Kolega Buržujus, kaip Profesionalus Pacifistas™, pasiskaitęs kažkokio bagdono straipsnelį, piktai rašo apie Lietuvos kariuomenę, o taip pat, pažiūrėjęs filmą apie amerikonus Irake, ne ką geriau rašo apie Amerikiečių Imperialistus™.
Savo tekstynuose radau vieną tekstuką, vertą dėmesio ir apgalvojimo tiek kalbant apie kariuomenę, tiek kalbant apie Ameriką. Nes kai kada reikalas yra žymiai sudėtingesnis nei tai, ką mes suvokiame, užmetę paviršutinišką žvilgsnį ar išgirdę šališką nuomonę. Šiaip tekstas skirtas atsakyti į Obamos ir kitų JAV politikų atsiprašinėjimams už tai, ką amerikonai kažkur kažkada ne taip padarė.
Dinas Raskas, JAV Valstybės sekretorius Džono Kenedžio laikais, buvo Prancūzijoje 60-ųjų pradžioje, kai de Golis nutarė išvesti Prancūziją iš NATO. De Golis pareikalavo, kad visi JAV kariškiai būtų išgabenti iš Prancūzijos kuo greičiau.
Raskas į tai atsakė:
„Ar reikėtų į išgabenamųjų iš Prancūzijos skaičių įtraukti ir tuos, kurie čia palaidoti?“
De Golis pratylėjo.
Ir girdėjosi, kaip praskrenda musė.
Kai Kolinas Pauelas buvo Anglijoje, kur dalyvavo vienos gana didelės ir įtakingos konferencijos darbe, ten dalyvavęs Kenterberio vyskupas paklausė, ar galima laikyti amerikiečių planus Irako atžvilgiu dar vienu pavyzdžiu to, kad prezidentas Džordžas Bušas užsiima „imperijos statyba“.
Pauelas jam atsakė taip:
„Ilgus metus Jungtinės Valstijos statė į didelį pavojų savo jaunus vyrus ir moteris, siųsdami už savo sienų kovoti už laisvę. Ir vienintelė teritorija, kurios mes prašėme kada nors mainais, tai buvo žemė, kurioje mes laidojome tuos, kurie negrįžo namo“
Ir girdėjosi, kaip praskrenda musė.
Prancūzijoje vyko tarptautinė techninė konferencija, kurioje dalyvavo inžinieriai iš daugelio šalių, tarp jų prancūzai ir amerikeičiai. Vienos iš petraukų metu kažkuris iš prancūzų inžinierių, grįžęs į posėdžių salę, pasakė:
„Jūs girdėjote, kokį fokusą iškrėtė Bušas? Jis pasiuntė į Indoneziją lėktuvnešį, kad padėti cunamio aukoms. Jis ką, juos bomborduoti ruošiasi?“
Ten buvęs Boing inžinierus atsistojo ir ramiai paaiškino:
„Mūsų lėktuvnešyje yra trys ligoninės, galinčios gydyti kelis šimtus žmonių; lėktuvnešių branduolinės jėgainės gali tiekti elektrą įvairiems objektams krante; trys virtuvės gali ruošti maistą triskart į dieną 3000 žmonių; gėlinimo įrengimai gali gaminti iš jūros vandens kelis tūkstančius galonų gėlo vandens kasdien; ir lėktuvnešiuose yra pustuzinis sraigtasparnių, kurie gali gabenti sergančius ir sužeistus. Mes turime vienuolika tokių laivų, o kiek jų turi Prancūzija?“
Ir girdėjosi, kaip praskrenda musė.
Vienas iš JAV admirolų dalyvavo karinėje jūsų konferencijoje, kur, apart admirolų iš JAV laivyno, dal;yvavo ir admirolai iš Britanijos, Kanados, Australijos ir Prancūzijos. Konferencijos dalyviams surengto priėmimo metu jis pateko į didelę karininkų grupę, kur buvo dalyviai iš beveik visų minėtų valstybių. Gerdami kokteilius, visi laisvai šnekučiavosi tarpusavyje angliškai. Ir staiga prancūzų admirolas su nuoskauda pasiskundė, kad tuo metu, kai euripiečiai mokosi daug kalbų, amerikiečiai mokosi tik anglų kalbos, ir iššaukiančiai paklausė:
„Kodėl mes turime panašiose konferencijose kalbėtis angliškai, o ne prancūziškai?“
Amerikiečių admirolas sureagavo akimirksniu:
„Galbūt todėl, kad anglai, kanadiečiai, austarliečiai ir amerikiečiai pasirūpino, kad jums nereikėtų kalbėti vokiškai?“
Ir girdėjosi, kaip praskrenda musė.
