Na štai, prieš jus vokiškasis tigras: Opel Tigra. Nors, tiesą pasakius, koks jis vokiškasis – Didžiojoje Britanijoje jis vadinosi Vauxhall Tigra, Australijoje – Holden Tigra, o Amerikose – Chevrolet Tigra. Puikus totalinės globalizacijos pavyzdys, kai, regis, skirtingi daiktai tesiskiria tik emblemomis ant jų.
O Lietuvoje pastebiu įdomią tendenciją – pagrindiniai Tigrų vairuotojai yra panelės. Kodėl? Nu nežinau, bet turbūt imyžo reikalas – noras atrodyti jaunia ir energingai, vairuojančiai sportinį automobilį. Nors dažniausiai tas energingas vairavimas baigiasi permanentiniu avarinių situacijų generavimu 🙂
As ir ta pastebejau 🙂 Gal pavadinimas jas vilioja… Kiekviena nori but „tigra’e“.
Jei butu „opel tiger“ manau bachuriukai butu okupave sias masinytes 😀
O teorija tai tikrai įdomi 😉
bet nuotrauka tikrai ne klasikinė. man opel tigra asocijuojasi su tuo spoileriuku ant užpakalio. Merginos jas mėgsta dėl to, kad mažos ganėtinai. Pakeleiviai nemėgsta, nes gale sėdėti tiesiog nesamonė
-> Giedrė – nie cierpię „peties jausmo“, kai priekinėje sėdynėje turi glaustis pečiais su keleiviu. O jei ir gale keliai į pažastis įsiremia… 😉
Koks skirtumas, koks pavadinimas – aparačiuks klaikus; jei taip bachūriuks atlėktų kur ir pasakytų „mano!“ tai visi pirštais užbadytų 🙂 O dabar važinėja ir sako „ai, čia mergos…“ 😀
-> scania – tu kaip visados – kol aš galvoju, kaip čia mandagiau pasakius, tu ir pasakai 😀
Nesunku formuluoti mandagiau, kai visą gyvenimą sekėsi su viršininkais, kurie buvo vienas už kitą sunkesniais charakteriais 😀