Buvo laikas, kai viena iš efektyviausių medicininių procedūrų buvo laikomas kraujo nuleidimas (ar įpjaunant, ar dėlių pagalba). Ir tai buvo sąžiningiau, nei dabar per durnadėžę sklindanti vaistų reklama, propaguojanti stebuklingą išsigydymą nuo visų ligų, jei tik vartosi, vartosi, vartosi vaistus.
26 Responses to “Trečiadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Tam, kad dabar gydytis, reikia turėti labai gerą sveikatą 🙂
Geras 🙂
panašu, kaip sovietmečio:
NEMOKAMAS GYDYMAS – VELTUI
-> Taškas – tai kad ir mokamas ne visada gaunasi gerai
-> MariukasM – …ir labai daug laiko
Geriausi vaisati – šūkis „nėr kada sirgti“. Organizmas susigėsta, susiima ir nustoja daryti bardakus. 🙂
O jei rimtai, tai pastebėjau, kad yra tik dvi rūšys ligų – stresas arba netinkamas ėdesys, arba abu kartu. Sureguliuoji šituos, ir visos kvarabos atstoja savaime.
-> Njaa – nu mano laikais sakydavo „Visos ligos nuo nervų, o kai kurios – nuo meilės“. Ale pastebėjai dėl ėdesio ir streso teisingai – vien perėjimas nuo ėdimo prie valgymo pareguliavo man svorį taipo, kad dingo besiformuojančios išvaržos skausmai, apmažėjo kojų tinimas, pagerėjo miegas etc.itd. Kad dar taip stresą pamažinus…
Sako, nuo streso gerai žuvis. Gal ir teisybė – pernai kažkaip daug valgiau, tai visai nieko, rami buvau. Apskritai, japonų virtuvė, ypač naminė, sveikatai duoda daug pliusų.
Ai, va, man dar nuo nervų vilna padeda, kaip ir nuo sąnarių ar strėnų skausmų – pradėjau miegoti ant avikailio, po grynos vilnos kareiviška antklode, tai kažkaip ir miegas ramesnis, ir siutas mažesnis.
-> Njaa – mjooo, liaudies medicina 😉
Kas vakarą po 100 g gero konjako – ir streso kaip nebūta.
-> Giedrius Markulis – mjooo, įdomi dieta 😉
taip taip, galima kitokio koholio pagal skonį 😉 Geriausias vaistas nuo streso! Aišku yra šalutinis poveikis, bet kaip sakoma, vaistas, kuris neturi šalutinio poveikio, dažniausiai neturi ir pagrindinio 🙂 O dėl dėlių, tai naudoja ir dabar žmonės plačiai, tik ne pas mus, deja. Stambulo turguje teko matyti pilna didelių slovikų su dėlėmis ir turi paklausą, perkama, vadinasi ir naudojama.
http://farm2.static.flickr.com/1377/4727345249_8aebd9a217.jpg
http://farm2.static.flickr.com/1309/4727347565_71fcde1003.jpg
-> vyr – tai medicinines dėles dar ir man būnant vaiku vaistinėse lygtai laikydavo
Sveiki 🙂
O man patiko MariukoM mintis: „tam, kad dabar gydytis, reikia turėti labai gerą sveikatą“. Taikliai.
Ir grumlino frazė „perėjimas nuo ėdimo prie valgymo“ – o kad mes viską taip pradėtume vadinti savais vardais 😉 , kaip pasikeistų gyvenimas..
Geriausiai būtų, jei mes tiesiog įprastume būti sveiki, tai nereikėtų nei kraujo nuleidinėti, nei prisiklausius durnadėžės (taiklus pavadinimas, niekur tokio nedgirdėjau), susigalvoti ligų ir pirkti vaistų nuo jų 🙂 .
-> Viltė – na, „durnadėžė“ tai kažkaip savaime susformavęs pavadinimas, stebint to daikto veikimą ir poveikį gyventojų apskaitos vidutiniam statistiniui vienetui
Man gydytojas parodė pirštu į dangų – ten reikia prašytis sveikatos…
-> troy – „Dievu pasitikėk, bet ir pats nežiosok!“
Grumlinai, jei leisite, imu jį į savo žodynėlį 🙂
Bet juk daugelis taip mano apie tą dėžę.. tik ko vis dar į ją žiūri?.. 🙂
-> Viltė – žodžiai – kaip laukiniai paukščiai – neturi šeimininko 😉
O durnadėžė – yra joje kai kada ir reikalingų beigi įdomių dalykų, bet tik ne lietuviškai.
Gerai pabrėžėte – „kai kada“ 🙂 . Labai „kai kada’, todėl nuo savųjų (kažkaip.. išmesti dar ranka nekyla) dažniausiai tik dulkes nuvalome 🙂 . Mūsų informacijos gausos laikais viską galima rasti ir pasižiūrėti patogiu laiku, o ne kai rodo, ir dar su tom „pirkit da pirkit naują ir dar naujesnį.. nusipelnėte“.. 🙂
-> Viltė – man už nugaros dudenanti ir dokumentiką rodanti durnadėžė kaip ir nieko – tiesiog joje 60 kanalų per daug 😀
Visvien laiko valgytojas ta dėžė, ir kuo daugiau kanalų, tuo daugiau suvalgo 🙂
Reikėjo valios pastangų, nes įprotis yra kaip antras prigimimas, bet.. rezultatas yra. Nors pirmą mėnesį buvo televizinės pagirios 😉
O apskritai patirtis parodė, kad pradėjus sveikai ir teisingai (aš taip manau) gyventi, labai daug laisvo laiko atsiranda, kurį pradžioje nelabai aišku, kur dėti 🙂 … Paskui, aišku, atsiranda nauji pomėgiai, nes šventa vieta tuščia nebūna.. 🙂
-> Viltė – tele-paigrių niekad nejaučiau 😉 kaip ir internetai – reikalingi, bet turiu rezervinę išeitiį – LEGO konstravimą ar e-biblioteką
Laimingas jūs žmogus 🙂 . Aš tai turėjau susikūrus sukomplektuotas gyvenimo vėžes, iš kurių ištrūkus buvo labai keista (ten ir ta dėžė, net kelios buvo) 🙂 . Pasirodė, tos vėžios ne tik suteikia saugumą (gal įsivaizduojamą?), bet ir stipriai riboja.
Dabar – taip, tokia laisvė, kai jas išsiardžiau. Žymiai daugiau variantų veiklai.. Ir, kaip nekeista, tvarkos daugiau (galvoje pirmiausiai). Vat be knygų tai tikrai būtų sunku….
LEGO – kaip įdomu. Tikrai, ar juokaujate? 🙂
-> Viltė – na, svarbiausia ištrūkti, o ten bus matyti kas po kam ir kaip 😉
Dėl LEGO – rimtai. Vaikų užsiėmimas? Tiems, kas neturi vaizduotės ar LEGO rankose net nelaikė – taip. Tiems, kas mėgsta konstruoti savo realybes – statybinė medžiaga.
Ne, nemanau, kad tai tik vaikų užsiėmimas, tiesiog žinau, kiek tam reikia kantrybės ir fantazijos – žaisdavau su savo sūnumis 🙂 . Tiesiog retas pomėgis 🙂 .
-> Viltė – tai va kantrybės aš turiu daug, fantazijos ne tiek daug, bet užtenka 😉