Sorry, jei kam pakyrėjo mano postai apie kelionių dainiaus A.Užkalnio knygas, ale kad jau taip gavosi, kad šiandien su juo susitikau gyvai – Kowno Nekropolio „Baltų lankų“ knygyne buvo skaitytojų susitikimas su gerb.rašytojum. Nutariau paimti autografus ant jo abiejų knygų, tad su brangiausiąja nukeliavome, pasiplovę iš darbelių – penktadienius gi!. Autorius atrodo na visai kaip fotkėje, net pažinau daugiaaukščiame parkinge ant suoliuko sėdintį, rūkantį ir mobiliuką bemaigantį 😉
Šiaip įdomu susitikti su žmonėmis, su kuriais tebendravai tik virtualiai ir išsivirtualinai (preved scania gti ir MariukasM, gal reiktų kada vėl surengti baudžiąmają ekspediciją kur Lietuvos provincijon?), o čia žmogus pažįstamas iš trijų pusių: labai piktų straipsnių „Komjaunimo tiesoje“, jo saikingo tinklaraščio ir aštrokų komentarų kituose tinklalapiuose, ir galų gale jo tikrai gerų knygų (jei jau mano brangiausioji su malonumu skaito „Angliją“, tai pusė kiemo šunų turėtų būti išstipę 😉 )
Kol rinkosi skaitytojai, gavau autografus ir šnektelėjome biškį apie šįbeitą. Šiaip labai nustebino Andriaus domėjimasis, kaip ir kodėl aš pradėjau savo tinklaraštį. Kaip sugebėjau, paaiškinau, nors, tiesą pasakius, susimąsčiau iš tikrųjų, kaip ir kodėl pradėjau. Nors gal greičiau – kodėl tęsiu, nes paskutiniu metu įnikau pildyti savo e-biblioteką. Koks malonumas pagaliau beveik pilnai susikomplektuoti paauglystės ir jaunystės mėgstamiausisu žurnalus „Technika Molodioži“ ir „Modelist-Konstruktor“ 😉 Bet čia jau gal kita istorija 🙂
Taigi, Andrius po to pasidalijo su susirinkusiais skaitytojais (tesingiau, jaunom fainom skaitytojom) savo mintimis apie beveik-viską, atsakė kažkiek klausimų. Įdomu tai, kad jis kalba taip, kaip rašo – t.y. nesijaučia skirtumo tarp „gyvo“ ir „popierinio“ Užkalnio. Šiaip labai neblogas suistikimas, užskaitome kaip pasikultūrinimą.
Aj, tiesa, paklausite, o prie ko čia rusų kalba? Turiu problemą, kad besiklausant ko nors man kyla pašalinės asociacijos. Šiuo atveju, kai Andrius pasakojo apie tai, kad užsieniečiui neįmanoma susimuliuoti tikro anglo, ir tik laiko klausimas, kada tas išryškės, prisiminiau mūsų, senosios kartos (blemba, kaip seniokiškai skamba 😀 ) santykį su rusų kalba. Mokėmės jos nuo antros klasės, pamokų buvo pakankamai, knygos, filmai, televizija – ir visa tai leisdavo nesunkiai įsisavinti tą ganėtinai sunkią užsieniečiams kalbą. O man kai teko dirbti sąjunginio pavaldumo kontoroje, kur visa dokumentacija ir susirašinėjimas su Maskva buvo rusų kalba – ją išmokau tikrai puikiai. Tiek puikiai, kad kai 1987/88 metais studijavau Maskvoje, bendrakursiai nesugebėjo susigaudyti, kad rusų kalba nėra mano gimtoji, o lengvą akcentą priskyrė kalbėjimo manierai. Jiems buvo lengvas šokas sužinoti kad ir tai, kad Lietuvoje yra aukštasis mokslas lietuvių kalba 😉 Aišku dabar, kai rusiškai subendrauju tik kelis kartus metuose, gyvojo bendravimo ir rašymo įgūdžiai smarkiai sumažėjo, bet skaityti ir suprasti ne problema. Gal todėl mano tinklaraštyje vis iššoka informacija iš rusakalbių šaltinių, kurie kai kada pateikia alternatyvius (nors ne visada priimtinus) požiūrius į pasaulį.
