Diskusijoje kolega Marius iškėlė klausimą, ar galėčiau gyventi arabiškuose kraštuose. Klausimas tikrai įdomus, nes yra argumentų ir prieš, ir už. Kas atidžiau skaito mano blog’ą, tas galbūt akreipė dėmesį, jog arabiškoji/musulmoniškoji tema jame užima tam tikrą dalį. Kodėl? Tam dvi priežastys: pirma – mano dukra yra ištekėjusi už egiptiečio ir ten gyvena jau kelinti metai; antra – žvelgdamas į istorinę perspektyvą, matau su laiku įvyksiantį Vakarų civilizacijos saulėlydį, o ją pakeis islamiškasis pasaulis, tad man įdomu, kas gi ateina į mūsų vietą. Tai, kad aš tais klausimais kai kada išreiškiu kategorišką nuomonę, tiesiog reiškia, kad aš tais klausimais turiu SAVO nuomonę 😉
Kalbant apie arabiškuosius/musulmoniškuosius kraštus, reikia pažymėti, kad mes, vidutiniai statistiniai Vakarų gyventojai, iš esmės nieko apie juos nežinome. Ir čia nepadės turistiniai vadovai ar kitokios protingos knygelės, tam reikia insider’io žvilgsnio. Aš turiu galimybę į tai kažkiek pažvelgti dukros pagalba, tad tas pasaulis truputį tapo aiškesnis. Ir čia nėra aiškių pliusų bei minusų, nes viskas yra tarpusavyje susiję.
[Toliau eis daug-daug raidžių, tad nemėgstantiems skaityti galima eiti prie kito posto 😉 ]
Taigi pradėkim pamąstymus. Ekonominė klausimo pusė. Su mūsų atlyginimais/pensijomis ten visai neblogai galima prasisukti (kas kita, jei ten reiktų dirbti, bet įmanoma). Būstai palyginti nebrangūs, išlaikymas irgi (elektra ir buitinės dujos balionuose dotuojami valstybės). Automobiliai brangūs (dėvėtų įvežti negalima), benzinas pigus. Tiesa, tepalus ir filtrus tenka keisti kas 3kkm, kitaip neilgai tevažiuosi 😉 Maistas palyginti pigus (čia vietiniai produktai), tačiau įpratusiems prie vakarietiškų produktų bus brangoka – visas importas apmuitintas. Bet, jei tenkiniesi šviežiomis daržovėmis/vaisiais, pieno gaminiais, nedideliu kiekiu mėsos, žuvimi, vietine duona – pragyvenimas tikrai nebrangus. Kalbant apie mediciną – yra vakarietiškos apmokamos klinikos, vaistų pasirinkimas normalus, tad kaip ir nėra problemų. Tarp kitko, skirtingai nuo Lietuvos, Egipte visi mokyklas lankantys vaikai buvo vakcinuoti nuo kiaulių gripo – valstybė netaupo žmonių gyvybių sąskaita. Ekonominiu požiūriu tikrai matau daug privalumų, jei tik nesi išpuikęs.
Estetinė klausimo pusė. Be abejo mums, įpratusiems prie žalių peizažų, ten vaizdas neypatingas – monotoniškos spalvos, dulkės, apšepusi augmenija. Asfaltuotos toli gražu ne visos pagrindinės gatvės, daug kur tiesiog smėlis. Labai daug namų sudaro pradėtos ir nebaigtos statybos įspūdį – viršutiniai aukštai dėl mokesčių politikos paliekami tarsi nebaigti statyti, nes už užbaigtą namą mokesčiai didesni, nei už statomą. Miestuose (išskyrus turtingus rajonus) daug šiukšlių ir netvarkos (mūsų supratimu, nes vietiniam tai dzyn). Iš kitos pusės – dykumos/kalnų/Nilo peizažai nuostabūs, jų niekad negana. Plius istorinis paveldas, kuris žmogui, besidominčiam istorija, tikrai kelia daug įspūdžių. Tarp kitko, keliai ten puikūs, tik va su orientavimusi biškį sudėtingiau. Bet šiaip estetinis klausimo aspektas, jei vėlgi nesi išpindėjęs dėl vokiečių miestelių išdailinto grožio – no problem.
