Senokai berašiau Lietuvos/Žemaitijos kartografvimo tenma, tad pabandysim vėl grįžti prie šitų dalykų.
Kaip jau rašiau anksčiau, XVIa. leidžiami žemėlapiai buvo žymiai kokybiškesni – daugėjo duomenų, tobulėjo kartografavimo technologijos. Tad Lietuvos kartografinis vaizdas darėsi vis tikroviškesnis ir išsamesnis: plėtėsi upių tinklas, daugėjo gyvenviečių, atsirado didžiausiųjų miškų masyvai. Turbūt nuo šito laikotarpio galima pereiti nuo pasaulį ar didžiulius Europos plotus vaizduojančių žemėlapių prie mažesnius regionus ar tik Lietuvą (kaip Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) vaizduojančių žemėlapių.
Motiejus Strubičius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Moskovijos žemėlapis“ (apie 1579 m.)
M.Strubičius buvo Žygimanto II Augusto sekretoriumi, vėliau Stepono Batoro vertėju ir kartografu. Sudarė keletą žemėlapių, iš kurių išliko tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Moskovijos žemėlapis, išleistas 1589. Tai didelio formato (40×32 cm), 1:1170000 mastelio žemėlapis, kur etninės Lietuvos plote pavaizduota gerokai daugiau upių ir gyvenviečių negu ankstesnių kartografų (N. Kuziečio, B. Vapovskio, O. Magnaus) darbuose. Randame 18 upių (Nemunas, Neris, Vilnia, Žeimena, Šventoji (Aukštaitijos), Laukesa, Merkys, Seira, Šešupė, Šventoji (Žemaitijos), Venta, Danė, Jūra, Akmena, Mituva (suplakta su Šešuva), Dubysa (suplakta su Nevėžiu), Lankesa, Nemunėlis), 24 gyvenvietes (Klaipėdą, Šventają, Varnius, Linkuvą, Žeimius, Krekenavą, Jurbarką, Ramygalą, Rokiškį, Biržus, Kupiškį, Anykščius, Švenčionis, Alantą, Daugėliškį, Vilnių, Trakus, Aukštadvarį, Kauną, Seredžių, Virbalį, Leipalingį, Merkinę, Valkininkus), kelis didžiuosius Lietuvos miškus (Jurbarko, Viešvilės, Rietavo, Šimonių, Rūdninkų, Dainavos, tačiau pasigendama Kazlų Rūdos, Gaižiūnų, Labanoro, Pabradės, Žaliosios, Kapčiamiesčio, Druskininkų ir kitų miškų).
Žemaitijos vaizdas čia ne per daug išsamus, tačiau ji gana aiškiai identifikuota, tad „iškirpau“ pasižiūrėjimui.
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš čia.
Gerardas de Jode – „Skandinavija“ (1593 m.)
Vienas iš žymiausių XVIa. pabaigos olandų kartografų Gerardas De Jode taip pat prisidėjo prie Lietuvos kartografinio atvaizdavimo, 1593 metais išleisdamas Šiaurės Europos žemėlapį. „Iškirpau“ iš jo Lietuvą pasižiūrėjimui.
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš čia.
XVIa. pabaiga – XVIIa. pradžia į kartografijos istoriją įėjo kaip dviejų draugų ir konkurentų tuo pačiu metu „dvikova“ 😉 Tai buvo Gerardas Merkatorius ir Abraomas Ortelijus. Šįkart pakalbėsime apie Merkartorių, kuris yra vienas iš žymiausių visų laikų kartografų, padaręs tikrai milžinišką įtaką kartografijai ir kurio kūrybos vaisiais iki šiol tebesinaudojame (virš 400 metų… 😉 ).
Fragmentai ir nuorodos į 157x m. išleistą Merkatoriaus Europos atlasą
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš Europe, f.1
—————————–
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš Germany, f.30
—————————–
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš Holstein and Prussia, f.43
—————————–
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš Lithuania and Russia, f.45
—————————–
Gerardas Merkatoriaus – „Lietuva“ (1630 m.)
1595 metais išleistame G.Merkatoriaus atlase pirmąkart buvo išspausdintas žemėlapis „Lithvania“, iš kurio galima spręsti apie Lietuvos teritorijos geografinį ištirtumą, kraštovaizdžio kitimus ir iš dalies – apie ūkio istorijos bruožus. Žemėlapis buvo sudarytas apie 1570m., tačiau paskelbtas jis tik po 25 metų. Jame pavaizduota Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir su ja besiliečiančios gretimų valstybių teritorijos. Žemėlapyje buvo pakankamai vietos, kurią Merkatorius užpildė labai reikšmingais objektais: sutankino gyvenvietes ir upių tinklą, nupiešė didžiuosius miškų masyvus. Jis daug detaliau pavaizdavo Nemuno, Dauguvos, Dniepro baseinų upes. Vien tik šiandieninės Lietuvos plote yra išbrėžta apie 20 upių ir pavaizduota daugiau kaip 60 gyvenviečių. Šiaurės Rytų Lietuvoje upių tinklas daug tankesnis negu kitose Lietuvos vietose.
Nemuną padalijo į dvi dalis, Alytų, Nemenčinę, Rietavą, Panevėžį, Krekenavą, Ukmergę pavaizdavo toli nuo upių, Aukštadvarį atkėlė prie Neries, Biržus – prie Šventosios, po du kartus pavaizdavo Anykščius, Linkuvą, Jurbarką, Žeimius; Vilijos vardu vadinama Neris ir nedidelis Vilnios intakas.
Šio žemėlapio, perleisto 1630m., fragmentas
Pilnas spalvotas šio žemėlapio vaizdas, deja, tik interaktyvus variantas
Pilnas vienspalvis šio žemėlapio vaizdas, deja, tik interaktyvus variantas
—————————–
Fragmentas iš 1630m. išleisto Merkatoriaus žemėlapio „Prūsija“, kur gerai matomas Klaipėdos kraštas
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, deja, tik interaktyvus variantas
Motiejus Kvadas – „Prūsija“ (1596 m.)
Dar vienas iš XVIa. pabaigos olandų kartografų Motiejus Kvadas šiek tiek prisidėjo prie Lietuvos kartografinio atvaizdavimo, 1596 metais išleisdamas Prūsijos žemėlapį. Vėlgi „iškirpau“ iš jo Žemaitiją pasižiūrėjimui.
Pilnas šio žemėlapio vaizdas, paimtas iš čia. Karto-gurmanams – online spalvota versija.
Na ką, šiandienai užteks 🙂
O kodėl nėra Našlaitėlio? Be to, gal galėtumei padaryti kažką panašaus ir su Antanu Vydu?
Iki jų dar nepriėjau, turėjo būti atskiras postas apie Radvilą, bet įkliuvau į ceitnotą 😉
Aišku 🙂 laukiu nekantrauju .
M.K.Radvila 1613 LDK žemėlapis (Perleidinys iš Blaeu atlaso 1631m.)
Nu ir liuks. Prisireikė truputį infos apie Merkatoriaus Lietuvo žemėlapius, tai gūglas nedelsdamas nukreipė pas Grumliną 😀 .
nublemba, tapau pervoistočniku 😉