2011: Šiandien prieš 29 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos
1982 – The Vietnam Veterans Memorial is dedicated in Washington, D.C. after a march to its site by thousands of Vietnam War veterans.
Buvau prie šito memorialo. Tiesiog juodo akmens siena su tūkstančiais pavardžių. Prie jos vyksta pastovus judėjimas – žmonės eina, skaito, deda gėles ir JAV vėliavėles. Keistas suvokimas to, kad kadaise „pažangioji Amerikos visuomenė“ tiek kovojo prieš tą karą, o šiandien – kurgi ta „pažangioji visuomenė“? Vietnamo karas ilgam buvo pamoka amerikiečiams, ką reiškia veltis į karus, kurių negali laimėti, nes negali kovoti be atodairos prieš idologiškai stiprią tautą. Deja, pamoka praėjo ir entuziastai žaisti kitų žmonių gyvybėmis įsivėlė į karą už naftos monopolijų viršpelnius „karą prieš terorą“. Karą, kurio irgi negali laimėti, nes vėlgi kovoji ne prieš valdžią, o prieš idologiškai stipresnę tautą.
Netoli Vietnamo memorialo stovi ir Korėjos memorialas. Kažin, ar greit bus pastatytas Irako-Afganistano memorialas? Juk tam tereikia užbaigti karą ir suskaičiuoti žuvusius.
Jau stovi ir antrojo pasaulinio karo memorialas, siaip kiek pamenu didesnis, su fontanais etc. Vietnamo kare kariavo sauktiniai, del to visuomenes poziuris buvo stipresnis. O dabar kariauja savu noru ten einantys, kaip ir tu ir as savu noru einam i darba. Del to visuomenei mazesnis akstinas protestuot pries kara, kuriame zusta kariai patys tai pasirinke.
Aišku. Buvo ir man mintis, kad samdiniai-profai žino, ką daro, ir rizika įskaičiuota
Kokie ten profai, va kaimyno vaikis baige vidurine ir ismove i Afganistana ar Iraka. Tik kad savo noru, nieks neverte.
Pašaudyt užsimanė… Nors pažįstu kolegą, kuris sovietmečiu savo noru į Afganistaną vyko