1)
– Mano pisiuko motina užlinko, nusipirkau naują, tai ramo pasididinau, nebelagins žaidimai
– O mane užkniso vindus reinstolint, pereisiu ant linukso
2)
– Mano personalinio kompiuterio pagrindinė plokštė sugedo, nusipirkau naują, padidinau operatyvinės atminties kiekį, tad žaidimai vyks daug sparčiau
– O man nusibodo pastoviai iš naujo įdieginėti MicroSoft Windows operacinę sistemą, tad pradėsiu naudoti Linux operacinę sistemą.
Kuris iš šių pokalbių tikras, o kuris – išgalvotas? 😉
Atsimenu važiuojame su draugais troleibusu ir vienas pareiškia:
– Prispausiu tėvą, kad motiną pakeistų.
Kokią minutę tylėjome, kol supratome, ką norėjo draugas pasakyti 🙂
abu išgalvoti 🙂
nes originalas skamba maždaug taip:
„numirė motina, nusipirkau naują vinčesterį“
🙂
Vis dar nesibaigia pyktis ant kalbininkų? 🙂
Šiaip pritariu dėl kalbininkų išsikalinėjimo. Žinoma, kalba turi skambėti gražiai, tačiau dažnai perlenkiama lazda. Normaliose valstybėse į žodynus įtraukia visuomenės vartojamus žodžius, o pas mus tą ką sugalvoja kalbininkai.
-› Dalius – mjooo, čia tai tikrai šakės 😀
-› Rokas Arbušis – originalų yra daug, ir visi jie išgalvoti 😉
O rimčiau – rašiau, kad mes nekalbame literatūrine kalba, o tarmėmis ir žargonais. Tad gyvumas į raštą ir įnešamas būtent žargonų ir tarmių pagalba. Tik ne keiksmažodžių ur barbarizmų 😉
Edvardai,
nuolat kartoju ir pasakysiu dar kartą — kalbininkai nesugalvoja žodžių. juos galvoja savo srities specialistai.
„byla“, „vaizduoklis“, „čiurkšlinis spausdintuvas“ — visa tai sugalvojo aityšnikai.
kalbininkai tik pažiūrėjo, kad tie žodžiai atitiktų taisykles.
bet sutinku — „oficialioji“ kalba skiriasi ir atsilieka nuo šnekamosios. tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną žodį reikėtų įtraukti į žodyną.
nors tokį kaip „nusijausk“ — mielai pats rekomenduočiau.
Pirmasis labiau gyvenimiškas. Antrasis – taip robotai arba vyriausybinės/top menedžmento ataskaitos kalba.
-› Edvardas – tai ne pyktis, tiesiog ironija, pereinanti į sarkazmą. Kaip jau esu minėjęs, didžiausia problema, kai forma iškeliama virš turinio, t.y. postuose pradedama kabinėtis prie kablelių ar nosinių, ignoruojant posto esmę. t.y. turinį. Nes bet kurį iš mūsų, skaitančiųjų, visų pirma domina būtent TURINYS, o ne tai, kad žodyje ažuolas pritrūko nosinės. Norintiems grynos formos – yra Didysis lietuvių kalbos žodynas, kažkeliasdešimt tomų, lai jie jį ir skaito 😉
-› Rokas Arbušis – na, tokius aityšnikus tada LAUK IŠ PROFESIJOS! 😉
„nusijausk“ – hmmm, žodis tikrai vertas dėmesio, maždaug įtariu, ką ans reiškia, bet kokia TIKSLI reikšmė įdedama į šią savoką?
