©grumlinas
Egipto moksleivių rytas
Gru 20th, 2009 by grumlinas
Posted in foto, gražūs vaizdai
14 Responses to “Egipto moksleivių rytas”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Moksleivių? Man čia buvo panašiau į peraugusias pingvines 🙂
Luksoras yra Egipto pietuose, o ten islamiškosios tradicijos labai stiprios
Oki, darsyk patikslinsiu, ką turėjau momeny, visgi sunku iškart pasakyt, ką galvoju, po patirtų stresiukų – žmogystos pasirodė anaiptol ne mokinukės, o kažkokios senės…
…ir tpfū riebus (tskant, тпфу на вас) nuo manęs ant tų kalbajo**, jei kokį žodį netaip parašiau.
Berniukai ten dar vaikiški, o mergaitės dėl tų skarų tai tikrai atrodo ŽYMIAI vyresnės
Kalbajo*** – piesiec, koks geras žodelis, mumi jį įsiminė 😉
Vadinas akys netaip jau stipriai mane ir pagavo…
To žodžio kopiraitas jei ką (tpfu tiem kopiraitininkam tokį riebų žieminį į sulaižytą šukuoseną) man nepriklauso 🙂 o pilno žodžio nerašiau, nes… na, reikia gi pavaidint kultūringą 🙂
Na, labai jau kultūringas ir aš nesu, bo toks jau tas kasdieninisužknisantissavosmulkiaisrūpesčiaisgyvenimas 😉
Kai rūpesčiai tik rūpestėliai – nieko tokio, ir pergyvent neverta. Blogiau, kai užgriūva tikros bėdos…
Bėdos užgrūdina. Jei nenužudo.
Norisi tikėtis, kad antrojo varianto būtų kuo mažiau…
Va kaip pakrypo tema, nuo keistų aprėdų. Jau ne pirmąsyk vis pas Jus užėjęs kai pašneku… bet tikiuos labai stipriai nepykstat 🙂
Nea, nepykstu, aš kantrus, bo žemaitis pagal tėvus 😉
Jei žmogui reikia pašnekėti – reiškia, jam reikia išsišnekėti 🙂
Kad esate žemaitis, tai mačiau iš skyrelio „Apie“ 😉 nors… pažįstu ir oi kokių nekantrių žemaičių, bet gal jie koki netikri, nežinau net.
Galbūt kartais ir reikia išsišnekėti, bet kartais išsišnekėjimai nepadeda, tereikia tik daug laiko, kad atsigauti…
Na, dėl nekantrumo ir karštumo – galiu kartais šokti „ant ragų“, ypač jei tai paliečia svarbius dalykus. Bet jų nedaug – šeima, Lietuva, profesionalumas
Va kaip… žinosiu, kokių stygelių geriau neliesti 😉
Nors iš esmės, dažniausiai savo trigrašį kišu ne į politiškuosius įrašus, tad gal nepakliūsiu į juodąjį sąrašą 🙂
Na, šeima tai savaime aišku, Lietuvą kaip Tėvynęaš aiškiai skiriu nuo valdžios, kaip valdačiosios grupuotės, ir valstybės, kaip institucijų visumos. Valdžia, deja, šįkart net mane sugeba nustebinti savo talentu gramzdinti Lietuvos žmones dugnan (nors aš puikiai suvokiu, kad labai jau didelio pasirinkimo nėra ir norinčių dabar pavairuoti valstybę nelabai atsiras).
O profesionalumas – nie cierpię vos pauosčiusių kažkokių dalykų ir iškart patapusių „ekspertais“. Taip pat avantiūristų, kurie, būdami tikrais ekspertais, vistiek generuoja susikertančias su profesine savigarba idėjas. Esu kartą oficialiame atsiliepime apie savo mkoelgų projektą parašęs „idealistiniai kliedesiai“. Nieko, bendraujam iki šiol, nes ta jų pramušta ir poradėta vykdyti idėja po poros metų pamiro dėl mano jiems pateiktų priežasčių 😀