Galbūt kai kam kilo klausimas, kuriam galui mano blogo dešiniajame šone atsirado skelbimukas „Helovynui – NE!“. Atvirai pasakius, prieš keliolika metų, kai Helovyno šventimas tik-tik įžengė į Lietuvą, visai nebuvau prieš – galų gale, gal ir nieko šventė, ypač jaunimui. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau (bent jau man) matosi du dalykai:
1) šita data nėra mums tradicija, o visi šventimai vyksta ne tiek „iš širdies“, kiek „iš mados“. Arba yra proga tiesiog eilinį kartą pasigerti ir padurniuoti.
2) vyksta prievartinis šitos šventės grūdimas žmonėms, nes tai duoda pelną prekybininkams, prekiaujantiems kinietišku šlamštu aka Helovyno atributika. Iš esmės mus bandoma paversti šitos tradicijos vartotojais, o ne švenčiančiais tradicinę šventę.
P.S. Jei kas nori linksmai pakvailioti persirengęs – turimą tikrą tradicinę tam skirtą lietuvišką šventę – UŽGAVĖNES. O per Vėlines gal vistik reiktų su savo protėvių vėlėmis bendrauti kiek rimčiau nusiteikus.
O pagal lietuvių religiją vėlinės irgi tuo pačiu metu kaip ir krikščionių kalendoriuje?
Pawikipedinau:
„Vėlìnės (Vė̃linės) arba Ilgės[1] – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bei kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena.“
„Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. krikščionių bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.“
Keli tikrai taiklūs pastebėjimai, kad tai proga prisigerti (nelabai gražu, kai kitą dieną į kapus) bei prastumti prekybininkams prastumti kinišką šlamštą.
Mada tikrai taip, o va kad per užgavėnes kokią kinišką morę maksimoj radus…
Na va, VP nepastebi galimo rinkos segmento – nacionaliniai lietuvių papročiai. Nors kai įsivaizduoji iš ryžių šiaudų nupintą Morę… 😀
Šia tema esu apturėjęs gana įdomų pokalbį su dabartiniais moksleiviais. Tai susidarė toks įspūdis, kad jiems Halloween – tiesiog eilinė maišto forma prieš vyresniuosius. Užgavėnės atseit jų laikų tūsai, o mes va turim savo, Halloween. Užgavėnės – pasenęs, anachronistinis reikalas, žodžiu, lieva ir nestilius, o vat Halloween – modernu ir cool.
Tiesos tame kažkiek yra. Visgi Užgavėnės – santūresnis ir kaimietiškesnis renginys. Halloween – labiau blizgantis ir gražiai nušviestas visokių didžiųjų ekranų ir t.t. Akivaizdu, kas labiau traukia jaunesnį ir energingesnį.
Galima būtų Užgavėnes kiek pamoderninti – na, pastatyt kokią „roko“ operą „Kanapinis vs Lašininis“ su M. Mikutavičiumi ir dar krūva šiuolaikinių žvaigždūnų, bet tada jau atsirastų burbėjimų iš kitos pusės – kokį čia kičą darot 🙂 Ir tai irgi būtų teisėta 😉
-› Adis – na taip, su „Kanapiniu vs Lašininiu“ situacija kaip su per trumpa antkolde – užsikloji kojas tipo sukuri miuziklą – krūtinė šąla tipo seniai burba; užsikloji krūtinę tipo miusiklo nestatai – kojos šąla, t.y. jaunimas savo švenčių ieško
aš tai džiaugiuosi, kad rytoj išvažiuoju iš sostinės ir nematysių tų visokių nesąmonių ir baisybių. nepatinka man tokios primestos šventės, nors tu ką…
Hm, visai pamirsusi buvau apie sia „svente“ 🙂 Sutinku su isdestytais cia argumentais pries ja. Bais nemegsta gide tokiu neoriginaliu dalyku kaip, pavyzdziui, helovynas ir visokios valentinkes 🙂 Kai anglu kabos pamokose mokykloje mums pristatinejo keltus ir ju istorija bei kultura, grojant tam tikrai muzikai, buvo nerealu, jautesi kitos kulturos dvasia ir mintis. Bet db visa tai tiek nupopsinome, kad net bloga darosi – ner dvasios, ner sventes 🙂
-› Siesta – na aš tradiciškai „Ignore“ režimu tiek Helovynui, tiek. šv.Vazelino dienai
-› Valentina – yep, kai šventė pristatoma kontekste (kuris ganėtinai įdomus+niūrus), o ne vien kaip popsavas padurniavimas su kaukėmis – visai kitas dalykas
pasirašau po kiekvienu žodžiu. if I were you, tą patį postą dar pakartočiau artėjant vasario 14
Na va, šįryt, kad efektyviau kovoti su spamu, apart Akismet pasileidau ir WP-Spamfree. Na ir paranojiškas softas – jei Akismet abejotinais atvejais leidžia pačiam priimti sprendimą, tai WP-Spamfree kerta kairėn-dešinėn be jokių abejonių. Tad netyčia nukentėjo ir vienas iš komentatorių, kuris, laimei, parašė man ir į privatą. Labai įdomios mintys:
————————————————————-
Nesu aš aktyvus vienos ar kitos tradicijos sekėjas. Dzin man helovynas, panašiai ir su užgavėnėmis. Bet jeigu želgiant iš istorinės-kultūrinės pusės galima prikelti tradicijas, tik dėl susvetimėjimo ir miestų masiškumo jos savaime išnyksta, čia omenyje turiu blynų prašytojus – neatsimenu kada paskutinį kartą tokius dalykus mačiau.
Kažkaip ši šventė švenčiama, bet kažkaip per „prievartą“.
Nors šiais metais buvo naujovės užgavėnėse – pastatė ledinę morę ir ją degino, tipo naujoviška ir labai kūl, pradžioj mes pagalvojom, kad kažkas apsirūkė per daug žolės, bet pasirodo tai buvo tiesa.
O dėl valentinkės, man atrodo, yra gerai turėti vieną tokią dieną metuose. Juk tą dieną nebūtina prisipirkti kokių širdučių ar iš sekshopų rožių iš stringų ir panašių dalykų. Gi galima tą dieną tiesiog anksčiau pabaigti darbus ir skirti daugiau laiko mylimam žmogui. Aš neteigiu, jog tik šią dieną reikia prisiminti mylimą žmogų, tą reikia daryti nuolat, bet kartais per darbus, rutiną, viskas pasimiršta, tad manau, kad valentinkė visai reikalinga šventė – atsikvošėjumui.
————————————————————-
Sorry, mielaskaliega, už perdaug energingus pagalbininkus 😉
Vėlinės įgauną kokią nors realią prasmę, kai miršta kas artimas. Kitaip niekaip neišaiškinsi jaunam žmogui Vėlinių prasmės. O ir senas dažnai tik į blizgesį žiūri 😀
O kas tas helou – vynas? Vaikų žaidimas. Težaidžia, kol dar galvoje vėjai 😀
[…] gal vistik reiktų su savo protėvių vėlėmis bendrauti kiek rimčiau nusiteikus. (Grumlinas) Nors šiandien esu laisvas, vis gi nusprendžiau apsilankyti tokio tipo pamokoje. […]