Robertas Vaitingas, senyvas 93 metų amžiaus džentelmenas, atvyko į Paryžių lėktuvu. Praeidamas pasų kontrolę, jis užtruko, gana ilgai ieškodamas savo kelionės krepšyje paso. Prancūzų muitininkas, nevengdamas sarkazmo, paklausė jo:
„Mesje, ar jūs jau buvote Prancūzijoje?“
Ponas vaitingas atsakė:
„Taip, aš buvau Prancūzijoe“
„Tai jums turėtų būti žinoma, kad pasą reikia ruošti iš anksto“
Amerikietis atsakė:
„Paskutinį kartą, kai aš čia buvau, man nereikėjo pateikti paso“
„Bet tai neįmanoma. Amerikiečiai visada privalo pateitki pasą, kai jie atvyksta į Prancūziją“.
Pagyvenęs ameriketis atidžiai pasižiūrėjo į prancūzą ir paskui ramiai paaiškino:
„Kai aš 1944 metais atvykau į „Omaha pliažą“ (Prancūzijos Normandijos pakrantės dalis, viena iš pagrindinių sąjungininkų desanto išsilaipinimo vietų, kur žuvo daugiausiai karių), kad dalyvauti jūsų krašto išlaisvinime, man nepavyko rasti nė vieno prancūzo, kad jam pateikti savo pasą.“
Ir girdėjosi, kaip praskrenda musė.
Teksto originalas anglų kalba kažkada rastas vienoje iš naujiengrupių, nenurodant autoriaus ir šaltinio. Vertimas biškį laisvas, bo „ant greičio“ 😉
Taiklios citatos, bet labai jau į vienus vartus. Kad amerikiečiai „norėjo padėti“ kitoms tautoms dėl nesavanaudiškų tikslų labai abejoju. Juk už tai amerikiečiai gavo savo valstybės įtvirtintą politinę valdžią pasaulyje, ir tokiu atveju nėra labai svarbu kaip jie tų tikslų siekė.
-> benamis – taip, vartai vieni, aiškiai Vakarų pusėje. Yra variantas – vartai irgi vieni, tik Rytų pusėje. Paties teisė rinktis 😉
Suvokim galų gale – yra globalinė politika, kurią daro tie, kas tuo metu yra stipriausi. Tik niekas negarantuoja tos galybės per amžių amžius, pavyzdžių aibė (reiks gal kada pamąstymų įrašą sukurpti ta tema). O tai, kad jei ne amerikeičiai, sėdėtume arba po rusu, arba po vokiečiu – variantas neginčytinas.
Dabar sedim po amerikieciu 😀 URA!!! Tfu… VALIO!!!! Tfu… HOORAY!!!
-> Eugenijus – po rusu sėdėti buvo geriau, ania?
O tau ko snikeriu truko?:D
Pliusas Grumlinui už muses
-> troy – nuraudau kukliai.
Ir girdėjosi, kaip praskrenda musė.
Labai teisingi pastebėjimai 🙂 Labai pasiilgau tokių parašymų.
Daugybė metų JAV traukia visą pasaulį iš nepavydėtinų situacijų. Žinoma taip ir užtikrina savo interesus, tai natūralu. Bet pasakyk kokiam Taivanui ar Pietų Korėjai, kad „per juos“ JAV plečia įtaką. Jie atsakys: – „na ir kas, juk jie nieko blogo nedaro, o jaustis galime saugūs“. Man ir geriau, tegul JAV užsitikrina savo interesus, negu kokie kaimynai iš rytų.
Galų gale, net ir kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę esu dėkingas JAV, nes jie mus pakankamai rėmė. Teko kažkur skaityti, kad vos tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, JAV nutekino NATO Pabaltijo gynybos planus Rusijai. Kiek tai tiesa negaliu pasakyt. Dar siūlau pasiskaityti pačios Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos agentūros medžiagą apie jos agento veiklą Lietuvoje: https://www.cia.gov/library/center-for-the-study-of-intelligence/csi-publications/csi-studies/studies/vol50no2/html_files/CIA_Lithuania_1.htm Ir jau užsitikrinus nepriklausomybę JAV ir toliau mus rėmė ir remia: teikia ginkluotę, apmoko specialistus.