Anuo metu mokėmės gimtosios lietuvių kalbos, internacionalinio bendravimo rusų kalbos ir galimo priešo anglų/vokiečių/prancūzų kalbos. Tad mūsų karta gali žvelgti ir į Vakarus, ir į Rytus. Tad man kažkiek keistoka suvokti, kad užaugo nauja karta, nebemokanti rusiškai. Visiškai nesmerkiu tų žmonių, jie vienareikšmiškai orientuojasi į Vakarus, tačiau suvokiu, kad jie praranda galimybę susipažinti su tikrai įdomiu rusakalbės kultūros klodu. Tai ir ganėtinai kitokio (ir įdomaus) turinio internetai, tai ir politinės pažiūros bei požiūris į pasaulį, gerokai besiskiriantys nuo mūsiškių, tai ir drastiškai kitoks istorijos supratimas ir traktavimas. Plius pasiutusiai įdomus rusakalbio izraelio internetai, atskleidžiantys sovietinio internacionalizmo dvasioje auklėtų žmonių požiūrį į savo arabų kaimynus. Tiesą pasakus, už tokį požiūrį Jewrosojuze ar Lietuvoje galėtum be problemų užsidirbti rasizmo kurstymo baudžiąmają bylą.
Tai va, kokios off-topic mintys gali kilti besiklausant rašytojo, pasakojančio apie savo angliškąją patirtį 😉
Skaitau rusiškai dar daugmaž panašiu greičiu, kaip lietuviškai, kalbant jau stringa kažkas, bet po kažkurio laiko sunormalėja. Rašau dar pakankamai sėkmingai, tik raides klaviatūroj sunkiai surandu.
Užtat netradicinių kalbų filmų rusiški įgarsinimai yra turbūt geriausi, tad suprantu dar viską. Ruskai. 🙂
-> Adas – ką išmoksi – ant pečių nenšiosi 😉
Šiaip tai jo. 🙂 Knygų begalės internetuose ir gerų režisierių filmografijos internete suprantama kalba yra dideliausias gėris. 🙂 Mat lietuviams su įgarsinimais panašiai kaip su valstybės ekonomika gaunasi po krizės – beviltiška. 🙂
-> Adas – kur kas baisiau man yra sulietuvintos programos 😀
Tai su tom lengviau – pagal tradiciją galima be problemų angliškas naudot. Aišku, baisumo skalėj sulietuvintas Word’as – be konkurencijos.:)
Greičiau yra baisu tai, jog esama piliečių, kurie mieliau vartoja anglų kalbą vietoj lietuvių 🙁
-> Adas – nu jooo – nuo Žodžio mane išbėrė baltais spuogais ir suparalyžavo kairę koją
aš tai manau, kad bet kokio interfeiso raštas tik atsitiktinai panašus į kokią nors kalbą 🙂 Tai kad mokate angliškai, nepadės susigaudyti kompe. Tai, kad interfeisas lietuviškas, tai dar automatiškai nereiškia, kad viskas bus aišku 🙂 O kai viskas aišku, tai gali būti kad ir daniškai, ar suomiškai, teko patirti, nieko baisaus 🙂
-> vyr – na jei sistematiškas/standartiozuotas interfeisas, tai nesunku
Su rusu kalba teko „bendrauti“ 7 ir 8 klaseje, kaip antra pasirinkta kalba (kito pasirinkimo nebuvo) 🙂 taciau mokyoja buvo pavaduotoja, tai dazniausiai pamokos neivykdavo, o tai ka reikejo atlikti namu darbams atlikdavo tevelis su mamyte :)))) suprasti rusiskai galejau (tv itaka), bet nedaugiau, kazkiek dar teko susidurti dirbant telecome budavo rusu klientau, karta ar du per menesi. Dabar jau ketvirti metai esu egipte, pazanga totali, nes rusiskai tai tikrai tenka daugiau bendrauti nei lietuviskai, bet truput maziau nei angliskai ar arabiskai. Geriausia drauge ruse, su ja esam pazystamos jau