Feed on
Posts
Comments
«
»

Vyrų diena?

Vas 23rd, 2010 by

Šiandien, peržiūrint rusiškuosius internetus, pastebėjau vieną sisteminį dalyką – masiniai sveikinimai su vasario 23iąja. Jaunieisiems Lietuvos piliečiams tai absoliučiai ničnieko nesakanti data, nebent jie kažkiek domisi TSRS istorija. O tai – Sovietų Armijos ir Laivyno diena, Rusijoje perkrikštyta į Tėvynės gynėjo dieną, nors rusiškuose internetuose šis naujas pavadinimas praktiškai nenaudojamas. Na, kaip yra – taip jau yra 😉
O mes turime savo Lietuvos Kariuomenės dieną – lapkričio23iąją, kurią ir derėtų švęsti. Tik va tradicijos kiek kitokios, nei anuo metu.
Ilgoka įžanga, bet aš ta intencija prisiminiau, kaip sovietinė militarizmo garbinimo šventė transformavosi į elmentarią dieną, kai Lietuvoje moterys pasveikindavo vyrus-bendradarbius. Moterų diena buvo Kovo 8oji, tad ir vyrams irgi priklausė „jų diena“. Su jos atžymėjimu susidūriau studijuodamas VISI, kai mūsų grupės panos (teturėjome jų 5 „ant“ 20 vyriokų) įteikdavo mums po tulpę ir atvirutę. Dabar jau neprisimenu, bet lygtai ta intencija perlauždavome butelį-kitą šampano. O gal ir vakare surengdavome bendrabūdėje alaus ir cepelinų balių.
Baigus VISI ir atvažiavus dirbti į Kauną, darbovietėje vėlgi švęsdavome vyrų dieną, bet čia jau būdavo rimtesnis reikalas. Švenčiama buvo padaliniuose, tradicijos skirtingos. Tame, kur dirbau aš, vyrų tebuvo 4, o moteriškių 20-30. Tad ryte gaudavome po savo tulpę ir kokią dovanėlę tipo šlipsas, o popiet būdavo šampanas, tortas ir šiaip pasisėdėjimas pabendraujant. Ir dažnai šampanas tebūdavo tik įžanga…Ypač laukuose dirbusiuose padaliniuose, kurie kai kada ūždavo iki paryčių. Kitą rytą kai kam kai kada tekdavo lįsti į tokią tamsią patalpą, kur stovėjo specįranga, kad nusnausti mažumėlę 😀
Klausiate, o kaip ten su ta sovietiene kariuomene ir laivynu? Tiesą pasakius, net nežinau. Nes mums juos prisiminti net į galvą neateidavo 😉

Posted in glupstvos

17 Responses to “Vyrų diena?”

  1. Vytautas parašė:
    2010/02/23 01:13

    Hm, o aš kiek susiduriu, tai visur „день защитника отечества“, t.y. naujasis variantas. Politkorektiškai.. 🙂
    Bet kas įdomiausia, kad neoficialiai tai yra visų vyrų diena – ir de facto irgi niekas neapsiriboja tik jėgos struktūromis. Keista, ir sunku suprasti žiūrint iš šalies.

  2. Edvardas parašė:
    2010/02/23 07:26

    Vakariečiai kitokią vyrų dienos tradiciją bando įvest: jei pagrinde moterims skirta vasario 14, tai vyrų būna po mėnesio ir vadinasi gan neblogai 😀 . Plačiau http://www.steakandbjday.com/

    Nėr labai jau bloga šventė sakyčiau 😉

  3. liuka parašė:
    2010/02/23 07:27

    nepabuves kareiveliu-nebus geras artojelis. is liaudies dainos.
    mus ir mokykloj sveikindavo merginos.
    dar daug liko tures praeiti,kad i uzmarsti nueitu si mums svetima data.nes juk daug yra vyru ,kurie tarnavo sovietinese karinese strukturose…..
    na pasuly turbut niekur nera tokio paradokso ,kad salies zmones svestu juos okupupavusios ir konizavusios salies sventes .o dar kariuomenes…..

  4. grumlinas parašė:
    2010/02/23 08:01

    -> Vytautas – nu aš tai tokius klinikinius amžinai vakarykščius lankiau, tai nenuostabu 😀

    -> Edvardas – mjoooo… 😉

    -> liuka – kaip jau rašiau – visa ta kariuomenė buvo px – buvo Vyrų diena. Kaip ir Kovo 8 – kas ten suko galvą dėl tarptautinės moterų kovos už savo teises? Buvo tiesiog Moterų diena. Tiesą pasakius, ir krikščioniškosios Kalėdos viso labo tėra Žiemos Saulėgrįžos šventė, krikščionių pavogta iš pagonių 😉

  5. Taškas parašė:
    2010/02/23 12:57

    Vasario 23, Kovo 8, Gegužės 1 ir 9… Taigi, kiekviena tokia proga būdavo privalomas SIENLAIKRAŠČIO naujas numeris. Man reikėjo tokį kaskart išleisti, tai vertino, kaip gerą visuomeninį darbą, o aš stovėjau eilėje butui gauti. Tekdavo prašinėti kolegų, kad parašytų kokį aktualų straipsnelį, kas eiles, kas kokią karikatūrą, vedamąjį ir dar viską suderinti su … partorgu. Nieks ten rimtai neskaitydavo tų privalomųjų teminių vedamųjų, bet reikdavo pavargti, kad būtų „aktuali traktacija su vietiniais pasiekimais“ ir t.t. O dar įforminimas – vatmanas, klijai, redis, plakatinės plunksnos, tušas … brrr.

