Dažnam nutinka kristi dugnan, ir neretai vietoje pagalbos tesusilaukiame tik spyrių. Bet kartais žmonės, iš kurių tikiesi tik dar vieno spyrio, yra tie, kurie padeda pakilti.
7 Responses to “Trečiadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Krisdamas žemyn labai greitai supranti, kas yra tavo tikrieji draugai, o kas tik buvo prilipęs prie šiknos kaip lapas. Kitas momentas – pasikeičia požiūris į žmones, t.y nusiimi rožinius akinius.
-> MariukasM – tsakant, draugus nelaimėje pažinsi
Padėk žmogui, tai jis dar paprašys 😀 Čia ta kita pusė, kuria nesigiriama, tiesiog tyliai naudojama 😀
Gal jau minėjau, kad pirma pamoka, išmokta darbe, buvo – tie, kas šaiposi, gali padėti, o tie, kurie mandagūs – ir bėdoje tyliai praeis pro šalį 😀
Kartais būna bėdų, kai vėliau supranti, kad … gerai, kad nepadėjo. Kad būtent pačiam reikėjo įveikti.
Dažnai bėdos parodo, kokios neteisingos nuomonės buvo apie žmones. Ne dėl jų savybių, o dėl nuosavo noro viską įvertinti, užkabinti vieną ar kitą nuomonę.
Per tas bėdas išmokau nepasitikėti žmonėmis. Sumažėjo „savų“. Bet liko tik tikri 🙂
o kartais nukritęs dugnan, jau neberandi kelio į viršų.
-> benamis – čia jau kita istorija…
-Sveikas, Bilai, kaip gyveni? -išsikišęs per 51 aukšto langą klausia Džonas.
-Puikiai – atsako Bilas, krentantis iš 101 aukšto.
Maždaug tokį anekdotą skaičiau sovietmečiu. Tada pasirodė juokingas- atseit juodasis humoras.
Vagnoriaus laikais supratau- kitoks atsakymas tiesiog nepriimtinas.
Dabar manau- optimizmas būtinas – juk Bilui liko net 50 aukštų… Nesvarbu, kad krist. O ir apačioj gal batutas.
-> taškas – na taip – iki pusės pripiltos stiklinės fenomenas – vienam ji pusiau tuščia, kitam pusiau pilna, o kai kam pats tas 😉