kokia pora metu, tai ir ji pastebi pazanga. Daznai tenka dirbti turizmo srityje su rusais kurie gyvena vokietijoje arba kazakstanieciais-naujaisiais vokieciais, tai jiems net ne i galva neateina mane privadinti pribaltika 🙂 is maskvieciu buna nemazai mananciu kad esu is ukrainos 🙂 Taip kad mokymasis aisku yra gerai, nors va vokieciu kalba pas koripetitorius mokiausi 4 metus ir nieko neismokau, bet velgi metai laiko dazni klientai vokieciai, pramokau, susikalbu 🙂 na ir anglu kalba, jos mokausi nuo 5 metu, taciau niekad nemokejau taip gerai kaip dabar, save pagaunu dazniausiai jau iskart ir galvojancia angliskai, kad versti poto nereiketu :)) velgi, praktika. Nu ir turbut sunkiausia tai buvo iveikti arabu kalba, nes jos tikrai nepalyginsi, tap kaip vokieciu su anglu, ar italu su prancuzu, ji buvo totaliai is „kitos serijos“, aisku idomiai as ja pramokau, nesimokinau specialiai, tiesiog pirma pusmeti klausiausi ir ismokau visus keiksmazodzius 😀 (zinant arabu ikyruma/priekabuma atleistina) sekanti pusmeti pradejau suprasti apie ka eina kalba, o po keliu menesiu ivyko kzkoks persilauzimas, pradejau sneketi ir suprasti, aisku globalinem temom nepadiskutuociau, taciau buitiniam bendravimui ar darbui pilnai pakanka, pliu puikiai pradejau atskirti dialektus tuniso, libijos, libano ir pan. (tv ir draugu itaka), tunisietiskai irgi neblogai susikalbu,tai dabar liko tik nepatingeti ismokti rasyti, nes geda pripazinti, arabiskai tesugebu parasyti savo varda 🙂 Is to darau bendra isvada, kad mokykloje neismustruosi kalbos be praktikos, o ir praktika geriau atlikineti, kai aplinkui nera nei vieno zmogaus kalbancio tavo gimtaja kalba 😉 🙂
nus, eilini syki mnoga bukAv – neusilil…. pasikaitai apie uzukalni pipedijoj ir visakas aisku 🙂
-> Yo! – tinginy tu, tinginy 😉
-> Eimantas – asmeniškai sau matau dvi lietuvių kalbos naudojimo problemas:
1) tragiški lietuvių kalbos gestapo aka VLKK bandymai „per jėgą“ sulietuvinti jau nusistovėjusius ir naudojamus terminus
2) mano proefesijoje naudojamos programinės įrangos lietuvinimas yra finansiškai beprasmiškas, nes rinka per maža
Spėju, jog jūsų profesijoje be spec įrangos yra naudojamasi ir operacine sistema, ir naršykle, ir ofisinėm programom, ir visokiais skaipais etc. Va apie jų lietuvinimą aš ir kalbu.
-> Eimantas – naudojamės, naudojamės. Šiaip gal ir būčiau lietuvių kalbos informatikoje šalininkas, bet kad kai pradėjau dirbti su PC kokiais 1987 metais, tai apie lituanizmus net kalbos nebuvo 😉 Nors pats kadaise sulietuvinau gana pakenčiamą tekstinį redaktorių DOSui – vieną pirmųjų tokį ant Lietawos 😉 O kai pradėjau dirbti 1977 BESM – komandos buvo renkamos lotyniškai, dialogas rusiškas 😀
papildyciau gumlino punkta 1) VLKK savo paciu sukurtu taisykliu keitaliojimas. Buten – paciu primtu ir patvirtintu perpatvirtinimas (pvz. bandele su cinamonu – kulipka kakton, nes bandele su cinamonais turi buti)
-> Yo! – yep, mane iš profesinės pusės labiausiai knisa kalbainių taip pamėgtas vietovardžių, ypač tarptautinių, kaitaliojimas