Socialinė/politinė/religinė klausimo pusė. Ši pusė yra sudėtingiausia, nes mes, kaip turistai, ničnieko nesuvokiame apie realų vietinį gyvenimą. Mes galime daugmaž įvertinti ekonominius ir estetinius dalykus, o va įvertinti visuomeninį gyvenimą mums trukdo keli faktoriai. Pirma – kalba. Taip, mokėti anglų yra gerai, bet tik turistinėse zonose. Už jų ribų esi marsietis Balbieriškyje. Vietiniai mieli ir malonūs, bet nei tu jų, nei jie tavęs nesupranta. Nebent pasinaudoti vaikais kaip vertėjais 😉 Dukra gana greit išmoko kalbėti arabiškai (skaityti/rašyti ne, nes tai ganėtinai sudėtinga) egiptietiška tarme, tad jos gyvenimas yra visiškai kitoks – ji ten GYVENA, skirtingai nuo mūsų, kurie ten tik BŪNAME. Netgi išmokti skaityti arabiškus skaitmenis verta, nes turguje kainos būna dvejopos, ir mūsų skaitmenimis jos žymiai didesnės, nei arabiškais 😉 Be kalbos ten būsi turistas, kurį apmauti vietiniams ne griekas.
Antra – labai svarbus dalykas yra elgesys. Pagrindinė klaida, kurią daro turistai ir ypač turistės – nederamas apsirengimas. Pabandykite išeiti į gatvę Lietuvoje tik su apatiniais drabužiais – taip maždaug atrodo lengvai apsirengę turistai vietiniams. Jei nori, kad tave gerbtų – pasirūpink deramai apsirengti. Kitaip į tave žiūrės tik kaip į didelę piniginę. Kitas dalykas – darugiškumas/familiarumas. Ganėtinai sunku atskirti, kada jie su tavimi bendrauja maloniai, kaip su potencialiu pirkėju, o kada yra draugiški. Ir kaip elgtis, kai tave įkyriai privartauja ką nors pirkti 😉
Trečias ne mažiau svarbus faktorius yra tinkamas bendravimas. Tai liečia ir tuos, su kuriais bendrauji, tiek patį bendravimą. Nedera bendrauti su tavo socialiniame rate negerbiamais/nepageidautinais asmenimis – gali nukentėti tavo socialinis statusas, su tavimi gali nebenorėti bendrauti potencialūs biznio partneriai. Visuomenė čia rimtai susisluoksniavusi ir būtina būti savo lentynėlėje. Jei ne – kritimas apačion lengvas, lipimas viršun kai kada neįmanomas. Ką tai reiškia praktiškai? Pvz, yra daugybė turizmo sferoje dirbančių atvykėlių moterų iš Europos. Mums atrodo pakankamai normalu, kai vieniša moteris turi nesantuokinių santykių, o ir partneriai kinta. Ten gi jos reputacija krenta dugnan, ir su ja nedera bendrauti, jei nori daryti rimtą biznį, kitaip tavo socialiniam statusui gali kilti rimta grėsmė. Mums tai atrodo nesuvokiama (todėl galima lengvai padaryti esminių klaidų), tačiau vietiniams tai labai svarbu.