Ir pabaigai,Lietuvai minint nepriklausomybės atgavimą, kokia iš didžiųjų ir galingųjų pasaulio valstybių atsiuntė Prezidento sveikinimą, Valstybės sekretorė pati sveikino ir atsiuntė savo atstovę, taip pat atvyko buvęs Kongreso pirmininkas? Kas dar mums parodė tokį dėmesį?
-> Edvardas – be abejo, visi tie pastebėjimai gana vienašališki, bet iš tikrųjų europiečiai nustojo vetinti tai, kiek pastangų įdėjo amerikiečiai į jų laisvę. Ir tai nebuvo vein technika, ginklai ar maistas – ne veinas tūkstantis amerikeičių žuvo, kai JAV galėjo kuo puikiausiai pasidalinti pasaulį su Hitleriu
Tai va, kad ir tie patys Prancūzai įsivaizduoja, kad abu karus patys kariavo ir laimėjo be niekeno pagalbos:D
-> Edvardas – jei ne beribis prancūzų godumas ir Vokietijai užkrautos baisios repracijos po Pirmojo pasaulinio akro – fig Hitleris valdžion būtų atėjęs
Gaila tos musės, tiek skraidė ir vis tiek neįtiko. Superinės istorijos, jei rimtai.
Pirmoje ir penktoje istorijoje, labiau tiktų vietoj „amerikiečiai” įpaišyti „rusai”.
Antra yra totali nesąmonė ir propaganda – amerikiečiai kovoja ten, kur kovoti apsimoka (nafta). O kur neapsimoka (Šiaurės Korėja, Afrika), ten šimtatūkstantinės armijos nedislokuojamos.
Kitos istorijos – visiškas lėvakas.
-> Justiakas – iš istorijos kiek turėjai/turi? Ir neužmiršk į Latvių gatvę užšokti
Childish…
-> Justiakas – kai komentarai tokie vaikiški, kyla įtarimas, kad rašo nelabai kaip besimokantis mokinukas
Būtent tą ir norėjau pasakyti apie tavo repliką. Nes matau emocijas, o ne logiką. „Kiek turėjai iš istorijos?”, „Latvių gatvė” – švelniai tariant, nuvalkiota ir nuobodu, oro suvirpinimas ir tiek.
Justuk, tu tikras, kad per antrą pasaulinį rusų buvo Prancūzijoje? Kad jau taip nori pirmą ir penktą punktus keisti?
Antrojo pasaulinio metu JAV tikrai išgelbėjo visus nuo vokiškos kalbos. Tada vyko tikras karas. Todėl man užkliuvo viena mintis, kurie ir iliustruosiu savo komentarą: „statė į didelį pavojų savo jaunus vyrus ir moteris, siųsdami už savo sienų kovoti už laisvę“.
Mūsų požiūris į jų karą skiriasi, nes aš pasakyčiau, kad jie už laisvę Irake kovoja lygiai taip pat, kaip Rusija kovojo Gruzijoje visai neseniai. Juk „už laisvę, už teisybę, prieš terorizmą!“ Ar ne panaši situacija? Galima pažvelgti į Irako karą dviem aspektais:
1. JAV prisidengdama terorizmu ir pateikdama labai abejotinus įrodymus, užpuola Iraką dėl naudos sau, dėl „stiprios valstybės“ vardo, dėl naftos, dėl reikalo kariauti.
2. Jei JAV ir užpuola Iraką dėl to, kad išnaikintų teroristus ir išgelbėtų šalį nuo priespaudos, vėliau jie pasielgia lygiai taip pat, kaip rusai pasielgė su mumis – išgelbėjo nuo nacių, bet patys tapo okupantais.
Ir tada tyliai praskrenda musė. Nes JAV yra okupantai bet kuriuo atveju. Ir nuo Rusijos skiriasi tik tuo, jog yra šiek tiek mandagesni ir humaniškesni okupantai.
