Gamta kai kada būna žiauri, bet tame taip pat yra tam tikras grožis, ir galbūt taip pasireiškia net tam tikras teisingumas…
Aligatorius, vienas iš seniausių ir baisiausių grobuonių, paprastai visados esantis maitinimosi piramidės viršūnėje, vis dėlto gali tapti komandinio darbo auka, jei bus pritaikyta gerai sustyguota socialinė struktūra ir šunimis/vilkams būdingas gaujos išlikimo mentalitetas.
Žemiau pateikta įspūdinga nuotrauka iš Gamtos žurnalo.
Atkreipkite dėmesį, kaip Alfa-šuo laiko sukandęs aligatoriui gerklę, neleisdamas jam kvėpuoti, tuo tarpu kitas šuo laiko įsikibęs į uodegą, neleisdamas jam smūgiuoti. Trečias šuo puola minkštą aligatoriaus papilvę.
Vaizdelis ne silpnų nervų skaitytojams.
Tiesą pasakius, taip dažnai mūsų purvasklaida pateikia įvykius, ir sunku atskirti baltą nuo juodo.
P.S. tekstas nėra grynai mano originalus, tiesiog man patiko pati mintis apie tai, kaip gali būti pateiktas įvykis
pralinksminai, rytas iš karto pagerėjo, dėkui
😀 geras
Super 😀
!!! 🙂
Išdūrei 😀
O tai tikėjais krawjų ir žarnų? 😉
Žarnų gal ir nebūtinai, bet bent jau kraujų – tikėjomės 🙂
🙂
😀 muaha …. aš visą rytą galvojau žiūrėt ar ne, nes man visada gaila gyvūnėlių, kad ir aligatoriaus… 😀
Ne silpnų nervų žiūrovams 😀
+10
„Tiesą pasakius, taip dažnai mūsų purvasklaida pateikia įvykius, ir sunku atskirti baltą nuo juodo.“ šitą sakinį atidžiau paskaičius, buvo galima numanyti apie nuorodos turinį, būtent taip ir gaudo skambiomis antraštėmis žurnaliūgos norėdami sudominti
@arvydai,
pats kaltas, jei tave pagavo. ar kaltas tas, kurį pagavo.
jei prigavo „žurnaliūga“, tai tą, kurį prigavo, galima vadinti „skaitliūga“.
beje, panašią tendenciją jau įžvelgiu ir tinklaraštijoje — būna pavadinimų, kurie užkabina, bet straipsnio tema visai arba beveik kita.
imho, žurnalistai naudojasi tik ta priemone, kuria žmones naudojasi kasdien, bet neįvardina jos — manipuliacijos.
-> arvydas – kiba aš pirmą kartą nerimtai parašau rimtu veidu? 😉