Trečia – religinis aspektas yra totaliai svarbus. Arabai (bent jau dauguma) yra tikintys musulmonai. Toli gražu ne visi meldžiasi penkis kartus per dieną ar pilnai vykdo formalias apeigas (nors yra nemažai su mėlynėmis ant katų nuo jų daužymo į žemę), tačiau tikėjimas jiems yra svarbus. Mūsų, vakariečių, pagrindinė problema yra ta, kad dauguma mūsų esame krikščionys tik formaliai. Ir visos religinės apeigos daugeliui iš mūsų yra daugiau formalumas/žaidimas, nes mes (kaip visuomenė) iš tikrųjų juk nebetikime. Iš mūsų išmušta religingumo šerdis, mumyse nebėra tikėjimo atsparos, todėl mus apima siaubas, pamačius žmones, kurie TIKI. Mes jų nesuprantame (kaipgi galima tkėti tuo, ko nėra?), todėl ir bijome (netgi iki panikos). Tą baimę stiprina ir ekstremalusis islamas, kurio banga pakilo pasaulyje po izraelio įkūrimo Palestinoje. Žydų noras turėti valstybę, pagrįstą religija, davė nelauktą rezultatą – aplinkinės iki tol apsnūdusios musulmoniškos šalys dabar turi du aiškius tikslus – 1) sunaikinti įsibrovėlį ir 2) vėl nešti islamo vėliavą į pasaulį, kad daugiau tokių įsibrovėlių nebūtų. Dauguma musulmonų yra taikūs ir nepritaria islamiškajam ekstremizmui, tačiau izraelio (ne judėjų religijos) atžvilgiu jie yra totaliai negatyvūs. Tas negatyvumas perkeliamas ir į valstybes, remiančias izraelį (JAV, pvz.), todėl šiuo klausimu reikia būti ypač atsargiems ir prilaikyti liežuvį. Tarp kitko, mano žentui buvo labai sunku suvokti, kaip toks didžiai gerbtinas žmogus (ypač su barzda, nes barzda ten išminties ir religingumo požymis) gali netikėti. Iki šiol jo galvoje šiuo klausimu tebėra sumaištis.
Ketvirta – mums kai kada sunku suvokti, kaip egiptiečiai (o ir visas arabiškasis pasaulis) iš esmės turi prezidentus iki gyvos galvos plius savotišką demokratijos suvokimą. Tai paprasta – tiesiog jų valdovas (karalius, faraonas, imperatorius etc.itd.) vadinamas prezidentu ir tiek. Ant jo galima paburbėti, bet siaubas apima pagalvojus apie tai, kas bus, kai jo nebebus. Toks yra jų mentalitetas ir nereikia aiškinti apie mūsų demokratijos privalumus. Jau atnešėme demokratiją į Iraką ir Afganistaną, dabar nežinome, ką daryti, kaip išbristi iš to liūno su minimaliais nuostoliais. Tad apie politiką su jais šnekėtis labai sudėtinga ir (dažniausiai) neverta.
Penkta – būtina suvokti, kad punktualumas nėra arabiška savybė. Jei esate akuratiškas ir punktualus – nervų vėžys garantuotas. „Tuoj“ jiems gali reikšti ir penkias minutes, ir valandą, ir savaitę. Reikia suvokti, kad jų gyvenimas ne turistinėje zonoje bėga visai kitaip, nei mūsų. Jis prasideda vėlai vakare, apie vidurnaktį, kai vyksta pagrindinių biznių tvarkymas. Plius reikia įprasti prie įvairių dalykų lėto tvarkymo. „Inš’ala (viskas Dievo valioje)“ – todėl atsipalaiduokite ir užsisakykite dar arbatos. Aišku, jei ten dirbate/organizuojate ką nors – arabiškas antipunktualumas užmuša negyvai 🙁
Peržiūrėjau, ką parašęs, tad apibendrinant galiu pasakyti – iš ekonominės ir estetinės pusės galėčiau ten gyventi be didesnių problemų, nes esmi paprastas ir nereiklus, o man įdomių dalykų ten tikrai netrūksta 😉 Kas keltų problemą – kalba. Norint gyventi ilgiau ir turėti galimybę bendrauti – ją (bent jau minimalia apimtimi) reikia būtinai mokytis. Dėl elgesio ir kitko – nematau problemų – tiesiog reikia atidžiai stebėti aplinką ir nebijoti pasidomėti, ar teisingai elgiesi, kad nepasielgtum kaip dramblys porceliano parduotuvėje.
