Beskanuodamas radau maišelį su krūva pustoninių fotojuostelių. Nuskenavau kartu su skaidrėmis vieną iš jų. Pasiutusiai įdomus dalykas: maždaug 1989ųjų žiema/pavasaris, protesto demonstracija prieš aparatčikų privilegijas, už gyvenimo sąlygų pagerinimą. Demonstracijoje dalyvauja ne tik lietuviai, bet ir rusai, plakatai įvairiomis kalbomis. Įtariu, kad vienas iš garsiausiai rėkiančių tuomet buvo dabar liūdnai pagarsėjęs Kazimieras Uoka, Lietuvos darbininkų sąjungos vadukas.
Nuotraukų kokybė neypatinga – fotografuota puskadriniu Agat-18, apniukę, lynoja. Mitinge nedalyvavau, tiesiog užsiroviau Laisvės alėjoje.
Įdomus reiškinys, kokių nebeliko dabar – kažkaip kiekvienas už save.
Užrašai ant vaikų nešamų plakatų: „Pirmas kalėjimas – vaikų darželis“, „Sunku gyventi po svetimu stogu“
„Valdžios damas – iš Volgų į eiles!“ – kaip panašu į mūsų seimūnų šeimoms suisorganizuotas privilegijas
„Vaikų negimdysiu – socializmą statysiu. Рабсила“. Paskutinis žodis -žodžių žaismas: „Рабочая сила = Darbo jėga“ arba „Рабская сила = Vergų jėga“
Plakatai padeda įvertinti, kiek mes jau pasiekėm nuo tų čėsų – na, darželiuose kaip ir geriau, ne visuose ir ne visur, bet bendrai paėmus geriau.
Apie priveligijuotųjų kastą – na, tieji dabar įteisinti. Tiesa, į Volgas jau varu nebeįvarysi, bet ir eilėse nestovi 😀
O apie vaikų gimdymą kapitalizmo statymui – tai jo, kvaila šiais laikais. Kaip tada 🙂 Tik nuo tų laikų „rabsila“ prarado ironija, teliko fakto įtvirtinimas 😀
Iš trijų – vienas. Tai yra, iš trijų – bent jau vienas; gal 😀