Disclaimer: Ši mano įrašų serija bus sudaryta iš didelio raidelių ir piešinėlių kiekio, sudarančio ilgą beigi nuobodų traktatą apie Lietuvą ir jos kai kurias man įdomias dalis kartografijoje. Nesakykite, kad nebuvote perspėti!
Vis betyrinėdamas savo vaikystės kaimo kartografiją, radau šį bei tą įdomaus: kažkiek senų žemėlapių, kažkiek senų aerofotonuotraukų. Be abejo, norėjosi kapstytis kiek galima arčiau šaknų, t.y. surasti kiek galima senesnių žemėlapių. Ir čia aš susidūriau su tuo, ką nekart esu dėstęs studentams, bet kažkaip pačiam liko už aiškaus suvokimo ribų – ta kartografija, kokią mes pažįstame šiandien, atsirado tik XIX amžiuje. Be abejo, žemėlapų buvo ir anksčiau, bet jie skyrėsi nuo dabartinių ir tikslumu, ir vaizdavimo būdais. Na ir smulkus mastelis bei žemas detalumas yra rimta kliūtis atpažįstant dabartines vietoves. Nors ką kalbėti apie XIX amžių – 1995 metais teko priiminėti tų metų Suvalkijos regiono aerofotonuotrauką ir lyginti ją su amerikietiškais kariniais žemėlapiais, kurių dauguma vaizdavo vietovę 1941-1944 metų būklei. Tai daug kur atpažinti galėjau tik geležinkelius 😉
Na bet grįžkim prie mano paieškų. Iš tikrųjų kaip koks pradedantis kartografijos studentas suvokiau, kad buvo metas, kai Lietuvos dar nebuvo. Be abejo, žmonės čia gyveno, medžiojo, grybavo, sėjo-akėjo, bet apie juos pasaulis mažai ką težinojo. Kol galų gale toks graikų kartografas Klaudijus Ptolemėjus II amžiuje nesurinko visos tuomet žinomos informacijos apie pasaulį (8.000 vietovių Europoje, Azijoje ir Afrikoje su nustatytomis ilgumomis ir platumomis) ir nesudarė gyvenamo pasaulio („oikoumene“) aprašo „Geografija“, kuriame pristatomas jo sudarytas žemėlapių rinkinys. Tik kad tie originalūs žemėlapiai neišliko, o pati „Geografija“ buvo pamiršta iki ~1300 metų, kai ją vėl atrado Maximus Planides, ir buvo sudaryti rankraštiniai Ptolemėjaus žemėlapiai.
Labai įdomu pažvelgti į Europą pagal tokią rankraštinę XV amžiaus rekonstrukciją, kur Lietuva atvaizduota labai jau simboliškai (išlupta iš čia) pagal aštuntojoje Ptolemėjaus sudarytos „Geografijos“ knygoje „Europinė Sarmatija“ dalyje pateiktą Lietuvos aprašymą (neįvardinant jos šituo vardu), o tiesiog paminint Rytų Pabaltijį: aprašyti kai kurie to krašto geografiniai objektai – ir tai yra pirmas, nors ir labai kuklus, Lietuvos kartografinis vaizdas. Čia į Baltijos jūrą įteka penkios upės, tačiau atpažįstamos tik trys: Vysla, Nemunas, Dauguva. Tarp dviejų pastarųjų upių yra įrašas, žymintis baltų gentis – galindus ir sūduvius.
O tai, ką mes šiandien vadiname Ptolemėjaus žemėlapiu, yra 1416 metais italų geografų atlikta kruopšti jo rekonstrukcija pagal išlikusius aprašus, sudarant 26 įvairių pasaulio dalių žemėlapius. Ši rekonstrukcija dar beveik du šimtus metų buvo naudojama sudaryti žemėlapius. Iš jų pažymėtini du italų kartografų sudaryti žemėlapių rinkiniai: 1574ųjų Girolamo Ruscelli ir 1598ųjų Girolamo Porro, – kuriuos sieja bendras bruožas – į juos įtraukti tiek atkurti Ptolemėjaus žėmalapiai, tiek to meto „šiuolaikiniai“ žemėlapiai.
1574ųjų Girolamo Ruscelli leidinyje „La Geografia di Claudio Tolomeo“ Lietuva yra pavaizduota Ptolemėjaus žemėlapio lape „Tabula Europae VIII (Sarmatia)“ ir „šiuolaikinio“ Maskovijos žemėlapio „Moschovia Nuova Tavola“ šiaurės vakarų lape (paimta iš čia).
1598ųjų Girolamo Porro leidinyje „Geografia Cioe Descrittione Vniversale Della Terra“ vėlgi randame Ptolemėjaus Europos VIII lapą ir „šiuolaikinio“ Moskovijos imperijos žemėlapio šiaurės vakarų lapas, kurio pietvakariniame kampe galime pamatyti ir Lietuvą, nors ji įvardinta kaip Žemaitija 😉 (paimta iš čia).