Tad faktorius, apsprendžiantis gyventi/negyventi arabiškuose kraštuose, yra labiau psichologinio – ar nekiltų nostalgija Lietuvai – ir kalbinio – be kalbos nė iš vietos – pobūdžio.
Hmmm, nežinau, ar sugebėjau pilnai įvertinti visus gyvenimo arabiškuose kraštuose galimybės aspektus. Jei kas, rašysim antrą dalį 😉
Galima bandyti gyventi visur. Klausimas – ar ilgai ištvertum (čia daugiau retorinis, nei tau konkrečiai skirtas) 🙂
Na, mano civilizacijos samprata (ne istorinės, o šių laikų yra kiek kitokia) ir kažin, ar galėčiau gyventi musulmoniškuose kraštuose, ypač dėl nepriimtinos religijos.
daznai lankytis -taip… bet su visam???
Evaldai, o kas tau nepriimtino islame, jei ne per asmeniškas klausimas?
Labai nenorėčiau, kad jų čia privistų. Jie man – svetimi. Neturiu pagrindo neapkęsti jų asmeniškai, bet ir palankumo jokio nejaučiu. Susidomėjimo – taip pat. Man žymiai geriau, jeigu mūsų keliai apskritai niekada nesusikirstų. Man jie nereikalingi. Galėtų smurgsoti savo smėlynuose. O jeigu pradėtų kelti galvas, sveikinčiau kiekvieną, kas duotų jiems pisdiulej. Taip pat nemanau, kad yra gerai lįsti pas juos su savo tvarka ir paniatkėm.
@Eimantas
Labiausiai tikriausiai nepriimtina tai, kad ta religija man visiškai kultūriškai nepažįstama (svetima) ir panaši į fatališką tikėjimą Dievu. Nors apskritai kalbos apie tikėjimą, nenorint nupiginti tos temos, yra labai intymus asmeninis dalykas, apie kurį galima ilgai diskutuoti. Tai gal neišsiplėsiu 🙂
Kaip supatau, nuvykus į arabų kraštą nori nenori tektų taikytis prie jų papročių. Įdomu pastebėti, kad Vakarų Europoje (tarkime, Anglijoje) ne musulmonai taikosi prie vietinių papročių, o atvirkščiai – vietiniai gyventojai anglai sąmoningai stengiasi pakeisti savo pačių papročius, kad atvykėliams musulmonams nereikėtų prie jų taikytis. Mokyklose atšaukiamos Kalėdos (kad neįžeistų ne krikščionių religinių jausmų), švenčiamas Ramadanas ir t.t. Todėl musulmonų integracija į visuomenę vyksta kita kryptimi. Ne musulmonai integruojasi į senąją visuomenę, o senoji visuomenė integruojasi į musulmonus.
Egipte, kaip matau, tokie bajeriai nepraeitų ir arabai dėl atvykėlių krikščionių Kalėdų šventimo mokyklose neįvestų.
-› Dovydas Sankauskas – būtent, jei jau atvykai į arabiškus kraštus – būk malonus prie jų prisiderinti. Netgi savaitė pas juos baigiasi išeiginiu penktadieniu. Aišku, turizmas vyksta pagal kitas taisykles: „Turistas visada teisus“, tačiau jų visuomenė pakankamai integruota. Kalėdos ir Nauji Metai yra renginiai turistams, jie turi savo šventes.
Kitos konfesijos – krikščionys ir judėjai (taip, taip, kaire tebėra nedielė žydų bendruomenė, turinti sinagogą) švenčia savošventes, bet ne valstybiniu lygiu.
