Na ką gi, gana trumpu tekstu „Po André Citroën mirties“ užbaigiu André Citroën biografiją.
Paruoštas apibdendrintas priėjimas prie visų 4 dalių.
Nežinau, kiek šitie keli rašinėliai patiko mane skaitančiajai publikai, tačiau jaučuosi nuveikęs bent kažkokį darbelį, atiduodamas pagarbą žmogui, kurio pavardė žymi mano taip mėgstamus automobilius „su dvasia“ (nežiūrint PSA vyrukų ledinėmis akimis nuolatinių pastangų viską suvesti į bapkių uždirbimą).
Perspektyvoje, jei pajusiu kokį nors įkvėpimą (ir skaitytojų poreikį 😉 , gal reiktų aprašyti bent kelis iš tų žmonių, kuriuos surado André ir leido atsiskeisti jų sugebėjimams