Taigi, peržiūrėjau aš tuos „Ptolemėjaus žemėlapius“ ir kažkaip susimąsčiau, jog jie išleisti jau gerokai po 1009 metų, kai lietuviai nukirsdino tūlą Brunoną, bandžiusį jiems įpiršti svetimą dievą, ir taip paskelbė pasauliui apie savo krašto egzistavimą. Ir tas Lietuvos vardas jau buvo kai kuriuose tuo metu išleistuose žemėlapiuose, bet apie tai gal sekantį kartą.
Galbūt gali kilti klausimas, o kurio galo šitas įrašas atsirado? Gal tiesiog man kai kada keista suvokti, kad buvo laikas, kai mes buvome už tuometinio civilizuoto pasaulio ribų. Net vardo mūsų kraštas neturėjo. Šiandien, žvelgdami į Europos ar pasaulio žemėlapį, atrandame savo šalį, kad ir kokia ji nedidelė. O tuomet – tiesiog kažkokios gentys pakrantėje ir miškuose, kas gintarus renka, kas medų kopinėja ar meškas medžioja. Bet visa tai vyksta istorijos užribyje – nei rašto, nei kokių mitų/legendų iš tų laikų neišliko. Ir tuometiniuose žemėlapiuose esame tuščia vieta. Na, ne visai tuščia, bet vistiek nežinomi pasauliui.
Draugas parase labai idomu straipsni apie Lietuvos sienu zymejima, ju delimitacijos ir limitacijos procesus 14-16 a. (dar neisspausdintas). Tai va, neatsiejami dalykai – rasytinis saltinis, kuris ivardija paprotine teise, erdves ir saves joje suvokima nuo ankstyvu amziu (Lietuvai su jos rasytiniu saltiniu nebuvimu 14 a. jau anksti) ir zemelapiu sudarymas. Tad kokie zemelapiai gali pasirodyti svetimsaliu aplinkoje – nebent kaimynai, suinteresuoti teritorijos matavimu tikslumu gali kazka rimtesnio uzfiksuoti. O juk ir patys vietiniai save dar 14 a. daznai traktuoja per cia gyvenusiu senu/patikimu zmoniu atminti (neva liudyti tam pakvieteme senolius, kurie nusake kur gi buvo vienos ar kitos valdos ribos. O buvo jos nuo tokio krumo iki tokios pelkes, per ezera, upe, iki tokios kalvos, dykros ir pan.). Vat ir pabandyk lokalizuoti, kad gudrus :)))))
P. S. zemelapius tyrineti labai megstu – net dailes mokykloje is ju diplomini dariau 🙂 Aciu uz straipsni 🙂
Prašom 🙂 Planuoju juo vienu neapsiriboti 😀
Įdomu bus paskaityti tą veikalą, kai bus atspausdintas – mestelk žinią
Labai daug prirase, db svarsto kur ji galima det – tokios apimties is doktorantu siaip neima, tik is prof. 🙂 Bet bus spausdintas, greiciausiai, tradiciniu pavidalu 🙂 Siaip, man tai ziauriai patiko. Ten jis apzvelgia daug aspektu – kaip sudaro sutartys, pasiuntiniai (kas jie, kaip garantuojamas ju patikimumas ir pan.), sudarymo procesas, priesaikos, sutarties patvirtinimas, kur sudaro ir pan. Mestelesiu nuoroda kai paaiskes kas spausdins 🙂
Gal ne visai į temą, bet šiandien per Klasikos enciklopediją buvo įdomi tema apie Pirio Reiso žemėlapį:
http://en.wikipedia.org/wiki/Piri_Reis_map
pasakojo, kaip neįtikėtinai savo laikui jis „atspėjo“ tikslius žemynų konturus, net tų vietų, kurios to laiko žmonėms buvo nežinomos. Įdomu, ar šiuolaikinės Lietuvos teritorijos pateko į tą žemėlapį? 🙂
Pateko į jo sudarytą Europos ir Viduržemio jūros žemėlapį http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/27/Piri_Reis_map_of_Europe_and_the_Mediterranean_Sea.jpg – matomas Nemunas (tarp Vislos ir Dauguvos)
Paaulio žemėlapio rytinis fragmentas neišliko, tad…
googltelėjau truputį:
http://zam.mch.mii.lt/Mokslas/Lietuvos_zemelapis.htm
http://mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/files/mokslo-naujienos/ml/archyvas_ml/1998-2000/ml/210/senieji_zemel2.htm
Ja, ja, ir iki šitų prieisim, jei skaitovai nenušvilps 😉
va kaip gera=Pateiit=Pateikite komentar�
Bais įdomu, laukiu dar 🙂
Tipo „aftar, peši ješčo“ 😉
Beje, apie sienu samprata jau yra viens brangiojo isspausdintas straipsnis. Tik sitas sunkus, tas kuris neisspausdintas lengvesnis ir su visokiais Viduramziskais „ciudais“ is saltiniu. Jei idomu apie sienu formavimosi procesa, sie nuoroda http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo22.pdf (T.Čelkis. Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje, pusl. 58 – 78) Kai bus anas isspausdintas, pranesiu 🙂
-> Valentina – ačiū, parsipūčiau, nakčiai vietoje migdomųjų turbūt tiks 😉
Štai čia rasite daugiau apie Sarmatiją:
http://sarmata.blip.tv/
-> Vytis – 😉