Nori, kad tave girdėtų – kalbėk garsiai
Nori, kad tavęs klausytų – kalbėk prasmingai
Nori, kad tave suprastų – kalbėk paprastai
Nori, kad tave gerbtų – kalbėk sąžiningai
Nori, kad tavęs neužmirštų – kalbėk protingai
Nori viso to iš karto – kalbėk juokingai 😉
Penktadienio mintis apmąstymui
Bal 16th, 2010 by grumlinas
Nori, kad tavęs neužmirštų – pasiskolink 🙂
-> scania – nu va, aš taip prakiliai idealistiškai, o tu taip.,.. hmmm… vulgariai materialistiškai 😀
Na taip…Aukštų materijų būdas gražesnis, vulgarių materijų – patikimesnis 😀
Beje, o kas dėl įrašo – tai tam yra sąlygų: klausytojas turėtų turėti nors šiokį tokį jumoro pajautimą 😉
-> scania – aš visuomet tikiu, kad skaittojas turi tą jumoro jausmą – bo kitaip mano rašliavos strošnos kaip Qbiliaus politika 😉
Cha cha cha cha cha! Tik vakar skaičiau pas Troy, kaip jis tavo palėpės neskaito dėl tekstų ir citroenų 😀
P.S. Aš jo nebeskaitau dėl nepilnų RSS 😀 😀 😀 😀
P.P.S. vaikų darželis, ne kitaip 😀
O kuo ta Kubiliaus politika „strošna“? Ką reikėjo kitaip daryti?
-> scania – nu gal kaip nors išgyvensiu tą netektį, paskelbtą balandžio 1d…. 🙁 😉
-> Giedrulis – Qbiliaus vyriausybė sprendžia kriziaus problemas mažai pasiturinčios visuomenės dalies ir smulkiojo-vidutinio verslo sąskaita. Nieko nepadarysi – kai esi priklausomas nuo oligarchų – turi jiems ir tarnauti. Bet, kaip esu rašęs, esu vidinėje emigarcijoje, tad nesiruošiu plėtoti gilios jų veiklos analizės „ką daryti, nuo ko pradėti?“, bo mano rašliavos nieko neįtakoja.
IMHO didžiausia Qbiliaus vyriausybės bėda (ar netgi nusikaltimas) – galutinai sušiktas konservatorių įvaizdis visuomenės akyse – va šito jiems aš neatleisiu 😉
Nori, kad tavęs nesuprastų- kalbėk įprastai.
jei kalbėsim juokingai, bijau, kad negerbs 🙂 laikys kvailu žmogumi 🙂
„Kvailio“ skydas – patikimiausia pasauga nuo įkyrėjimo.
„Kvailio“ būdas – vienintelis sakyti tai, ką galvoji 🙂
„Kvailio“ kaukė – priemonė, kad aplinkui būtų ne priešai, o draugai 😉
Tik padauginti nereikėtų, o tai išveš… 😀
-> pow – „juokingai“ nereiškia „kvailai“. Va aš niekad rimtai nekalbu, nebent per laidotuves, visąlaik su ironija 😉
Tokia dvasinga variacija: nori, kad tavęs klausytų – tylėk.
Kai pageri arbatos su šamanais, tokie va įrašai šviečia labai kitaip spalvotai, nei normaliem žmonėm. 😀
Ale šiaip – trū, trū. 🙂
-> Njaa – na va, sugrąžinai rimtį į šitą niektauzų stovyklą 😉
Perskaitęs mintis apie kalbėjimą kažkodėl prisiminiau indėną iš Džarmušo filmo „Numirelis“. Tas „raudonodis“ savo vardą Eksebičė išvertė kaip „tas, kur daug kalba,nepasako nieko“.
Kiek gi mūsų tarpe Eksebičių – siaubas 😀
-> robertas – žinau, žinau, ką turi omenyje 😉