Pakankamai taiklus pastebejimas 🙂 Tik del to humaniskumo tai cia gincytinas klausimas…
http://www.iraqbodycount.org/
Humaniškumą turiu omenyje tai, jog jie neprievartauja moterų, nekaria gatvėse vaikų ir nežaidžia futbolo su priešininkų galvomis.
O dėl civilių aukų – kad ir kaip būtų liūdna, bet kiekviename kare daugiausiai nukenčia nekalti civiliai. Vien todėl JAV Irake ir yra okupantai – nes šalį užėmė kaip tikri agresoriai, naikindami viską pakeliui.
O rusai karia vaikus? Zaidzia futbola su galvomis? Nors zinoma as gal per daug pazodziui supratau…
O kaip Vietnamo karas? Irgi „humaniskai“ vyko? (retoriskas kl.)
Siaip gal but gali pasirodyti, kad ginu rusus, bet tai ne tiesa. Ir vieni ir kiti „geri“ ir nera realiai GERESNIU, visi vienodi.
Vietnamo karas buvo praeitis. Tada vyko tikras karas. Dabar karai šiek tiek kitokie.
O apie rusus supratai labai gerai. Jei nesi matęs prieš dešimtmetį rusų ekstremistų išleistų filmų, kur skerdžiami čečėnai, tai būtent tokius vaizdus, ir dar žiauresnius, ten ir pamatytum.
-> Eugenijus – trūko ne snikerių. Bet tau, kaip jaučiančiam nostalgiją sovietmečiui, to suprasti nepavyks.
Na tai paaiskink 😀
Beje as nejauciu nostalgijos, buvo vienokie laikai dabar kitokie, bet vien del to, kad jie buvo kitokie nei dabar propaguojami per TV, neverta „triest“ ant praeities. Is nuotrauku ir pasakojimu apie ANUOS laikus atrodo visai neprastai sekesi ridikeliu apsimetinet…M? 😀
-> Eugenijus – skaitydamas tavo blog’ą, aš matau tavo ganetinai aiškiai deklaruojamą neapykantą Lietuvai. Galbūt taip man tik atrodo, bet…
Kadangi aš jau gana ilgai nežiūriu TV, tai net nežinau, kaip ten „triedžiama“ ant praeities. Ir ant kokios praeities? Čia rimtai, nes man tikrai asmeniškai px durnadėžė su jos propaganda visomis kryptimis už/prieš/rusus/amerikonus/babiloniečius/vegetarus – turiu pakankamai aiškų SAVO supratimą apie pasaulį.
Kalbant apie ANUOS laikus – buvau kairesnis už komunistus ala trockistas – jaunatviškas maksimalizmas. Tik va kai buvo varoma ant vakariečių ar tarpukario Lietuvos – negalėjau pakęsti, kaip kad pats negali pakęsti, kai kas nors užkabina Rusiją ar sovietmetį.
Kalbant apie ANUOS laikus – skirtingai nuo tavęs, aš juos MAČIAU, o ne skaitinėju sovokų nostalgijas apie sugriautą pasakų šalį Sojūzą. Tad ir rašau apie tai, ką mačiau ir prisimenu PATS.
Taigi butent, kad matei PATS. Ir kaip atrodo is prisiminimu tai viskas tau tuo metu tiko, bet va dabar kazkokia nuoskauda tam laikmeciui ir viskam kas su juo susije visgi jauti…
Nesuprantu kodel.
Neapykantos as Lietuvai nejauciu 😉 Mane tiesiog pykdo (lygiai taip pat kaip ir tave pati) Lietuvos pajacai t.y. valdzia ir jos kuriama „tvarka“.
Ei dargi dabar susivokiau ir nesupratau, kur as ta neapykanta Lietuvai demonstruoju? Ar cia dar vis tas vasario 16 irasas tave neramina?:) Jei visgi jis tai turetum dar kart paskaites suprast, kad ten ne neapykanta, o ne meile deklaruojama. 😉 O tai du skirtingi dalykai.
-> Eugenijus – matai, drėbdamas š* ant ventiliatoriaus, vistik turėtum pagalvoti, kokią nuomonę apie tave susidarys kiti. Pliusų tuo įrašu mano akyse pats tikrai neužsidirbai, nors tai tavęs neturėtų jaudinti.