-› Evalas, Eimantas, ewal – panašu, kad teks rašyti vol.2, nes prisiminiau apie šeimą, maistą, klimatą, galų gale su ta religija pagrindinis kablys gaunasi 😉
netikiu diskusijų (ginčų) apie tikėjimą nauda. paprastai jose vienas iš „diskutuojančių“ būna koks nors karingas ateistas. ir paprastai jose tikintysis atsiduria besiteisinančiojo vietoje. absurdiška yra mėginti įrodyti neįrodomą dalyką kvailiui, kuris net nenori įrodymo. kvailį reikia apeiti. žinoma, yra gerų knygų apie tikėjimą. bet jos matyt skirtos tam, kuris klausia ir ieško, o ne tam, kuris neigia.
čia buvo prie „Evaldas rašo: 2009/12/02 18:12“, jeigu ką…
Niekada tikrai netikėjau, kad galima gyventi ne Lietuvoje. Man net truputį keista, kaip anglai tarpusavy susišneka, lietuviškai nemokėdami?! 😀
Net nelabai galėčiau gyventi kitame rajone 🙂 Esu pririštas prie vietinio mentaliteto 😀
Galbūt galėčiau kalbėti apie gyvenimą kitur, bet ne nuoširdžiai.
Bet kaip įdomu skaityti kito žmogaus mintis apie tai! 😉
Galima, galima 😉
Na, o mintys tokios, kokios yra 😉 Šiaip pastoviai gyventi ten nenorėčiau. Pagyventi – taip.
Evaldas, atsiprašau, jei per asmeniškas klausimas, bet ar ne kiekviena religija tikėjimą dievu ar dievais apibrėžia kaip besąlygišką?
3kk yra 3.000.000 (k – 1000; kilometras = 1000 metru)
Ar čia kitas skaičius turėtų būti?
@Andrius – puiku! Viską išsiaiškinai! 3 kk reiškia tris kilo kilometrus, kas kaip tik ir yra 3 000 000 metrų.
Jūs nepaprastai nuovokus 🙂
-› Andrius – 3kkm=3000km 😉 įprotis iš bendradarbiavimo su užusieniečiais
Nesitikėjau (net nejauku), kad man netyčia uždavus tą klausimėlį, autoriui teks gimdyt tokį išsamų įrašą 🙂
Nors realiai, vėlgi komentare pasakytas „pagyventi – taip, pastoviai gyventi nenorėčiau“ užduoda klausimą „o kodėl“, t.y., kas visgi būtų tie rimčiausi dalykai, kurie tam trukdytų? Ar apskritai, kaip ir scania_gti, neįsivaizduojate, kad galima gyvent kažkur kitur, išskyrus karštaimylimątėvynę Lietuvą? 🙂
Tai dar kada parašysiu antrą dalį apie šeimą, maistą, klimatą, religiją
Pastoviai gyventi negalėčiau todėl, kad, kaip jau esu rašęs, pagrindinė problema būtų kalba – nemėgstu būti kurčnebyliu. Išmokti – būtų gerai, bet nebe visai tas amžius 😉 Nors – kai prireikia, net Qbilius Agurkichą į koaliciją priimtų 😉
Kodel negaleciau gyventi arabiskuose krastuose pastoviai? Arabiski krastai labai skirtingi… Tunise paprasciau , yra tam tikra ir socialines pagalbos sistema, istatymai palankus moterims. Pvz vyras negryzo namo iki 1 nakties ir to nesuderino su zmona, ji kantriai palauke iki 2 nakties, vyro dar nera, tuomet i policija ir vyras arba surandamas ir policija ji pargabena ar kai grysta namo ipareigojamas zmonai sumoketi tam tikra suma… Idomu tai, kad Tuniso valstybe savo moterims labai apsunkinusi vedybas su kitu arabisku krastu vyrais. Motyvas apsunkinus santuokos siregistravima apsaugoti moteris, nes buvo skaudziu patirciu kai Egiptieciai vyrai uzmuse zmonas Tunisietes.