Rokai, na jau tikrai neįtikinsi kad IT žmonės sugalvojo šiuos terminus (“byla”, “vaizduoklis”, “čiurkšlinis spausdintuvas”)! Kažką sumaišei. Nes kartais kalbininkai verdami iš anglų kalbos taip nusigrybauja… Pažodžiui gaunasi lyg ir teisingai, bet pagal prasmę – visiška nesąmonė (tik dabar neateina į galvą pavyzdys, bet analogas būtų kai „joystick“ išvertė „linksmakotis“. Pažodžiui gal ir tesiingai, bet asociacijos kyla visai ne su IT sritimi). Ir šiaip kalbininkai dar ne tokių dalykų prisigalvoja 🙂
Simai J,
ne mano tikslas įtikinti. žinau tai iš žmogaus, kurį gerbiu (pavardės nesakysiu, nes Grumlinas jį supeiks 🙂 ) ir kuris susijęs su tuo tiesiogiai (bent jau buvo).
nežinau dėl „joystick“, bet jei remtis anksčiau mano išsakytais teiginiais, tai linksmas tas ITyšnykas, kuris sugalvojo tą vertimą ir linksmi tie kalbininkai, jį paleidę į vartoseną. nes patys žmonės kalti, jei jiems „liksmakotis“ skamba kaip… em… tikriausiai „vienaakis žaltys“?
dėl linksmakočio tai iš tiesų nežinau ar kalbininkai pataria jį vartoti – ten tiesiog pavyzdys buvo kai pažodinis vertimas atitinka, bet prasmė – nelabai 🙂 Grįžtant prie IT, man rodos IT’šnikai kuo puikiausiai ir toliau būtų sakę „failas“, „kompaktinis diskas“, „monitorius“ – ir skamba pakankamai lietuviškai ir ausies nerėžia ir galima suprasti apie ką kalba eina. Bet reikia kokiam nors filologui apsiginti diplomą – ir žiūrėk „monitorius“ jau pasirodo blogas žodis, visi tikri lietuviai turi žinoti kad tai iš tiesų yra „vaizduoklis“. Po to kitam „kalbininkui“ bandant pagrįsti savo buvimą kažkurioje šiltoje kėdėje netikėtai paaiškėja kad „kompaktinis diskas“ – irgi blogis! Ir prasideda galvojimai kuo čia jį pakeitus…
Dar „failas“ tai šiaip sau skamba, „f“ nelabai natūralus garsas lietuviui, bet jei yra „fotografija“ ir „fabrikas“, tai galbūt galėjo būti ir „failai“… Bet čia jau kalbininkų dirvonai.
Pats esu IT vadybininkas ir baigęs programavima, galiu pasakyti 100% kad IT žmonės nėra šių „lietuvinimų“ nei iniciatoriai, nei „kūrėjai“, nei uoliai palaikantys šį lietuvinimą. Tiesiog vieną ateina nurodymas iš kalbos komisijos ar dar kokio velnio ir viskas -jei nevartosi – gausi baudą arba geriausiu atveju tavo darbo nepraleis redaktorė ir jo nespausdins, lieps taisyti iki begaslybės.
Beje, čia ne tik IT srities problema – motina dirba universitete, pasakoja iki kokių kuriozų „nutaiso“ straipsnius redaktoriai spausdindami moksliniuose (!) žurnaluose – kartais prasmė pasikeičia 180 laipsnių kampu, straipsnis netenka visos mokslinės prasmės, o redaktorė sako – „turi būti toks sakinys su tokiais žodžiais ir taškas. Arba spausdinam mano versiją, arba nespausdinsim iš viso. “ Koks pasirinkimas lieka doktorantui, kuriam norint apsiginti laipsnį reikia spausdinti straipsnius?
retas atvejis, kai už ką nors duodu 100 proc. neduočiau ir už visus ITyšnikus. o gal pas juos yra tokių, su kalbos dovana?
visai rimtai: kaip vartoti žodį „programišius“, ir kad jis toli gražu nereiškia „hakerio ar krakerio“, ne mane vieną paprotino IT sferos profesionalas.
tad nusirėkš nuo savo 100 proc. mažiausiai 25 proc. nes tas profesionalas to vertas.
sutinku, kad „kalbainiai“ (taip mano bičiulis mėgsta juos vadinti) kartais pernelyg taisyklių laikosi. bet jei mokslininkas nesugeba įrodyti, kad kalbininkui perrašius sakinį, keičiasi mokslo teorija, tai koks jis, pošimts, mokslininkas? kaip jis savo darbą žada įrodinėti ir ginti?
man daug, labai daug teko kariauti su kalbos redaktorėmis, stilistėmis. „šturvalą“ pavadinti „vairalazde“ — na kur tai matyta! bet aš vistiek jų pusėje (pripažindamas, kad kalba gyvas daiktas ir kad taisyklės nespėja su ja. kaip ir kitose srityse, beje).
