Feed on
Posts
Comments
«
»

Gyveni žmogus ir mokaisi

Vas 1st, 2010 by

Tai va, šeštadienį gavau dar vieną progą susimąstyti, kad laikas bėga, ir kad jis bėga greitai ir negailestingai. Sudalyvavom mano brangiausios vienos iš giminiečių 40metyje. Prisimenu ją dar eliolikinę mergičką, o vašetaubobairdevintinės – kaip ir jubiliejus. Viskas čiki, vyksmas vyko Kauno Senamiečio klube prie „Avilio“. Stilius buvo parinktas tipo 80ieji, ale kai kas imitavo ir gėlių vaikus. Nu nieko tos plačkelnės žiūrisi, ale kad be lenciūgėlių ir apačia užtrauktuku neapsiūta. Cūdniausias dalykas, kuris ištiko mane, tai buvo karaoke. Tiesą sakant, nesu masinių pramogų nei dalyvis, nei mėgėjas, tad stengiuosi nuo tų reikalų visda pasiplauti. Ir visa familija žino, kad iš manęs nei dainovas, nei šokovas, nei gėrovas, tai mane palieka ramybėje su fotiku vienoje rankoje ir su stiklu kokteilio kitoje. Ale įkliuvau šįkart. Šiaip buvo pavykę neužsirašyti į jokius konkursus, bo labai jau gerai „Avilio“ gamybos alus gėrėsi (šviesusis liuks, tamsusis biškį kiek kartokas, bet irgi geras). Tik va – vienai karaokės dainai aštuonmetė atlikėja apsipylė ašaromis ir pasiplovė. Na ir spėkite iš šimtopenkiasdešimtkartų, kam prie nosies buvo prikištas mikrofonas. Ja-ja, naturlich… Sudainavau pirmąsyk gyvenime, bet kaip klausos dovaną pamiršęs pasiimti, visai pakenčiamai. Gerai, kad buvau kitas dainas po nosim paniūniuoti prieš tai pabandęs, tai bent idėja buvo aiški. Keisčiausia yra tai, kad, regis, visos tos dainos nekart girdėtos, ir priedainį kai kada pasidainuoji sau bevairuodamas, bet kai prieinama prie ištisinio dainavimo, derinant žodžius prie muzikos ir ritmo – nu piesiec po violetinėm alyvom… Tokios pažįstamos dainos tampa neįkandamomis – nespėji arba užskubi. Vienžo, reikėjo atomą ne ant Hirosimos+Nagasakio mesti, o ant tų japonų, katrie tą karaoke sumislijo 😉
O šiaip tai suvokiau, kiek vistik yra dalykų, apie kuriuos regis žinai, bet nepbandęs pats, net nesuvoki, kad jie ne tokie paprasti. Čia ne tik apie karaoke 😉

Posted in glupstvos

8 Responses to “Gyveni žmogus ir mokaisi”

  1. Valentina parašė:
    2010/02/01 09:05

    Ek, senai karaokes nedainavau 🙂 Kai teko dirbti vienoje tokioje istaigoje, kurioje buvo ir klubas ir barai ir sporto klubas, tai bent baliukus darydavom! Paskutini karta per Jonines bara 02 kazkur uzsidare ir is visu pakampiu patrauke aptarnaujantis personalas prie butelio siela islieti artimui 🙂 O grieztas taip buvo sakoma ir pramogom: pasileidi karaoke ir kiek begertum, varyk dainuoti arba sokti… Geri laikai budavo siame bariuke be langu 🙂 Eini ilgu koridiriumi isejimo link ir matai „sviesa tunelio gale“, nes jau rytas… Dabar ten turtingi dedes masazus darosi ir sportuoja…

  2. Giedre parašė:
    2010/02/01 13:20

    aš prieš dešimt metų savo džinsų apačias taip pat užtrauktuku apsiūdavau 😀 😀 geras įrašas!!

  3. grumlinas parašė:
    2010/02/01 13:50

    -> Valentina – na, man jau geriau alus nei karaoke 😉

    -> Giedrė – bet lenciūgėliai ant plačkelnių buvo OOOOOOCHHHHH! 😀

  4. Giedre parašė:
    2010/02/01 13:51

    -> grumlinas – o kas sakė kad mano džinsų apačia nesiekė 66cm apimties? 😀 ir dar kaip siekė!

  5. grumlinas parašė:
    2010/02/01 13:55

    😀

  6. Lapinas parašė:
    2010/02/01 18:27

    Karaoke jėga! 😀 Bet tik tada jeigu dainos mėgstamos 🙂

  7. Eugenijus parašė:
    2010/02/02 03:35

    Galetu man panosen brukt mikrafona kiek tinkami… visvien nedrisciau stugaut 😀 Del to tai jau garantuota kompleksa turiu 😀

  8. grumlinas parašė:
    2010/02/02 07:47

    -> Eugenijus – va šokti tai atsisakiau griežtai – „nie carsskoje eto dielo – prikažu – vyj*ut“ 😉 Bet va karaoke fanu tai tikrai niekad netapsiu 😀