Tiesą pasakius, mumi ganėtinai nustebo, nesulaukę žewrios kritikos dėl sovietmečio propagandos už bandomąjį įrašą apie miesto transportą. Tai bandysiu kitą pirmadienį parašyti savo reminesencijas ir apie tarpmiestinį transportą.
Minčių parašyti kažką tokio buvo ir anksčiau, bet kažkaip susilaikydavau dėl dviejų priežasčių: 1) nesu nei profesionalus istorikas, nei rašytojas, tad negaliu pasigirti nei valandos tikslumo įvykių datavimu, nei ypač geru pasakojimo stiliumi; ir 2) laukiama tam tikra negatyvi reakacija „a fig čia sovietmetį prisimeni ir jo nekeiki, gal komunistas koks?“ Na, bet mestelėjom prisiminimų akmenį prūdan – žinių ratilai lai eina.
Šiaip planavau sugeneruoti tuos du įrašus apie transportą, bet žiūriu, kad turiu dar keletą temų, apie kurias IMHO gal ir vertėtų parašyti: telekomunikacijos (ir galbūt šiek tiek kompiuterija) anuo metu; tarybiniai pinigai; studentų karinė katedra ir kariniai perapmokymai; kas nors apie kasdieninį gyvenimą ir pramogas; kas nors iš mano stebėtos Vilniaus istorijos. Tai va klausimux ir būtų – ar verta tęsti? Ir jei taip – gal kokių temų/klausimų kas turi? Nes man, senam ligotam žmogui 😉 apie tuos laikus tai viskas aišku 🙂 Ir, jei bus pozityvi reakcija – bandysiu tęsti pirmadieninių įrašų seriją.
Pavėluota pratarmė ir klausimux
Vas 23rd, 2010 by grumlinas
Apie LAZus pamenu. Vaziuojant ziema i studijas, susesdavom gale, nes ten buvo silta, bet pusiaukeleje pradedavo dulket, ir konduktore atidarydavo liuka, tai su siluma kaip ir budavo baigta.Rasau is telefono, tai atleiskit, kad be LT raidziu.O irasas tai tikrai +10.
tęsk, Grumlinai, nesustok 🙂
VERTA testi! Labai laukiu tu straipsniu 🙂 O istorikas ar ne istorikas – kam rupi, cia juk pirminis saltinis – zmogaus atsiminimas. Teisa, subjektyvus saltinis, bet kas iesko informacijos sugebes atrinkti! P. S. Del nelietuvisku raidziu atsiprasau, jau pavargau kariauti su savo kompu del kalbos keitimo i visokias kalbas, tad „spjoviau“- rasau ir tiek 🙂
Tikrai įdomi tema, iš dalies gal pakeistų „šiandien prieš n metų“.
O įdomu būtų viskas – bet kurie buities aspektai, pradedant mokykliniais šokiais ir jų technika (heh, man įstrigęs vaizdas iš manųjų laikų – kokių 93-94 metų, kai spalvotam diskotekos apšvietimui buvo naudojamos kaitrinės lemputės, įkištos į litrines Faxe alaus skardines, uždengtos spalvotu popieriu) ir baigiant parduotuvių asortimentu (taip akyse ir stovi vaizdai iš kokių 86-ųjų: pustuštės erdvės, konteineriai su kruopų maišeliais, pienas piramdininiuose pakeliuose, silkės dideliose apvaliose skardinėse kaip PPŠ šovinių dėtuvės)
O į politikuotojus propagandistus tiesiog neverta kreipti dėmesio, man atrodo. Galų gale jiems gi irgi reikia rašinių, prie kurių galima būtų pasikabinėti 😉
Būtinai reikia, apie transportą buvo labai įdomu skaityti.
mane tai apskritai domina tas laikotarpis. kažką kaip vaikas vis pamenu. pvz. ledainė su neįtikėtino aukštumo stalu ir kėdėmis, arba mamos pirktos suknelės, kurios po rublį kainavo, arba lėlės. kurioms labai lengvai nutrūkdavo galvos 😀
šiaip teko domėtis sovietmečio aprangos – mados tendencijomis. ajaj irgi kokie ten planai grandioziniai buvo kuriami. vat fashion sritis gerulė ir dar namų statyba. noriu pamatyt tuos architektus, kurie projektavo tokius mažus kiemus tarp devynaukščių…
nu žo, viskas gerai, nejaučiu aš čia jokios propagandos, tiesiog įdomi istorija…
žiauri tu Siesta. nuo pat vaikystės…
ant architektų neburnok. kiemai buvo tuometinė realija — pagal tuometinį automobilių skaičių. oficialiai niekas netikėjo, kas CCCP žlugs, o toje santvarkoje turėti automobilį buvo nevalia (buožių prabanga).
rajonas kuriame gyvenu (Lazdynai, Vilnius) Lenino premiją už architektūrą laimėjo. ir man jis tikrai gražesnis, nei daugelis kitų, statytų vėliau (vis dar nustembu, kaip Vilniuje gimusiems ir augusiems Lazdynai — terra incognita).
gražus, nors vietos automobiliui nelabai rasi.