Egipte gyventi sunkiau . Mes jau ipratom, kad turim sioke toke socialine apsauga. Mums nereikia susimoketi pilnos kainos uz gydyma ligoninej, o Egipte geresnes nemokamos ligonines Kaire ar Aleksandrijoje, kitur , jei nenori kuo uzsikrest geriau gydytis susimokant, o tai tikrai nepigu. Nera pensiju ,niekas nemoka uz ligos laikotarpi, todel turi uzsidirbt tiek , kad uztektu pragyvent, atsidet ligos atvejui ir senatvei. Taciau prestizu laikomos nemokamos studijos aukstojoje mokykloje i kurias stojama pagal mokyklos baigimo egzaminu vidurkius. Vaiku mokslas mokykloje yra ir nemokamas. Taciau misriu seimu arba pasiturinciu tevu vaikai lanko privacias. Ir zinoma apsisprendimui gyventi ar ne arabiskam kraste turi asmenine , vidine nuostata ar reakcijos i vietinius gyventojus, kulturinius skirtumus. Tikrai sunku dirbti su zmonem , kurie savitai supranta laiko savoka, versla be vietinio partnerio pradeti butu labai sunku arba labai brangu… Valdiskas darbas, darbas valdzios institucijose mazai apmokamas ir zinoma priimami mieliau vietiniai, Advokato darbas nera prestizinis, aisku is jo pragyvensi jei turesi sava klientura, o kitatauciui perprasti ju teismu sistema sudetinga… Beje austojo mokslo diplomai pripazystami tik kai kuriu Amerikos , Anglijos universitetu. Beje yra Rusijoj baigusiu medicinos studijas ir turinciu savo privacius kabinetus vietiniu gyventoju. Praktiskai uzsienieciui lieka tik privatus biznis, o biznis su arabais gali daznai baigtis ne uzsieniecio naudai. Todel gera ten atostogauti, leisti kitur uzdirbtus pinigus, dziaugtis puikiu klimatu svieziais vaisias. Bet gyventi , jei reikia ir uzsidirbt pragyvenimui tikrai ne kiekvienas… Lengviau jaunam , turinciam avantiurizmo, greitai prisitaikanciam prie kitos kulturos zmogui.
-› rasa2 – ačiūzas už komentarūzus 🙂
Supratau, kalba. Na, tarkim visgi kalbą išmokstate – ir gyvent galėtumėt? Apie gyvenimą kitose valstybėse, kurių kalbas mokat, neklausiu, nes kiek supratau, daugiausia pažįstamas būtent šis kraštas.
…dėl ko klausinėju. Gyvenimas susiklostė taip, kad aplinkybių dėka perspektyvų gyventi Lietuvoje nebeturiu (t.y., jei kada vėl rasiu darbą, alga bus atimama, etc.), o kur dėtis, nežinau. Aišku, kad keliausiu į arabų kraštus – tikimybė maža, tačiau domina nuomonė žmogaus, susipažinusio su gyvenimo (kad ir trumpalaikio) kituose kraštuose ypatumais. Niekur savų žmonių nėr, tad kas sunkiausia būtų va taip vienam kažkur išvykus…
Į arabų kraštus gyventi darbui nerekomenduočiau – ne mums jų papročius suprast ir įpročius priimt. Todėl ir nelabai norėčiau pas juos savo savarabkišką privatų verslą kokį daryt. Jei priimtų kokiu konsultantu etc. – dar galima būtų pabandyti
Ačiū… žodžiu, reik ieškot kažko, pas europiečius gyvenusio (-ančio), ir pakamantinėt 🙂
Grumlinas ziuri i Egipta is baznycios boksto,Rasa-kaip daugiavaike motina.O as,kaip visada,pro tanko periskopa 🙂 Egiptas turi daug Abramsu.Be urano sarvu bei sarvamusiu sviediniu,zinoma,bet tankas vistiek rimtas.Ir man baisiai cekava,jeigu kadu susiimtu egiptieciu abramsai su zydu merkavomis-tai kas ku? Otai but idomu paveizeti 🙂