Dėl ANŲ laikų. Savo įrašuose apie tai, kaip buvo, nedeklaruoju politinių pažiūrų, tiesiog stengiuosi konstatuoti faktus, tad ar tai man tiko, ar netiko – sunkoka nustatyti. Sovietmečio įvertinimas tipo „juoda/balta“ yra glupstwa ir tinka tik megztoms beretėms. O aš kolkas apie tai nerašiau, bet galiu pasakyti tik viena – nenorėčiau, kad TAI grįžtų. Ir tu nenorėk, nes tada teks grįžti iš Airijos ir eiti dirbti sargu į kokią Grąžtų gamyklą. Stosi į eiles butui, automobiliui ir skalbmašinei gauti ir galėsi gyventi. Bet į Paryžių nenuvyksi niekados. Maksimum į Varšuvą arba Prahą.
-> Justiakas – yep, kai matau parašytas akivaizdžias glupstwas, reaguoju emocingai. Nes labai sunku diskutuoti su žmogumui, kuris nuoširdžiai mano, kad Omahos pliaže išsilaipino rusai, ar kad Prancūzijoje yra rusų kareivių kapų. Tiesą pasakius, jų yra, tik jie nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai carinės Rusijos vyriausybė už teikiamą karinę pagalbą Prancūzijon pasiuntė keliasdešimt tūkstančių karių.
Nors, kiek suprantu, pats ir toliau tebemanai, kad Antrojo pasaulinio karo mūšiuose su nacciais tedalyvavo tik rusai, o visi kiti snaudė apkasuose?
Kazkaip viska pazodziui supratai 🙂
“ Eugenijus – matai, drėbdamas š* ant ventiliatoriaus, vistik turėtum pagalvoti, kokią nuomonę apie tave susidarys kiti. Pliusų tuo įrašu mano akyse pats tikrai neužsidirbai, nors tai tavęs neturėtų jaudinti.“
Ha ha 😀 Dabar man aiski siu tavo irasu motyvacija. Asmeniskai as jokiu pliusu pries nieka nerenku, parasiau tai ka jauciu, o tiksliau ko nejauciu. Kam tai patinka ar nepatinka manes kazkaip nejaudina, rasau del saves.
Del ANU laiku. Kam noret ar nenoret, kad griztu? Ar as sakiau, kad noriu?
Siaip pastebiu tendencija… TAIS laikais dejo (kaip pats sakai) ant tarpukario, siais laikais dedi/a ant ANU laiku. Kita karta matyt is ATEITIES laiku des ant SITU laiku 😀 Matyt taip suredyta….
-> Eugenijus – nors tavęs „kažkaip nejaudina“, ale kai tik apie Rusiją ar Putvedevą kas nors ką nors negerietiško parašo – tik strykt ir pagatavas mažumėlę padraskyti, ania? 😉 Nieko nepadarysi – visi turim silpną tašką – simpatijas/antipatijas, ne išimtis esi ir tu 😀
O dėl ANŲ laikų grįžimo – kaip ir sutarėm, kad nenorim to sugrįžimo. ania?
Pffff… nejuokink 😀 Lai raso kas ka nori apie juos prie ko cia as? Tiesiog tavo blogui padariau isimti pakomentuodamas ta tema ir tiek. Kalbant apie silpnas vietas tai cia tikrai ne ji 😉 Daugiau beje tuo klausimu ir nekomentuosiu, tiesiog ner prasmes. As savo tiesa taves neitikinsiu, o tu manes savo.
Del ANU laiku 😀
Nenoreciau, kad jokie laikai griztu, nei Romos imperijos, nei LDK, nei tarpukario anei TIE. As gyvenu dabartim, o ne praeitim. Ir tau ta pati siulau daryt 😛
-> Eugenijus – OK, žinosim, kad politinių simpatijų neturi
O kuo gyventi – tai jau kaip nors pats susigaudysiu
Čia yra surinkti vieno tipo pasakojimai. Beje – labai geri!
Bet visada reikia žinoti, kad kitose vietose yra surinktų priešingų pasakojimų!!!