…todėl aš ir neturėjau lėlių 🙂
Žirmūnai irgi laimėjo.
beje, dėl Lazdynų – vietiniai nežino, kur yra Lazdynų skardis. tu gal žinai?
nevaikščiojau po miškus tiek, kad nusirisčiau nuo labai stataus skardžio. tai nežinau. aš juk nuo jūros 🙂
bet ten kalnų ir skardžių apstu. va šiltais orais eime pasivaikščioti 😀
Lazdynų skardis yra priešais Vingio parką http://www.efoto.lt/node/337476
dar nebuvau iki ten nurėpliojęs. mažu reikės.
O tai Karoliniskiu skardis yra? Ar cia gal tie patys dalykai? Mes ten buvom nuklyde su vienu tokiu geografu, paskui prieblandoj ieskojom tako grizti… Bet, tenka prisipazinti, buvo tikrai smagu po pavasarini miska paklaidziot 🙂
Šiaip yra toks rusų projektas ‘Namedni’, nežinau, gal kur ir anksčiau kas minėjo, visą susisiunčiau, visai įdomu pasižiūrėt, tik jis toks bandantys apžiot visas sritis. Be transporto, būtų įdomu pasižiūrėt kaip keitės tokie kasdieniniai įpročiai, kaip parduotuvės – pirmąkart būdamas Maskvoj [~1980], labai nustebau, kad ten reikėjo stovėt dvi eiles – vieną prie kasos pinigų sumai išmušt, kitą – prie prekystalio prekei pasiimt – Lietuvoj ar buvo tokių cūdų?
Mateu kai kurias serijas – fainas, gal tikrai reiktų parsipūsti (c)left 😉
Jei neapsirinku (bet tikrai garantijos neduodu), tai tokie dalykai buvo ir Lietuvoje, bene iki kokių 1975(?) metų. Tiksliai neatsimenu, bet kai būdavau siunčiamas apipirkti šeimynos, lygtai atstovėdavau eilę prie kasos, paskui pasiimti produktus. Bet čia labai miglotas prisiminimas
Beje, yra jau ir knygos pavidalu http://www.ozon.ru/context/detail/id/4140853/ Tik neissiaiskunau, kiek tomu L. Parfenovas parenge. Wikipedia raso, kad jis pradejo ja rengti nuo 2007 m. Maciau vienos dalia pristatyma, visai nieko turetu buti leidinukas. Tik manau LT ji reiketu uzsakineti per koki „Homo sapiens“ ar koki kita rusiska knygina.
Va, is L. Parfenovo blogo suzinojau, kad jau spausdinamas III „Namedni“ tomas http://parfenov-l.livejournal.com/
Na, jau praėjo šioks toks laiko tarpas; jau aistros parimo 😀
Bet jei dar laukti geresnių laikų – tai nebeliks nė amžininkų liudijimų 🙂
O ir mes jau blaiviau vertinam anuos čėsus. 😉
Tęsk! 🙂
Kaip jau seksis neistorikui bei nerašytojui 😀
Galėtum apie savo buldozerius beigi ekskavatorius suskelti įrašą – vasarą per mikro-foto-mytą puikiai papasakojai gi 😉
Brač, už anuos pasakojimus viešai galima ir užsidirbti … į kailį 😀 Istorijų herojai – dažnai visai ne didvyriški 😀
Nu tai tada tiek jau to – dar pažins save koks [eeee, įrašyti ką nors tokio] 😉
Jei rimčiau – tai ten yra pusiau asmeninės istorijos (bent jau man taip atrodo) ir viešai skelbti negražu. Net jei ir niekas nesužinotų 🙂
Gal kada dar gyvai papasakosiu, jei tik kalba išeis 😀
Pakalbėjai – pasijuokei ir dingo; o čia internetas, spausdintas žodis, visai kitaip 🙂
-> scania – na taip – pažįstu žmogų, tik kurio dėka girtas rusų majoras-priešlėktuvininkas nenumušė lėktuvo, kuriuo skrido Brežnevas. Bet tai istorija, kuriai viešinti reikia gero pasvarstymo 😉