Bežiūrint kokį Discovery ar History kanalus apie krikščionių bažnyčią, negaliu atsikratyti minties apie bažnyčios sąmokslus prieš Mariją Magdaleną ar Jėzaus šeimą. Aišku, man, kaip laisvamaniui iš esmės dzyn, bet kur garantija, kad šiuo metu kažkas panašaus nevyksta su mumis?
4 Responses to “Šeštadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Vyksta, dar „krutesni“ vyksta…
-> voldemaras – tai va, tą aš ir įtariu 😉
O man kitas klausimas kyla išgirdus kitaip paaiškintą ir nušviestą Jėzaus gyvenimą. Tegu tai bus (kas manau ir yra, bent kol kas tos diskaverio ir history laidos) įvairios hipotezės, dėl kurių mokslininkai ir tyrinėtojai tebesiginčija, bet iš dalies pritarčiau „bažnyčios sąmokslo“ įvardinimui, kai sukuriamas mitas, nors ir besiremiantis istorija ir biografija, bet nuo jos nutolstantis (kiek nutolstantis – gal būtų įdomu ir pasigilinti, nes tų laidų nemačiau, tik šiaip esu girdėjęs).
Taigi man kylantis klausimas yra kelių dalių:
ar sukurtas religinis mitas privalėtų detaliai paisyti istorinio-faktinio teisingumo, ar privalėtų paisyti tik esminio „pasakojimo dvasios“ (pasakojimo apie Jėzų) teisingumo, kai faktai nutylimi ar sudėliojami kiek kitaip (prikuriami???), bet išlaikomas teisingumas asmens, jo veiklos ir skelbimo visumos atžvilgiu;
tarkime kad mitas turėtų laikytis detalaus faktinio teisingumo ir jo nesilaiko, arba net nesilaiko ir teisingumo Jėzaus veiklos esmės atžvilgiu – kaip tada ant tokių neteisingų teisumo mokymo pamatų išaugo daugybė šventųjų, daugybė gerus darbus vykdančių, kilnių dorų žmonių? vadinasi visi mokymai nesvarbūs? visur bus ir dorų ir nedorėlių, ir koks jau užaugai toks jau ir būsi, ar bažnyčios narys ar komunistas (juk net šių mažuma buvo dorų, kiek iš pristaikėliškumo, kiek iš idėjinio aklumo, bet busvo dorų), tik doram komunistui gal buvo sunkiau negu doram bažnytininkui, nors ir šiems nepyragai, bet jie ir giriasi pyragų nesiekintys, o kančią priimantys su džiaugsmu…
-> Kūkalis (tadas) – nereikia eiti pas Jėzų – paink mūsų pirmąjį (ir vienturtį) karalių Mindaugą – galvažudys kokių reta, o Valstybės įkūrimo dieną švenčiame. Arba Vytautas Didysis – politinė prostitutė, kokių reta, visaip bandęs užimti ne jam priklausiančią pagal paveldėjimo teisę vietą – o juk buvo pompastiški Vytauto Didžiojo Metai tarpukariu.
Mitų reikia formuoti visuomenės kryptingai nuomonei, nes jei mitų nėra – nėra ir šerdies, ant kurios laikytųsi mūsų tikėjimas gėriu