Kažkaip netyčia internetuose radau vieno iš mano minėto bilietėlių automato nuotrauką. Jis nėra identiškas mano matytiems, bet tai modelis, kuriame per plyšį viršuje įmetami pinigai, o po to, sukant šone esančia apvalią rankelėlę, atsukamas reikalingas bileitįlių kiekis ir jie atsiplėšiami. Jokių magnetinių kortelių ir pin-kodų 😉
UPD.
Po pasiblaškymo internetuose – nedidelis laimikis – bilietėlių automato detalė, iš kurios aiškiai matosi, kad norėdamas gali atsivynioti kad ir tris metrus bilietėlių 😉 O taip pat autobuso ir troleibuso talonėliai. taip, taip jie buvo rusiški, kaip ir bilietėliai. Netgi autobuso mėnesiniai bilietai buvo rusiški. Lietuviškus spausdino tik troleibuso mėnesinius bilietus.
Bet atsimenu, tėtis minėjo, kad ten kažkuris modelis buvo grynai sąžiningumu paremtas, o jie, būdami pavyzdiniais tarybiniais moksleiviais, kartais „lauždavo sistemą“, t.y. vaidindavo, kad meta visą krūvą kapeikų, ir talonų atsisukdavo atitinkamai.
Ar čia visuose modeliuose nebuvo jokios apsaugos sistemos, ar tik tame kažkuriame viename?
Heh. O pats dar puikiai atsimenu talonėlius po 4 kp. Tokie geltoni ir dar lyg mėlyni būdavo. Bet čia jau kioskiniai. Čia jau kažkur arčiau 88-ųjų turbūt. Velnias, taip norėčiau pamatyti tokio scaną/nuotrauką :DDD
Taip, būtent šitas modelis buvo paremtas sąžiningumu, nes galėjai atsivynioti tų bilietukų, kiek norėjai. Kitame modelyje, kaip rašiau – sumeti 4kp. trauki už rankenėls ir bilietuką atkerta
Talonėliai buvo lygtai versija mėlyni ant geltono popieriaus
Už bilietėlių vaizdą – AČIŪ \m/ !!!
Jei atvirai, tai lyg ir _ne visai tokius_ atsimenu – yeap, layoutas būtent toks, spalvos irgi lyg tokios (nors geltona, kaip
_rašalo_ spalva, irgi dar kažkur atminty vaidenasi), bet lyg ir lietuviški užrašai jau mano skaitymo sugebėjimo laikais būdavo. Nors gal ir klystu. Bo kai jau pramokau skaityt, tai skaitydavau viską, pernelyg nekreipdamas dėmesio į tokias smulkmenas, kaip kalbiniai skirtumai 🙂
Gal į sovietmečio pabaigą jie tapo lietuviški – Vilnių aš palikau 1982ųjų pabaigoje, Kaune pirkdavau nuolatinį, tad šitas man nebeužsifiksavo
Bet kad studentu būdamas naudojau rusiškus – pamenu. Dar 😉
Kitur nepamenu, o iš vaikysčių Klaipėdoj prisimenu, kaip vyniodavom ilgiausias bilietų eiles, gal ten ilgiausiai jie išbuvo?
Kolegos keleiviai budriai sekdavo kiek kapeikų įmeti ir kiek bilietų prisivynioji. 🙂
———————————-
perkelta iš aklavietės 😉
Prisiminimai mano namuose įrėminami, čia ne vienintelis „paveikslas 🙂
Va-va, vaikai-uliganai 😉
Nu labai įdomus dalykas, gal ir man reiks idėją nufirfinti 🙂
Super 🙂
Nu smagu, kad patiko 🙂 Keisčiausia rašant yra tai, kad pamiršau ne tik aibę smulkmenų, kurios duoda druskos pasakojimui, bet kai kada nebeatsimenu ir dramblių… 🙁