Tais retais atvejais, kai aš važiuoju karštaimylimandarbelin jau prabudęs (daugeliu atvejų važiuoju dar pusiau miegodamas, bo Kibiruxas pats kelią žino) vis pamąsatu apie gyvenimą, ūkį ir bites. Tai va šiandien ir pagalvojau, kad labai gerai, jog žmogus sukėlė pasaulinį klimato atšilimą, kaip kad teigia truputėlį finansiškai painteresuoti mokslavyriai. Juk jei ne tas atšilimas – nebūtų tokios žiemos „visai kaip anuomet“ – su sniego pusnimis ir šaltuku. O jei klimatas dar šils – ko gero, tvoros pradės pyškėti visai kaip senobiniuose lietuvių liaudies rašytojų rašiniuose. Šiaip žiemos nemėgstu, bet juk yra žmonių, kuri jiems patinka. Vienžo, kuo labiau kilmatas šils, tuo bus šalčiau, jei teisingai suprantu dabartinį mokslą. Ir kaip tikrAlietuviui, man džiugu matyti, kaip žmogeliai kapstosi su užšalusiomis awto durelių spynelėmis arba bando atplėšti tas prišalusias dureles. Regis, kas čia tokio sudėtingo ar sunkaus – turėk skysčio įpilti į spynelę, sutepk silikonu durelių gumas, įprask atvažiavęs pravėdinti bent kelias minutes awto? Na nea, mums reikia problemų, o jei jų nėra – jas tuoj susikursim. Kaip kad ir pasaulinį žmogaus įtakotą kilmato atšilimą 😉
Tai va kokios mintys kyla, kai jauti, jog priekiniai Kibiruxo ratai sukasi skirtingais greičiais, bo lipa per skirtingo aukščio pusnis ar rieda skirtingais paviršiais. Nerašau „gatvių paviršiais“, bo šiandien važiavau jau nebe kaimo keliais, o miško-lauko keliukais 😉
Rytiniai pamąstymai
Sau 7th, 2010 by grumlinas
O man patinka žiema. Seniai tokios kaip šiemet Lietuvoj nebuvo – su daug sniego, šaltuku. Tik galėtų saulės daugiau būti 🙂
A tai ką tu galvoji, kodėl čia tas klimatas taip intensyviai šildomas? Tik dėl tavęs, kad žiemos smagesnės būtų 😉
Eilinį kartą pasinaudosiu privilegija eiti iš namų, kada pats to noriu :). Nepatinka man šalčiai ir sniegas, nebent pro langą
-› Juodulys – buržujinas, tamsta, vienok 😉
Iki tam tikros ribos ir man žiema patinka, bet ne daugiau 🙂 Pvz. šiandien ryte: -6 ir purus sniegas – tikrai smagu.
man šis savaitgalis buvo pats smagiausias turbūt per paskutinius metus, nes kaip žinia, sniego anksčiau praktiškai nebuvo. tai taip pasitūsinom ant piliakalnio su rogutėm, paslidinėjom, nu visai kaip vaikystėj. dar labai smagu nuvažiuoti į mišką šiaip pažioplinėti, kai eglės apsnigtos ir viskas apšarmoję. gi gražu. va tokia žiema man patinka 🙂
o aš galvoju, čia rašinys apie žiemą ar paslėptas moralas, kaip prišalusias dureles prižiūrėt ? 😀
Atsimenu, kai man buvo kokie 6 – 7 metai, apturejom Lietuvoje gilia ziema su daug daug sniego. Netoliese buvo pusynas, o jame – begales privirtusiu medziu. Ejom ten ir landziojom ir jautemes kaip kokioje pasakoje: pusnys auksciau keliu, isvirtusios medziu saknys suformave olas, landziojom ir atsidziaugti negalejom. Paskui pusyna sutvarke. Isveze nuovartas…. Tokiai ziemai ir tiems medziams jauciu didziausia nostalgija…
-› Giedrė – xe-xe-xe…2 in 1 😉 pradinė mintis buvo apie žiemos išdaigas, nes važiavimas šiandien tikrai sudėtingas. Ypač, kai šįryt awdz100 su Marijampolės registracija (siunčiu tam runkeliui savaitinės diarėjos spindulį) krūtai mane pakirto iš dešinės, stabdydama+paslysdama ir vos nenušniodama Kibiruxui sparno 🙂
o šiaip dureles prižiūrėt patartina: specskystis leidžia išvengti raktelio kaitinimo žiebtuvėliu, jei nėra centrinio užrakto; silikonu suteptos durų gumos sumažina durų prišalimo prie kėbulo grėsmę; bent 5 minutes prieš užrakinant pravėdintas lauke laikomas automobilis leidžia tikėtis ryte nerasti apšarmojusių iš vidaus ir apledijusių iš išorės stiklų, o ir yra nedidelis šansas, kad elektrifikuoti stiklai kilnosis (stiklai su mėsmalėmis visada kilnojasi 😉
gausybės ragas patarimų 🙂
akmuo į suvalkus 😀 tebūnie
Nepolitkorektiška vadinti juos „suvalkais“. Tebūnie „kairianemunakrančiai kauniečiai“ 😉
oi tik ne tai! už tokį pasakymą žemaitį gali ir į cukraus fabriko kubilą įmest 😀 kaip suvalkietė sakau, tep tep. Be to, mes sako – Kaunas, Marijęmpolės priemiestis!
ačiūdie naujakalėdis baigėsi, tai greit gal neprireiks mamas ir uošvienes lankyti – šiaip ne taip praplėšiau garažo duris ir prišvartavau lupenėlę sausam doke 🙂 Kol dar yra, darban man ir pėsčiomis visai netoli.
-› Giedrė – tiek, to mano žemaitiška širdis sudrebėjo 😉
-› vyr – o aš nesiryžtu garažintis jau porą savaičių, bo mano garažynas tokioje duobėje su labai stačiu išvažiavimu ir iškart stačiu kampu į gatvę. Įsibėgėjęs, kad neužbuksuoti stačioje slidžioje įkalnėje, gali labai greitai minivenu pavirsti 😀 Tai net nežinau kaip giliai ten užpustyta
[…] natūralų ledą irgi gana seniai… Taigi šią žiemą aš tai pat linkęs prisidėti prie Grumlino skepticizmo kas liečia “klimato […]