©grumlinas
Vasaros idilė
Gru 17th, 2009 by grumlinas
Posted in foto, gražūs vaizdai
16 Responses to “Vasaros idilė”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Uh kaip dabar norėčiau tokio oro ir prie tokio vandenėlio padrybsoti 🙂
Tai ir man vakar skūpa ašara nutekėjo…. 😉
Prisidedu prie jūsų 🙂 Nepatinka man tas sniegas ir šaltis 🙁 Nors ir gražu pro langą pažiūrėti 🙂
Žiema graži tik nuotraukose. Brrrrr…
…vandens lelijos… dar pamenu, kaip su amžinatilsiais močiute ir seneliu prie ežerėlio su tokiu vaizdeliu keliaudavom, kai dar buvau mažas laimingas vaikas…
Tai va tokier idiliški vaizdai ir man primena vaikystę/paauglystę, kai nuvarydavom tipo žvejoti prie Ašvos upės. Buvau ten šią vasarą – baisu, į ką pavirto…
O tas „maniškis“ ežerėlis tai dabar pas latvius… o be to, net jei jis pats ir nebūtų pasikeitęs, vis tiek ne tas, kai lakstydavau šalia jo laimingas su nepaprastu šuneliu (kokio kito gyvenime nesu matęs) kartu su močiute ar seneliu, kurių nė vieno nebėra… Supranti, ką turėjai, kai netenki, ir neįvertini tada, kai tuo gali kasdien džiaugtis, nes gi atrodo, kad taip ir turi būti, ir bus visad.
„Supranti, ką turėjai, kai netenki, ir neįvertini tada, kai tuo gali kasdien džiaugtis, nes gi atrodo, kad taip ir turi būti, ir bus visad.“
+1000
Prieš savaitgalį taip parašęs nebūčiau, o po savaitgalį išverktų ašarų, kitaip ir mąstosi…
Tas, kas mūsų nenužudo – sustiprina. Bet nuo to ne lengviau.
Ne lengviau…
Vat pagalvojau, kad tarkim na, įmanoma sutvarkyt gražiai ežeriuką, jo pakrantes, kad būtų viskas kaip buvę… bet TOS nuotaikos, TO jausmo, nerūpestingumo, kokie būdavo tada, nebeturėsim. Belieka tik gražūs prisiminimai dūšioj.
Nei tai Leonardas da Vinči, nei tai senovės kiniečiai yra pasakę: „Į tą pačią upę dukart neįbrisi“
Gal todėl reikia brannginti tai, ką turim artimo ČIA ir DABAR. Ar tai žmogus, ar gyvūnas, ar vieta, ar daiktas.
Va va, visur kur, išskyrus kino filmavimus ir pan. dalykus, tebūna vienas vienintelis dublis, nei atkartosi, nei pakeisi. O ir su branginimu, keistas dalykas gaunasi, kuo labiau brangini ir prisiriši, tuo labiau kenti netekęs…
Netekimas – skaudu. Bet reikia gyventi toliau. Such is the life, ir čia nelabai ką pakeisi
Čia nepakeisi nieko, deja, mes esam paprasti žmonės, ir trečią dieną iš mirusių neprisikeliam…
Žinau, teko su tuo susidurt. Deja…