Šiandien teko luktelėti, kol mano brangiausiajai dantistai-sadistai kažką ten padarys su dantimis (nesidomiu detalėmis, bo ir taip baisu). Palikau Kibiruxą prie Muzikinio teatro ir nuėjau pasižiūrėti, kas gero Centriniame knygyne (ar kaip jis ten dabar perkrikštytas). Aišku, knygų yra, kai kurios ir sudomintų, bet neradau nieko tokio, kad pajusčiau – PIRK! Juolab, kad gerokai apmažėjo mano skaitomų popierinių knygų, nes vis gaunu nuorodų į dar (c)opyrastų neužtiktas įdomias knygeles. Nusižiūrėjau porą dalykų, kuriuos jamčiau, ale nuo kainos kojas pakirto 🙁 Gal po algos nebent, jei situacija nepablogės.
Pasmaksojęs knygyne, perėjau į kitoje Laisvės pusėje tebesančią Ekspress-spurginę. Kadangi laukė vizitas pas citrodaktarą Alvydą taisyti užlinkusio salono ventiliatoriaus, tai sumaumojau spurgą su mėsa ir bandelę su mėsa, užgerdamas arbata. 5,03Lt totalas. Skonis geras ir niekuo nesiskiria nuo to, kas buvo prieš beveik 30 metų (bet skiriasi nuo to, kuo mus šeria didieji prekybcentriai pastarųjų žewriai nenaudai).
Taigi, aplankiau turbūt du paskutinius prekybos-matinimo mohikanus Laisvėje, nes viskas kitkas sunaikinta ir pakeista batų parduotuvėmis bei bankais. Tam tikra prasme klasika, nes pokyčių ten nedaug. Kas džiugina. Nes pokyčiai kuo toliau, tuo labiau darosi negatyvūs – išstumiamas smulkus verslas, bent kiek orientuotas į vartotoją, jo vietą užima stambus verslas, orientuotas į viršpelnio gavimą darbuotojų engimo ir vartotojo durninimo sąskaita.
P.S. O Kibiruxui pasirodo buvo ventiliatoriaus kontaktas nutrūkęs. Kolega Rolandas sutvarkė for-free, tradiciškai atsilyginsiu alumi per citrofanų DidįjįSambūrį’2010
spurgine yra geris LA . ir musu „familija“ paivairina savaitgalinius pusrycius ju gaminias.spurginej -spurgos , vero caffe -kavytes ir ant suoliuko po liepomis.kol atzala siuteja ant cuozyklos;-)
-> liuka – o mums spurginė irgi tik su gerais prisiminimais siejasi – kai Linė dar buvo maža ir ėjo į šeštadieninę mokyklėlę Profsąjungų rūmuose, mudu su brangiausiąja pramarširuodavome Liasve ir būtinia pasispurgindavome 🙂
O man su ne itin gerais – teko metus-kitus padirbėti tiesiai virš spurginės įsikūrusioje kontorėlėje – kvapų sklindančių pro langus ir ventiliacijos šachtas „bukietėlis“ greitai ir ilgam atgrąsė nuo pačių pačiausių spurgų 🙁
-> Andu – na taip, vien nuo kvapo buvai sotus 😀
Na Grumlinai esi solidus vyras, bet kam tas one paaugliškas stilius niekaip nesuprantu? Visokie x ir w lietuviškuose žodžiuose tiesiog akis drasko ir na niekaip nepalieka subrendusio žmogaus įspūdžio. Kam to reikia?
-> Pankis – tiesą pasakius, apie one paauglišką stilių nežinau ničnieko, bo ten nesilankau. Bet kiek suprantu, esu labai smerkiamas? Pasiteisinimui:
Kibirux yra tikrinis Kiburuxo vardas. O žodis žewriai man asmeniškai patinka, nes ta w labai panaši į plėšrūno dantis 😉
Panašiai tavo tinklaraštyje man labai slogų įspūdį paliko visokie sz vietoje š ar w vietoje v. Sakai, kalbos gestapas aka VLKK liepia taip rašyti užsienietiškus pavadinimus? O gal derėtų savo kalbą gerbti ir transkribuoti visokius užsienietiškus žodžius. Tik va kažkaip nepastebėjau piketuotojų už lietuvių kalbos švarą prie maXimos parduotuvių.