Rokai,
panašu kad susiginčijom apie skirtingus dalykus arba bent jau vieno klausimo skirtingus kampus – aš sutinku, kad yra tikrai pavykusių vertinių – „programišiai“ man taip pat patinka. Kaip ir brukalai. Kaip ir spausdintuvai. Taip pat ir mėsainiai ir sūrainiai ir daugelis kitų žodžių. Yra tikrai pavykusių naujadarų. Kaip ir visose srityse, taip ir šioje pavykę dalykai sudaro tik mažą dalį visų atliktų „bandymų“, gal dėl to mums taip lengva pririnkti pavyzdžių apie „vartiklius“, „vaizduoklius“, „čiurkšlinius spausdintuvus“. Bet man užkliuvo tavo pasakymas „kalbininkai nesugalvoja žodžių. juos galvoja savo srities specialistai. “byla”, “vaizduoklis”, “čiurkšlinis spausdintuvas” — visa tai sugalvojo aityšnikai.“ – norėjau paprieštarauti kad IT žmonės tikrai nėra to iniciatoriai ir tikrai nėra jų kūrėjai. Sugalvoja koks kalbininkas naujadarą – jam kartais pavyksta ir žodis „pritampa“ šnekamojoje kalboje. Tik tiek.
Beje,tik parašęs keletą komentarų pastebėjau, kad mano komentarai dubliuojasi su kito įrašo (Turinys ir forma) žmonių komentarais.
-› Simas J, Rokas Arbušis – kadų kadaise, žiloje senovėje, kokiais 1994/95 metais ruošiau absoliut-naujo tautiško Lietuvos topografinio žemėlapio specifikaciją (turinys, sutartiniai ženklai, paaiškinimai etc.itd.). Be abejo, padavėm kalbininkei pakoreguoti, vistik dokumentas ėjo per „Valstybės žinias“. Kai gavome korektūrą – vietoje tradicinių 7 kavos puodukų (buvo toks laikas, buvo) tądien išgėriau gal kokius 15. Besistengiant išgryninti lietuvių kalbą, gavosi kažkoks taisyklingų lietuviškų žodžių kratinys, visiškai nesuprantamas specialistams. Porą savaičių kovėmės su kalbininke, kol galų gale buvo pasiektas kompromisas, iš esmės reabilituojant mūsų pradinį tekstą ir teatliekant kosmetinius gramatinius-stilistinius pataisymus. Vienintelis dalykas, kurį aš įsikaliau savo galvelėn – negalima sakyti „žemėlapis [tam tikrame] mastelyje“. Nuo to laiko sakau „[tam tikro] mastelio žemėlapis“ arba „žemėlapis [tam tikru] masteliu“
Bet ir kolegos amerikiečiai gerą pusvalandį sprendė šią problemą, kol vistik išgeneravo „map at [some] scale“, atsisakydami „map in [some] scale“ 😉
Simai,
tiesiog nekalbėk už visus „aityšnikus“, kad jie nesiūlo žodžių.
beveik Grumlino pavyzdys — specialistas paprašė kalbininkų aprobuoti dokumentą. tie jį sudarkė. pakariavo po to abi pusės ir dokumentas išvydo dienos šviesą.
na, gal ne visai tas pavyzdys, bet panašus. neturiu po ranka jokio IT žodyno, bet galėčiau lažintis, kad jo autoriai (ar vienas jų) — IT srities specialistai.
pasikartosiu: kad ne kalbininkai, o savo srities specialistai kuria naujadarus. taip man aiškino patys kalbininkai.
žinoma, tai nebūtinai neginčijama 100 proc. taisyklė.
tenoriu pasakyti, kad pulti kalbininkus yra kvaila jau vien todėl, kad apie jų darbą mažai kas ką žino. bet jei nepatiko žodis, tuoj į šuns dienas deda kalbininkus. bet gal ne jie tą žodį sugalvojo!