Manot, kad sužinoję abiejų pusių nuomones žinosite tiesą?! 😀
Ta tema: na rusai prancūzų nevadavo nuo rudųjų, bet vadavo, tarkim, lenkus. Kaip manot, kaip aprašytų rusų rašytojas panašią situaciją, kaip ruso nepagerbė Lenkijoj? O kaip vietiniai žiūrėtų į išvaduotoją? 😀 😀 😀
Šios Grumlino pateiktos istorijos – nuostabios. Bet pagal jas vertinti amerikonus ir prancūzus – kiek drąsoka 😀
-> scania – o kas sako, kad tokių pasakojimų, pvz. tema „rusai-lenkai“ negalėtų būti. Netgi tema „lietuviai-rusai“ pilnai tinka, nes ne mums teisti tuos tarybinius kareivius ir karininkus, kurie iš Lietuvos išvijo nacius, Kas buvo po to – tai jau sovietinio režimo veikla, kuri ir yra smerktina.
O kaslink vertinimo – ne tam tas istorijas papostinau. Tiesiog kai kada, BE ATODAIROS pasmerkiant ką nors, kaip kad darė Buržujus, derėtų įsigilinti į esmę, ir atskirti gera nuo bloga – pas jį ten mažumėlę padiskutravom šita tema.
Na ir primalėte… čia miltų kolegos ;). O man sovietmečiu buvo geriau nei dabar – nes tai buvo MANO vaikystė… taip taip -VAIKYSTĖ. Buvau sotus, aprengtas, mačiau Krymą, Kaukazą, Kaspijos ir Azovo jūras…, Leningradą, Maskvą… likimasl eido ir Afrikos pamatyti :). Manau diskusijos čia beprasmės taip kaip ir apie Amerikos dominavimą pasaulyje, juk tai valstybė kuri ir buvo sukurta tam, kad dominuoti naujajame pasaulyje. Šiai dienai sėkmingai kuriame Angloamerikietiškoji imperija – vyksta pasaulio globalizacija ir tegul… asmeniškasi man tai netrugdo :). Ir nereikia sureikšminti Rusijos įtakos mums, kad ir kokia ji didelė ir baisi mums būtų, jos gyvibingumas priklauso nuo pasaulio globalizatorių politikos :).
-> xmindė – tai va, kol pasaulio globalizatoriai dar mūsų nepastebėjo, prisėstum geriau memuarų iš Alžyro rašyti — tikrai įdomūs būtų. Atai aš čia vienas ir apie taksus rašau, ir amerikonus ginu 😀
Reiktų „melijoną“ skaidrių suskaitmenizuoti :)… Tada būtų ir ką parodyti… Bet, kad aš nerašytojas :).
-> xmindė – tai į krūmus, mielaskaliega, a? 😉 Kadangi mano skaidrės irgi pamažu blunka, tai pasitarėm su Rasa dėl jų skenavimo. Peršnekėjau su Yošiu, pažiūrės kokį optimalų sprendimą. Perspektyvoje galėsi psinaudoti irgi.
Tau gerai, nes aš mačiau tik vos pajėgiantį dirbti per kelis darbus savo tėvą, pervargusią savo motiną ir tuščią lėkštę prieš akis. Tokių kaip aš buvo dauguma, tokių kaip tu – mažuma.
Šiaip Kardiofono „Šliaužk į kopas“ paskutinės eilutės labai grai atspinid sovietmetį:
Jei skirs Aukščiausias ryt neblogą orą
Aš būsiu pirmas eilėje
Eilės, eilės, eilės – sovietinių laikų simbolis
Mūsų šeima buvo eilinė aukštajį įsilavinimą turinčių piliečių šeima. Tėtis dirbo eiliniu dėstytoju KPI, mama dirbo eiline gydytoja Kauno klinikose. Nei vienas, nei kitas kyšių neėmė – tėtis buvo principingas, pažymius už žinias rašė, o mama tik saldainių ir gėlių pastoviai gaudavo. Galą su galu durė kaip ir daugelis. Taupyti mokėjo, ir su savo automobiliu (už skolintus pinigus) kiekvieną vasarą kur nors toleliau nuo Lietuvėlės išvažiuodavome ir tai buvo iki 1983 metų. Po to gyvenimas pasikeitė į labiau gerąją pusę – mamos pageidavimu tėtis ryžosi parašyti prašymą ilgalaikei komandiruotei į kokią nors besivystančią pasaulio šalį ir taip 1983 metais mes išvykome į Alžyrą. Bet jokių blatų, kad išvykti, nebuvo ieškoma, viskas savaime išsirutuliojo. Beje – iš tėčio pusės beveik visa giminė tremptyje pabuvojo, iš mamos pusės taip išimčių mažai buvo. Tėčio tėvas karininkas prie Smetonos buvo, 1945 m. jį stribai sunaikino, o mamos tėvukas buvo liktinis Lietuvos kariuomenėje, bet jis kažkaip lojaliau naujajai tvarkai susisuko. Bet nei partiniais, nei spekuliantais, nei socialistinės nuosavybės grobstytojais nei vienas nebuvo. Stengėsi gyventi sąžinigai, pagal išgales.
