Feed on
Posts
Comments
«
»

Bjūkenenas apie neapykantos nusikaltimus

Kov 13th, 2010 by

Naujas epizodas iš 8_aukstas verčiamos Bjukeneno knygos „Vakarų žūtis“:
Kaip bet kuri religija, kultūrinė revoliucija turi nuosavą nusikaltimų sąrašą. Labiausiai odiozinis ir piktybiškas iš jų visų yra „neapykantos nusikaltimas“, t.y. kriminalinė veikla, išprovokuota neapykantos aukos odos spalvai, etninei priklausomybei, kilmei ar seksualinei orientacijai.
<...>
Taip, nužudymas Berdo, kurį pririšo prie sunkvežimio ir tempė keliu, kol jis mirė, atrodo itin šlykščiai, tačiau „neapykantos nusikaltimų“ sričiai jis priskiriamas ne dėl to, o dėl Berdo rasės – jis buvo juodaodis, ir būtent todėl žudikai išsirinko jį kaip auką. Šepardą mušė, kol jis neteko sąmonės, o paskui prikaustė prie tvoros ir paliko sušalti – tik už tai, kad jis kabinėjosi prie tų pačių galvažudžių, kurie nutarė jį apiplėšti ir nužudyti. Jo mirtį priskyrė „neapykantos nusikaltimams“, kadangi jis buvo homoseksualistas, o jo žudikai – baltaodžiai heteroseksualai, kuriuos įžeidė vyro nedviprasmiški pasiūlymai. Jei Šepardas būtų žuvęs nuo kokio nors buvusio meilužio, jo mirties niekas nepriskirtų „neapykantos nusikaltimams“, niekas apskritai neteiktų šiam įvykiui ypatingos reikšmės.
<...>
Kodėl būtent šie du nužudymai atkreipė prezidento ir spaudos dėmesį? Todėl, kad jie geriausiai įsipaišo į koncepciją. Revoliucijos katekizme homoseksualisto nužudymas dėl jo netradicinės orientacijos ar juodojo dėl jo odos spalvos yra laikomi kaip patys sunkiausi nusikaltimai, netgi sunkesni už vaiko išprievartavimą ir nužudymą.

Posted in politika

Comments are closed.