų Canono S1 eksploatacijos ir kasdieninio nešiojimosi, „gaudant kadrus“, aš suvokiau, kad net tų 3,2MPIx man perdaug, norint turėti foto-užrašų knygutę, nes tampytis tokį griozdą – uj-uj-uj… Ir tada kilo mintis, kad dabartiniai mobilūs telefonai iš esmės jau priartėjo prie „muilinių“ lygio, ir man jų charakteristikų pilnai užtektų, fiksuojant į akį kritusius įvykius. Buvo atliktas šioks toks situacijos patyrinėjimas, ir kolegos POP (ačiū, POPai) rekomendacijos dėka apsistota prie Sony Ericsson gaminių, kurie jau maždaug-beveik-fotoaparatai. Buvo pasirinktas SE k610i su 2MPix „muilinės“ charakteristikomis. Ką galiu pasakyti apie šį daiktą, kaip apie fotoaparatą? Man jo pilnai užteko įvairių situacijų ir vaizdelių „pliauškinimui“, ir netgi kokybė buvo pakankama. Kodėl buvo? Ogi todėl, kad pribrendo metas pasikeisti tarnybinį „mobiliaką“ ir aš nutariau paimti SE k750i irgi su 2MPix charakteristikomis. Papildomi šio modelio pliusai: uždaromas dangteliu objektyvas ir pašvietimas. Fotonuotraukų kokybė šiuo aparatu vistik geresnė, nei k610i – beveik pačioje aprašymo apačioje yra sulyginti k610i ir k750i atlikti kadrai.
Apibendrinant – jei nėra sveikatos kasdien tampytis „normalų“ aparatą, nėra prasmės tampytis ir „muilinę“ – per akis ir „mobiliak-muilinės“