O tai, kad po 1983 metų mūsų gyvenimas materialine prasme pasikeitė labai į gerąją pusę, tai taip… Bet tai buvo sąžininga realybė.
O šiaip tai davei mintį – apie tarybinius pinigus ir jų perkamąją galią kada čia parašyti 🙂
mano vaikyste ir buvo grazi-bet visad i realybe sugrazindavo uziancios uziancios radio stotys,tevu nesibaigiantys stresai isleis su choru i airija ,isleis i turistine kelione i suomija,isleis i komadiruote i „abonentine dezute“…. nes buvom „pazenklinti“.
priminete lenku gido pasakojima „Vilko Guolyje“ ,kaip ruadonoji armija vadavo mozuru krasta nuo hitlerines vokietijos…..prievartavo ir zude visas is eiles moteris….. kaip jis juos pavadino“nuzmogeje galavzudziai“ ….
aš persiprašau, kad praskiedžiu šią vyrišką diskusiją 😀 nesusilaikiau.. citatos superinės, tačiau man jos primena Šaltąjį karą, o kare nugalėtojų nebūna, dėl to sunku jas kaip ir vertinti.. ir galų gale aš jau pamečiau galus nuo ko viskas prasidėjo ir apie ką kalbam 😀
->xminsde – nepritarčiau Tamstos nuomonei, jog JAV buvo kurta su tikslu dominuoti, ji buvo sukurta tikslu būti dar viena melžiama karve Anglijai.. ir tik dėka geros geografinės padėties ir pasaulinių karų ji išsikerojo. užaugo ir jankių superEGO, kuris dabar visu gražumu ir sotinasi.
-> Giedrė – tai kad tų citatų (nors jos kryptingos ir politiškai užangažuotos) vertinti ir nereikėjo, čia tiesiog krūva amerikofobų iššoko su protestu ir užvirė diskusija 😀
Kolonija Šiaurės Amerikoje taip – buvo melžiama karvė, bet Jungtinės Amerikos Valstijos tai jau kas kitą – atskira valstybė su savo konkrečiais tikslais – pirma tai nebesiduoti melžiamai anglų :).
na tai būsiu kibi kaip varnalėša – JAV susikurtų kad dominuotų pasaulyje, o ne kas nors ją sukūrė. jei dabar anglai žinotų kaip jų protėviai „išsigimė“ vargu bau ar būtų kolonizavę tuos kraštus. čia šiaip, daydreamin’…
Gali pirmą sakinį parašyt pilną, įdomu. Dabar kažkaip nesusiveda laikai ir nuosakos.
😀 lapsusas gavosi. turėjau galvoje kad JAV sąmoningai tokia „tapo“ o ne kas nors specialiai tam ją kūrė/įkūrė/kolonizavo. bet iš esmės tai sviestas sviestuotas
„Sąmonigai tapo“ 🙂 – tai tolygu sąmoningai sukurta buvo :). Kolonija tiesiog pasiekė tokį lygį, kad joje veikiantis sumanųs kolonistai nusprendė atsikratyti britiškosios karūnos valdžios – nebemokėti mokeščių karalienei, tuos pinigus pasilikti sau :), kurti super valstybę :). Be abejo – tada 18 a. tikrai niekas negalvojo apie taip kaip finansuos pasaulinį komunizmą, laipinsis Normandijoje, siųs savo vyrus į mirtį Korėjoje ir Vietname, griaus komustinę imperiją Eurazijoje, laisvins Kuveitą ir taip okupuos Iraką, tęs protėvių britų nepavykusią šimtmetinę agresiją Afganistane :).
