Mano tinklaraščio skaitytojai gavo netikėtą galimybę pailsėti nuo kasdien juos užplūstančio grafomaniško spamo. Priežastis – per Velykas pas giminaičius mudviejų su brangiausiąja pasigautas kažkoks virusas (tikėsimės, ne koks kriu-gripas), kuris dabar bandomas užmušti antibiotikais. O kadangi man vistik tenka kasdien vykti į karštaimylimądarbelį, tai gijimas vyksta nesparčiai, jei nepasakyti „reversyviai“. Ir laisvalaikiu sveikatos, apart mano lankomų tinklaraščių peržiūrėjimų, užtenka tik sugeneruoti kokią mintį apmąstymui ir dar kokį niekalą. Visiškai nesirašo, nors tu ką. Nors ką rašyti, jei net nesigalvoja po darbadienio problemų 🙁 Aišku, kai žmogus nori gyventi, tai net medicina bejėgė, ale vistiek sveikatos nėr.
Tai dar pasiskaitinėju šiaip kokias glupstvas tipo:
Išties, nėra ant Marijos Žemės žmogaus, kuris apie kunigą-žudiką girdėjęs nebūtų, bet siaubas kausto tautą. Visi tyli. O juk dar visai neseniai atsirasdavo drąsuolių, kurie, tiesa, tik su vyskupo palaiminimu iš svarbiausių Lietuvos šventovių šventorių, pakiliu balsu grasindavosi ir kunigui-žudikui galą žadėjo. O kur gi jie dabar? Paklausk pirmo pasitaikiusio prašaliečio, ką jis žinąs apie kunigą-žudiką, – tik išpūs akis ir pralemens „Nieko, eik iš čia, beproti… “ Ir iš tiesų sakau Jums – siaubo, pasėto piktojo šventiko, drobulė apglobia kraštą, ir tik saulei patekėjus pragiedrėja senolių veidai, verslininkai išlenda pasimandravoti prabangiomis karietomis, elgetos kaulyti pinigėlio, jaunikliai viens su kitu susibėga. Ir visi skuba – diena juk trumpa, o JIS stebi nepaklusniuosius besilinksminančius, galanda per miegus garsųjį ištiesintą dalgį, šveičia prie juodojo deltaplano su dviem baltais kryžiais ant sparnų prikabintą 32 kg svarstį… Kada tai prasidėjo jau nepamena niekas, ir jei ne remontuojant suklypusią pirkelę ant vištos kojos mano aptiktas rankraštis ant šikšnosparnio odos, tiesa negrįžtų iš anapus… (šiaip rekomenduoju šitą skaitalą tik turintiems jumoro jausmą ir neturintiems karingojo ateizmo ydos).
Na o pakeisdamas kol kas atidėtą (bet tikrai pradėtą) planinį rašinėlį iš Lietuvos istorinės kartografijos (XVIa., kai reikalai tikrai pjudėjo iš vietos), jūsų dėmesiui pateikiu mane sužavėjusį (ir iki šiol tebežavintį) savo išradingumu Žmonijos žemėlapį (dar truputis detalių apie šį kūrinį), „užkabinusį“ savo idėjomis ir išradingumu. Kažkaip skaitant daugumą kitų tinklaraščių mane visąlaik stebina autorių kur kas didesnis nei mano paties išradingumas. Aišku, tai verčia bandyti kažką kurti, nors toli gražu ne visada gaunasi tai, ko sieki…
Apie virusus, glupstvas ir šiaip kartografiją
Bal 14th, 2010 by grumlinas
Ojoi… Sveikit greičiau 🙁
-> Njaa – stengiuosi net uždusdamas 😉
na tai su gripu kaip ir namie privalu gulėt 🙂 ir nuo kada gripas antibiotikais gydomas a? jei jau gydomas, vadinasi komplikavosi, jei komplikavosi, vadinasi tikrai reikia NAMIE gulėti.
kad dar sustiprėtų įtaiga, šio atsakymo, pridėsiu, kad iš ligoninės ir rašau 😀 (ne ne, ne kaip pacientė, o kaip gražiai visų „daktarė“ vadinama 😀 😀 :D)
Gytis padegimas kažkada Šiauliuose buvo pastatęs spektaklį pavadinimu – „Pulkininko našlė, arba gydytojai nieko neišmano“. 😆
-> Giedrė – nu kad neyra kada sirgauti – generalinis direktorius atostogose, mumi už jį, bo parašo teisė 😉 plius ISO auditas; plius amžinos gamybos problemos, bo gamybos direktorius LT sienų derybose; plius naujo projekto užkūrimui reikia baigti popierukus suderinti, nes pirmadienį ant Briuseliaus vykstu; plius teismas dėl mūsų buto apvogimo pagaliau pajudėjo. Vienžo, TEN ir pailsėsim, bo pilnos kapinės nepakeičiamų 😉
nu tik neprisišnekėk!
-> Giedrė – o kam dabar lengva šiais kriziaus laikais? 😉
Ne i tema, bet apie kartografija 🙂 siaip radau – http://libraryfinds.wordpress.com/2008/10/01/here-there-be-dragons/
P. S. Uzuojauta ir linkejimai greiciau pasveikti, pati antra deina jauciu apsinuodijimo pasekmes 🙂
-> Valentina – joo, yra tokia žemėlapių kategorija „there be dragons“ – viduramžių pusiau fantastiniai
už linkėjimus ačiū, bandau sveikti. užuojauta ir tau dėl pasinuodijimo – co za kiepskie žycie 🙁