Čia kolega Taškas rimtai susirūpino ryškiu spamo kiekio sumažėjimo mano tinklarašytyje ir (beveik) padarė toli siekiančias išvadas, kad jau amen-poteriai 😉 Skubu nuraminti – kai tik ateina vasara, mūsų familija patampa labai užimta – praktiškai visos išeiginės dienos apkrautos kokiu nors vyksmu. Nenuostabu, kad ir ilgosios JOninės (o ne JonInės, kaip kad atkakliai perša lietuvių kalbos gestapas) buvo over-busy. Su citro-klubiokais surengėme tokią nedidelę iškylą Šiluvon, pas vieną iš ten reziduojančių citro-fanų. Pilnas reportažas kada nors vėliau, bo ruošiamnės už poros valandų pajudėti į Žemaitiją, Švėkšnon – giminės socialinis įvykis šaukia 😉
Šiluvoje buvo puikus vakaras, pasėdėjome lauke, nuėjau į centrinę aikštę nufotografuoti bazilikos, apšviestos besileidžiančios Saulės.
Bet ir šiuo metu remontuojama koplyčia žiūrėjosi labai įdomiai.
Paskui per rasas palaksčiau pafotkinti nuostabaus saulėlydžio (užtai kitą rytą čiaudėjau 😀 )
Kitą rytą apėjau prie Šiluvos koplyčios esančias kapines – aibės labai gražių senų geležinių kryžių, bus mano kolekcijos papildymas.
Paskui mūsų kolega suderino privačią ekskursiją Tytuvėnų bernardinų vienuolyne, tad nuvažiavome ten ir jį apžiūrėjome. Labai įdomi ir gera ekskursija, biškį gaila, kad pats vienuolynas dabar uždarytas remontui – užtai kitąmet ten planuojama atidaryti muziejų, tad tikrsai reikės nuvažiuoti dar kartą.
Kažkaip, žvelgdamas į va tokius vaizdus, suvokiu, kad visagalė yra gamta, o ne žmogus 😉 Pasirodo, karo metu į atbrailą virš šventojo statulos pataikė artilerijos sviedinys, ten prisikaupė žemių, vėjas užnešė sėklų – ir auga sau berželis.
Paskui sumanėme aplankyti ir Pašakarnio dvarą. Pakeliui užmatėme ant kalvelės stovintį apžvalgos bokštą, tai užsiropštėme. Vaizdai iš ten tikrai gražūs.
Na o paties Pašakarnio dvaro teišlikusi tik dvarvietė – apart informacinės lentos, tėra apžėlusi liepų alėja ir keletas kažkokių sukežusių medinių namų. Vienintelis vertas dėmesio objektas – akmuo su skyle.
Na o po pietų nuvažiavome į Lyduvėnų bažnyčią. Iš išorės tokia „kaimų-kaimas“ – o viduje – fantastika! Vien ko vertos medinių drožinių lubos.
Tai va tiek trumpai, kur aš prapuolu, kai ateina vasara 🙂
Buvau ir aš praeitą šeštadienį Šiluvoje. Labiausiai įstrigo Marijos radijo „didžėjų“ trobelė aikštės gale 🙂
-> Evaldas – ajooo, ta būdelė tai liuks 😀
Koplyčia labiau primena dangoraižį 🙂
-> MariukasM – na taip, stilius labai jau nesakrališkai-koplytinis 😀
Užintrigavo Lyduvėnų bažnyčios lubos, kažkaip net nesitiki, kad tai medžio drožyba ir kad tokie ornamentai ir spalvos katalikų bažnyčioje.
-> Taškas – ir mes nelabai tikėjome, kol zakristijonas neleido užlipti į chorus ir ten iš arčiau pamatėme bei pačiupinėjome tą grožį
Kryžius – labai gerai 🙂
-> Adis – kryžių bus ir daugiau 😉
Saulėlydžio nuotrauka… trūksta žodžių 🙂
-> Viltė – saulėlydžiai visada fotogeniški 😉