sugrazinu visus i pradini taska:
is Mamos pasakojimo:
studijuojant KPI(o tai buvo 60tieji) padejomke kolukieciams nuimineti derliu.ir po darbu,vakare,besisnekucuojant su viena is kursiokiu uzejo kalba apie tarybines valdzios privalumus.ir ji man sako:
Dalia,ar burzuazines lietuvos laikais galejai pagaloti,kad tu,valstieciu vaikas galesi studijuoti kaune,KPI…?
o mama atsake:manau jei butu burzuazine lietuva,tevai tirai butu sugebeje isleisti studijuot i Sorbona…
ir isivyravo tyla,kad girdejosi kaip praskrenda muse
Apie sovietmečio muses sąmojis labai geras, bet mokėkim atskirti pelus nuo grūdų – ir sovietai gyrėsi elektra, radiju, traktoriais – atseit to buržuazinėje Lietuvoje to nebuvo, būtent dėl atsilikimo.
Dabar man prieš nosį mosikuoja mobiliais, kompiuteriais, ir vėl ta pati ideologinė propagandos giesmelė – tada nebuvo to ir to ir tik dėka santvarkos pasikeitimo, demokratijos…
Tai vadinau – „nesąžininga manipuliacija“ – spekuliacija mokslo, progreso pasiekimais. Šitie dalykai mažiausiai priklausomi nuo politikų veiklos, dargi atvirkščiai – aukštieji politikai tik stabdo (sąmoningai – kada nors pateiksiu logiškai pagrįstą įrodymą) mokslo pažangą.
Panašiai kaip ir su „katalikų mokslo akademija“. Jie tyrimus ir teo-filosofijas daro tik tam, kad viską kontroliuotų, kad stabdytų progresą, kad kas nors neišsprūstų iš jų dėmesio. Ir dabar inkvizitoriai ima ir giriasi – „mes darom mokslo pažangą“, nešam Europai šviesą. Matė jų laužo šviesą Kopernikas, Bruno, Galilėjus ir aibės atsidavusių mokslo pranašų.
-> zjb – tai kad tuometiniame Sojuze ir tos elektros, ir radijo, ir traktorių nelabai tebuvo taip pat. Būtent propaganda jauniems minkštiems proteliams trasnformuoti link komunistėlių
Tada, Liuka, tavo mama būtų iš tų kas mažuma :), o dauguma lenktu sprandą pas buržujų ūkininką ar fabrikantą :), o Vilijampolėje ir taip musės girdisi :)))))
na ,xminde,nemazas skaicius sodieciu“prie Smetonos“ mokesi vakaru europos universitetuose…. Miltinis,zikaras …
na nemaziai „sodieciu“ prie smetonos mokslus krimto vakaru europos universitetuose….nes tuo metu ne tevu pinigine o gabumai leme sekeme(is dalies);-)
Yep, ir sklandytuvų kūrėjas Oškinis Berlyne mokslus baigė
1992m rinkimuose viena prieš tautininkus nusistačiusi socialdemokratė pasakojo, koks negeras buvo Smetona – jos tėvą (matyt, smetoniškieji šnipai susekė bepritampantį prie socialistų) ištrėmė į Prancūziją mokytis. Specialiai, kad suardyti, pakenkti socoaldemokratiniam besiformuojančiam judėjimui. „Tiesa, šiokią tokią stipendiją mokėjo“. Nepavyko man Smetonos prieš ją apgint. Kad būtinybė – paimt visą valdžią, apsaugot valstybingumą. Anai moteriai tik vis vaidenosi 1926 metų fašistinis perversmas. Dabar matau, kad Smetonai tikrai nebuvo kitos (demokratinės) išeities, jo veiksmai dar 14 metų pratęsė mūsų valstybingumą. Nes akivaizdžiai matau, kaip demokratinė kvailuomenė naikina savo valstybingumą.
Tiesa, dar viena išeitis (bet lėta) buvo – kvailuomenės švietimas, tą jie ir darė, (pagal tos moters liudijimą), kad būtų atsparesni kvailai sovietų propagandai. Bet geromis sąlygomis – kvailių procentas tik didėja.
-> zjb – „demokratinė kvailuomenė“ – you made my day 😀 Aš vis naudoju sqvokas „tolerastija“ ir „liberastija“, bet jos labiau specifinės
O nuo gero gyvenimo smegenys taukais apeina, todėl ir glūpėja ta demokratinė kvailuomenė