XVIa. žemėlapių autoriai jau turėjo sukaupę daug tikslesnių duomenų, o gal ir brėžinių, atidžiau sistemino medžiagą, objektyviau ją vertino ir kruopščiau kartografavo. Šiuose žemėlapiuose Lietuvos kartografinis vaizdas daug realesnis ir išsamesnis: tankus upių tinklas, daug gyvenviečių, pavaizduoti didžiausiųjų miškų masyvai.
Bernardas Vapovskis – „Lenkijos ir Lietuvos žemėlapis“ (Mappa in qua illustrantur ditiones Regni Poloniae ac Magni Ducatus Lithuaniae pars, 1526 m.)
B.Vapovskio (kuris buvo karaliaus Žygimanto I Senojo sekretoriumi) žemėlapyje išbraižytas geografinis tinklelis, daug tankesnis upių tinklas, tiksliau pavaizduota Baltijos kranto linija, panaši į dabartinę Kuršių nerijos forma, lengvai atpažįstamos Kuršių marios. Palyginti detalus ir tikroviškas Nemuno deltos vaizdas su Rusnės ir Gilijos šakomis. Pavaizduotos didesniosios Žemaitijos upės: Minija, Jūra, Akmena, Šventoji, Varduva, Dubysa ir dar dvi neįvardytos upės – Nemuno intakai. Palyginti nemažai pažymėta gyvenviečių: Klaipėda, Ventė, Telšiai, Plateliai, Švėkšna, Viekšniai, Luokė, Alsėdžiai, Varniai, Kražiai, Kaltinėnai, Batakiai, Viduklė, Raseiniai, Lioliai, Rusnė, Pajūris, Tauragė. Platelių ežero saloje pažymėta dar XVa. pradžioje stovėjusi pilis. Didelį šiame žemėlapyje pavaizduotų objektų tikslumą užtikrino Vapovskio asistentu dirbusio Mikalajaus Koperniko astronominiai matavimai. Žemėlapį, kurį sudarė dvi dalys: „pietinė“ – „Tabula Sarmatiae“ (Europa nuo Torūnės iki Konstantinopolio) ir „šiaurinė“ – „Mappa Regni Poloniae ac M.Duc. Lituanae“ (nuo Švedijos iki pietinės Lenkijos), savo kūriniuose panaudojo daug vėlesnio laikotarpio kartografų (S.Miunsteris, Merkatorius, Vopelijus).
Iš šio žemėlapio, deja, tepavyko rasti nedidelį fragmentą, kuriame vaizduojama Žemaitija.
Olausas Magnus – Carta Marina (1539m.)
Šiandieninės Lietuvos plote O.Magnaus žemėlapyje išbrėžtos vos kelios upės: pajūrio Šventoji, Bartuva, Aukštaitijos Šventoji (paslėpta po herbu), Nemunas, Neris, Vilnia, Šešupė, Liepona (klaidingai išvesta iš Vištyčio ežero). Originaliau pavaizduotas Nemuno žemupys ir Deimenos šaka. Specialistai mano, jog O.Magnus, kaip ir B.Vapovskis, sąmoningai išryškino šią Nemuno dalį, norėdamas pabrėžti, kad ji Lietuvai buvo svarbi vandens kelio atkarpa, intensyviai naudota žemės ūkio gaminiams ir miško ruošiniams gabenti iš rytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių į Vakarų Europą.
Lietuvos plote autorius pažymėjo tik svarbiausias gyvenvietes: Vilnių, Kauną, Tauragę, Varnius, Klaipėdą ir dar tris neįvardytas, todėl jas sunku atpažinti. Be to, O.Magnus pačių svarbiausiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – užrašus supainiojo: Kauno pavadinimą užrašė prie Jurbarko, o Vilniaus – prie Kauno. Pažymėtos dvi pilys: viena Platelių ežero saloje (ji buvo minima rašytiniuose šaltiniuose 1529 m.), kita prie Nemuno, ties Rusnės sala – Vintborg (greičiausiai tai XIVa. Ventėje stovėjusioji Kryžiuočių ordino pilis).
1572m. kartografas Laferi išleido naują Carta Marina laidą.
Kairėje – Magnaus žemėlapio juodai-balto varianto fragmentas, o pats žemėlapis (besidomintiems – pilnas kokybiškesnis skanas) paimtas iš čia. Dešinėje – spalvoto žemėlapio varianto fragmentas, parodantis Lietuvą, o pageidaujantiems didelių ir gražių dalykų – sunkiasvoris skanas, paimtas iš čia.
Laferi/Magnus – Carta Marina (1572.)
pilna žemėlapio kopija, paimta iš čia.
Sebastijanas Miunsteris – Europae Tabula VIII [Rusija, Ukraina, Baltija, Skandinavija] (1542m.)
Garsus XVIa. vokiečių kartografas S.Miunsteris savo žemėlapiuose Lietuvos teritoriją pradėjo vaizduoti nuo truputėlį pagražintos Ptolemėjaus žemėlapio kopijos (paimtos iš čia).
Sebastijanas Miunsteris – „Lenkijos ir Vengrijos žemėlapis“ (Poloniae Et Ungariae 1550m. ir 1559m.)
Naudodamasis B.Vapovskio sukaupta medžiaga, S.Miunsteris išleido kelis Europoą parodančius žemėlapius, kurių viršuje mes galime pamatyti Lietuvos kraštelį su Vilniumi, šiek tiek hidrografijos ir miškų.