    Atsibodo, tad vieną kartą iš anksto pasakiau partorgui, kad į vasario 23 numerį man reikia bent vienos jo nuotraukos iš armijos laikų. Atnešė bent keturias tas atsargos majoras, o aš per savaitę surinkau visų bendradarbių fotkes iš jų kareiviškų dienų. Sunkiai, ant mano garbės žodžio…O tų tarnavusių buvo gal 30, paskutinis savo fotkę atnešė toks Jonas K., tad gavosi du pilni tokio žalio storo popieriaus pilni lapai. Be jokių užrašų, kas, kad ir kur nufotografuota.

    Numeris gavosi tikrai įdomus, visi žiūrinėjo, aptarinėjo, atpažindavo etc. Didžiausią susidomėjimą sukėlė būtent to Jono K. nuotrauka – dykumos fone su automatu, šortais, tropiniu šalmu prie… kupranugario. Į kokią trečią dieną tas partorgas man sako : „Nado vynut eto foto“, vos atkalbinau, sakau čia tas Jonas K. pozavo prie kinošnikų rekvizitinio kupranugario netoli Bucharos ar Samarkando. Sunkiai, bet pavyko…

    O jau tik mūsų laikais sutiktas Jonas K. papasakojo, kad toji fotkė iš Afrikos, kad už ją ir ypač dėl jos patalpinimo sienlaikraštyje gavo „naganiai“ KGB, kad dėl to nukentėjo jo pusbrolis dirbęs prokuratūroje, neišleido Suomijon …

    Kaip tik vakar per rusų TV sakė, jog po Antrojo Pasaulinio Tarybinė Armija dalyvavo 37 karuose.

  6. grumlinas parašė:
    2010/02/23 22:19

    -> Taškas – na man sienlaikraščių epopėja baigėsi pirmu ir paskutiniu. Kai mane dešimtoje klasėje įstodino į komjaunimą (klasės auklėtojai ir kažkuriai mokyklos vedėjai tas truko bene pusantrų metų, bo aš gadinau visokias statistikas ir šiaip stojimuis į aukštąją tai buvo bonusas), tai man davė komanuolišką įpareigojimą – su pora kitų moklseivių atgaivinti seniai numirusį sienlaikraštį. Kažką nupiešiau, pakabinom, tai jo man užteko iki pat vienuoliktos klasės pabaigos – „aš jau padariua, lai kiti daro“ 😀
    O dėl 37 karų – visai realu su lokaliais konfliktais.

  7. troy parašė:
    2010/02/24 10:35

    Na yra normali Tėvo diena. Ją gali švęsti ir potencialūs tėvai.

  8. Taškas parašė:
    2010/02/24 13:26

    Dėl sienlaikraščių, apie kuriuos jaunoji kartą vargu ar žino ką nors… Kai kur jie išsivystė iki mažatiražinių laikraštukų. Pradėjo gal Lubis Jonavoje („AZOTE“). Dabar gi atgimsta savotiškai – pvz. RIMI turi kažką panašaus.

    Beje, Lietrydyje straipsnis apie Sovmarą. 🙂

  9. grumlinas parašė:
    2010/02/24 18:15

    -> Taškas – va todėl visi tie kovotojai su sovietiniu režimu™ man visada kelia ironiją. Jooo, jooo, kovojo – kas dešrą vogė iš mėsos kombinato, kad okupantas badu padvėstų, kas pieštukus ar popierių iš kontoros, kad represuojamųjų sąrašų neitų sudarinėti… 😉
    Iš tikrųjų buvo disidentų, bet jų vienetai. Visi kiti gi virtuvėje prie bonkos paburbėdavo iš vakaro, o ryte vėl eidavo režimui tarnauti. Toks buvo tas gyvenimas.
    O dėl atmetimo tai mintis buvo, kad kai atėjo metas – išėjom į Baltijos kelią, išėjom į Sausį, kad pasakytume „Chvatit, tovarišči!“

    • Taškas parašė:
      2010/02/24 18:47

      „Lenin, vstavaj- Brežnev vzdurel“ – užrašas ant Prahos sienos. Arba anekdotas apie tą patį Leniną, nakčia matuojantį Maskvos upės gylį prie Kremliaus – „Aurorai“… 🙂
      Labai gaila, dabar net anekdotų apie mūsų politikus nėra. Neguodžia net tai, kad jie patys anekdotai…

      Reikia vėl Baltijos kelio, tik kur? Rūpus miltai, šiandien rusai paskelbė naujos atominės Nemane pirma statybos diena.

  10. monax parašė:
    2012/02/23 21:28

    sveskime ir tiek.Palikime laikus ir anuos ir siuos ramybeje.Kas buvo ,praejo ta mokykla tie zino ir supranta kas tai per“ vyru diena“,o ties kas to isvenge ar neteko tiems suprasti to neimanoma ,o ir nebutina.Jie turi savo vyru diena ir is ju jos niekas neatiminejas ir musu dienos jiems nepersa .“Vaikai gyvenkime draugiskai“

    Su svente