Jei ne – tai tada gal visdėlto grįškime prie lietuvių kalbos ištakų:
Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet/
Ir tatai skaitydami permanikiet.
Maksla schito tewai iusu trakszdawa tureti.
Ale to negaleia ne wenu budu gauti.
Man asmeniškai tai skamba daug lietuviškiau nei visokie vaizduokliai 😉
P.S. dėl subrendusio žmogasu NEįspūdžio – ką padarysi, neprofesinėje srityje esu mažumėlį atsipalaidavęs, nes niekaip negaliu pritapti prie subrendusių ir rimtų 20mečių 😉
Trenktumui – amžius ne riba 🙂
P.S. Gerąja prasme. Ir tik tokia.
-> Taškas – na mano poslinkį fazėje nuo solido link nerimtuolio tai turbūt visi poastebi, kas bent kierk ilgiau skaito 😉 Ir jau nebepyksta musėt? 😉
Būdamas Kaune būtinai užeidavau į kavinukę kažkur netoli „Laisvės“ kinoteatro. Tokia mažytė – gal trys staliukai viduj ir pusantro lauke. Gera kava ir labai gera prancūzų muzika- taip buvo gal prieš kokius 3 metus.
-> Taškas – mumi šitos vietelės kažkaip neidentifikuoja
„Romuva“ gal, keli žingsniai (ar namai?) link „Laisvė“, įėjimas į moterišką parduotuvėlę (pikantiška, gal apatinių ar bikinių) ir visai šalia – toji kavinaitė. Lange – vienintėliame – buvo kaljanas vėlėsniame laikotarpyje.
Toji kavinukė keitėsi. Atradau, kai buvo tik atidaryta ir- specializuota kavai. Užsisakant reikėjo sakyti kokią- užsakai, o ne šiaip sau „Juoda“.
-> Taškas – na gal kda ir identifikuosime aną 🙂
Tikrai verta, gal kada ir susitiksime 🙂
Dar – 2004 metų vasarą praktiškai visus savaitgalius praleisdavau Kaune. Vakarais šeštadienį Laisvės alėjoje pasijusdavau kaip kokiam siurealistiniam filme. Iš pradžių nesupratau kame dalykas, po to daėjo – esu beveik vienintelis „garbaus amžiaus“.
Sliukinau namų pusėn ir Jaunimo kavinės / Rambyno prieigose – girdžiu – gyvai groja bugį. Bet kaip groja!!! Užeinu buvusion „Kauno svetainėn“, atsisėdu prie tuščio staliuko, užsisakau brendžio dvigubą, muzika, kaifas… Matau – prie mano staliuko sustojęs kitas žilaplaukis irgi tiesiog kaifuoja, rodau, kad prisėstų… Pasibaigus gal pusvalandiniam bugi non stopui – klausiu to žilabardzdžio:
-Kas čia per grupė?
-Nicht verstehe – pasirodo, tai norvegas, komandiruotas.
Taip atradau klubą (?) „Elfų šelsmas“, jame šeštadieniais apie 10 val. vakaro toji grupė sugrodavo kaip ir koncertinę pusvalandžio programą, o šiaip grodavo šokiams. Gerai grodavo, ne tas žodis – liuksovai tiesiog.
Daug šeštadienio vakarų praleidau ten – tarp jaunimo. Pusbrolis kaunietis, kai jam pasigiriau, sakė : „Ten banditų knaipė, geruoju nesibaigs tau!!!“
Liko puikiausi atsiminimai- dėl atmosferos. Tas suteikia vilties, kad atsigaus dar Alėja.
-> Taškas – a jooo, „Elfų šėlsmas“ buvo puikus, nekart teko ten svečius maitinti ir su familija valgyti. Irgi tas pats klausimas būdavo: „Taigi mafijukai ten renkasi!“
-> Taškas – tai vadinasi „išsivirtualizavimas“ 😀