1550m. laidos pilnas žemėlapio skanas (paimtas iš čia) ir 1559m. laidos pilnas žemėlapio skanas (paimtas iš čia)
Sebastijanas Miunsteris – „Lenkijos ir Vengrijos žemėlapis, spalvotas variantas“ (Poloniae Et Ungariae 1552m.)
1552m. laidos pilnas žemėlapio skanas (paimtas iš čia)
Sebastijanas Miunsteris – Landtafel des Ungerlands/ Polands / Reuffen / Littaw / Walachei / Burgarei (1550m.)
(pilnas žemėlapio skanas), paimtas iš čia)
S.Miunsteris taip pat išleido puikų atlasą Cosmographia, kurioje pateiktuose žemėlapiuose matoma ir Lietuvos teritorija.
Sebastijanas Miunsteris – Europa (1598m.)
pilnas žemėlapio skanas,, paimtas iš čia)
Sebastijanas Miunsteris – Vidurio Europa (1572m.)
mano turimas pilnas žemėlapio skanas
Sebastijanas Miunsteris – Von dem Konigreich Polandt (1579m.)
pilnas žemėlapio skanas, paimtas iš čia)
Sebastijanas Miunsteris – Von dem Preussen Land (1579m.)
pilnas žemėlapio skanas, paimtas iš čia)
XVa. Venecijos kartografas Džakomas Gastaldis, 1548m. pradėjęs kartografavimą Ptolemėjaus žemėlapio perleidimu, taip pat dalinai pasinaudodamas B.Vaposkio medžiaga, išleido Lenkijos ir Vengrijos žemėlapį, kuriame galima pamatyti Lietuvos teritoriją. Žymiai geriau Lietuvos teritorija atvaizduota 1551m. išleistame D.Gastoldžio „Moskovijos žemėlapyje“.
Džakomas Gastaldis – Europae Tabula VIII [Rusija, Ukraina, Baltija, Skandinavija] (1548m.)
(pilnas žemėlapio skanas), paimtas iš čia)
Džakomas Gastoldis – „Lenkijos ir Vengrijos žemėlapis“ (Polonia Et Hungaria 1548m.)
(pilnas žemėlapio skanas), paimtas iš čia)
Džakomas Gastoldis – Descriptione de la Moscouia (1551m.)
(pilnas žemėlapio skanas), paimtas iš čia
Žygimantas fon Herberšteinas – Moscovia Sigismundi (1551m.)
Ž.Herberšteino išleistas Moskovijos žemėlapis pavaizduojha ir šiek tiek Lietuvos teritorijos.
(pilnas žemėlapio skanas), paimtas iš čia
Vaclavas Grodeckis – „Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapis“ (Poloniae Finitimarumque Locorum Descriptio, 1562m.)
Per trejus įtempto darbo metus (1556-1558 m.) čekų vienuolis V.Grodeckis parengė „Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapį“ ir sudarė 724 geografinių objektų pavadinimų sąrašą. Vien tik Lietuvos teritorijoje pavaizduotos net 23 gyvenvietės: Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Jurbarkas, Šventoji, Varniai, Betygala, Šaukėnai, Biržai, Žeimiai, Vepriai, Vilkija, Birštonas, Alytus, Merkinė, Nemunaitis, Aukštadvaris, Trakai, Stakliškės, Rūdninkai, Nemenčinė, Medininkai, Švenčionys. Išbrėžta daugiau kaip 10 upių: Nemunas, Neris, Šventoji, Danė, Nevėžis, Dubysa ir viena kita neįvardyta upė. Kartografijos tyrinėtojų šis žemėlapis dažnai minimas ir komentuojamas įvairiuose mokslo darbuose.
_Grodeski_.jpg)
Antrosios V.Grodeckio žemėlapio laidos (1570m., 1 laida – 1562m.) fragmentas (visas žemėlapis, paimtas iš čia).
Na, šiandienai užteks 😉
_Grodeski.jpg){kind=link}
Labai puikiai padarytas. Įdomi ir naudinga informacija.
Ar tik autorius nepainioja Hieronymo Miuncerio su Sebastienu Miuncerio? Nes yra Hieronymo Münzer Vidurio Europos žemėlapis 1493 m. INFO IŠ: Červinskas Eduardas, Kartografinio vaizdo raida, Kuršių marios, Vilnius 1978. T. 1, p. 106
Gliožaitis Algirdas Antanas, Lietuvos administracinis susiskirstymas žemėlapiuose: nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios, Vilnius 2008, p. 31
Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.: http://www.lnm.lt/component/content/article/100-lietuva-emlapiuose/317-pirmieji-lietuvos-emlapiai-xvxvi-a.html [Žiūrėta 2011.02.16]
Taip pat yra:1544 m. išleistas žemėlapis Sebastienio Miunserio atlase ir tas žemėlapis vadinas VIdurio europos žemėlapis. INFORMACIJA IŠ: Gliožaitis Algirdas Antanas, Lietuvos administracinis susiskirstymas žemėlapiuose: nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios, Vilnius 2008, p. 36
Munsterio S. išleistame atlase „Cosmographia Universalis“
http://www.lnm.lt/component/content/article/100-lietuva-emlapiuose/317-pirmieji-lietuvos-emlapiai-xvxvi-a.html [Žiūrėta 2011.02.16]
Nepagavau minties šuolio, apie ką kalba eina: apie H.Miuncerio patvarkytą ir išleistą Kuziečio žemėlapį rašiau irgi http://www.grumlinas.lt/?p=16237