24 Responses to “Pirmadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Užtat ir yra kaimiečiai – tai tie, kurie gyvena, dirba kaime, ir yra kaimenai, kurių mentalitetas atspindi pačias blogiausias kaimo tradicijas.
-> MariukasM – va-va – kaimenai aka redneck’ai
Kiekvienas vis kitaip supranta sąvoka „kaimas“, ypatingai jei tai taikoma norint apibūdinti žmogaus tam tikras savybes. Dažniausiai tai neigiamą atspalvį turintis žodis, o man asmeniškai posakis „…kaimas sunkiai išsikrausto iš žmogaus…“ asocijuojasi su tuo, kad kaimo žmogus masto apie darbą, gamtą, gerus santykius su kaimynu ir t.t. Ir to niekas negali išmušti, net ir išsikėlimas iš jo.
Pirma kartą girdžiu „kaimėnus“. Tobulėja matau šis žodis 🙂
-> altajus – va būtent ir buvo mano mintis, kad gali suprasti ją nevienareikšmiškai. Man asmeniškai „kaimas ir kaimiečiai“ yra pozityvus reiškinys, o va „kaimA ir kaimėnai“ – nea
Retkarčiais vilniečiai pažįstami mane išvadina „kaimu“ ir vietoj „pats tu…“ išgirsta „Dėkui, žinau. Ne kiekvienam taip sekasi“. Tokie nusivylę snukučiai būna – griūk vietoj 😀
Ale gi čia buvo bajeris, kai pas saviškio pusseserę apsilankiau. Buvau įpratus, kad tai aš kompanijoj laukinė su plūgo rankenom kišenėse, o ten pasijutau kaip poniutė lakuotais nagais ir baltais batukais. Mjo, yra kur tobulėt.
-> Njaa – o mano pase, kai dar rašė tikslią gimimo vietą, tai buvo kaimas. Mano brangiausioji tikėjosi gauti wilenską, o per vestuves sužinojo, kad gavo kaimienską 😀
Abrl abrl… primink – iš kokio kaimo aber rajono esi? Ba jei kada ir rašei, mano kiauroj galvoj neišsilaikė…
-> Njaa – xe-xe-xe 😉 Ar labai apsuksiu galvelę, jei pasakysiu, kad esu žemaitis nuo Švėkšnos iš Vilniaus, gimęs Pakruojo rajono Linkuvos apylinkės Gataučių kaime? 😀
Hihi 😀 Tėvai žemaičiai, neaišku kaip nutekėję Žiemgalon, tada tamsta, eiklus jaunuolis, sprukai į Vilnių laimės ieškot? Ar kitoks scenarijus?
Mano tai trys ketvirčiai giminės nuo tos pačios Linkuvos, ir viens nuo Valatkonių (kur Radviliškio rajone). Kada nors spjausiu į Kauną ir grįšiu kur į Pašvitinį ar Žeimelį ožkų augint. 😀
Sveiki 🙂
MariukoM kaimenas(nuo žodžio kaimenė, ar teisingai supratau? 😉 ) , ir man labiau tinkantis.. toks..
O kaimiečiai – nuoširdūs, darbštūs, geranoriški žmonės 🙂 , ir man atrodo, kraustosi iš kaimų tik esant rimtai priežasčiai. Kaimas man rišasi tik su gerais dalykais 🙂 ..
-> Viltė – na va, turim dvi galimas reikšmes:
1) kaimenas – nuo žodžio „kaimenė“ arba junginys „KAImas“+“MEN“ (žmogus
2) kaimėnas – nuo žodžio“kaimas“
Praktiškai tinka abi kaimenas reikšmės 🙂 . Bet kokiu atveju tai turi neigimą atspalvį.
Tikrai 🙂
O apie jūsų parašytą mintį dar pagalvojau kitaip: kartais žmonės iš provincijos (kažkodėl) jaučia kompleksą prieš miestiečius, ypač „sostiniečius“. Teko su tuo gyvenime susidurti.. Aš manau, kad be reikalo, nes būtent žmonės iš provincijos yra daug tikresni, natūralesni, nei gimę ant asfalto. Gal mažiau rafinuoti, bet tikri 🙂 .
Yra ir kita pusė: miestiečiai dažnai būna pasipūtę..
Bet man tai toks kvailas skirstymas.. Juk tiek daug šviesuolių gimę būtent kaimuose.. Prisiminkime Vydūną.. paimkime bet kurį ryškesnį veikėją, ir šimtu procentų jis bus iš kaimo 🙂 , nekalbu apie dabartinį „elitą“, o apie Lietuvos ŠVIESUOMENĘ.
-> Viltė – reikia mažiau kompleksuotis prieš tuščiabarškius, o savimi besididžiuojantys „sostiniečiai“ tėra kaimėnai, po studijų įsitaisę kur nors dirbti ofiso planktonu.
Kaslink iš kaimo kilusios šviesuomenės – kitaip ir būti negalėjo, nes mūsų aristokratija buvo nulenkėjusi, o lietuviai buvo kaimiečių tauta – užtenka bent kiek pasidomėti miestų ir miestelių gyventojų tautine sudėtimi.
Apie dabartinį elitą nežinau nieko, nes tokio Lietuvoje iš esmės nėra, o „elitas“ iš gliancinių žurnalų tėra tuščiabarškiai pasipūtėliai
Perskaityta mintis:DAUGELIS ŽMONIU PANASUS Į KIAUSINĮ JIE PER DAUG KUPINI SAVĘS,KAD TILPTU DAR KAS NORS.tai tur but galima pritaikyti tiems ,kas paniekinanciai atsiliepia apie kaimiecius.
-> mozila – be panikos, kaimiečių aš neniekinu 😉 O pačios parašyta mintis teisinga.
Ech, va čia tai mintis! Ir teisinga, ir graži, ir skamba gerai 🙂
O ir komentaruose daug gėrio yra 🙂
Beje, tarpusavyje kaimiečiai vienas kitą pašiepia: „ot kaimas…“. Užtat tą patį išgirdę iš miestiečio tučtuojau pasišiaušia kovine poza 😀
Aš pats negaliu susilaikyti SOStinėje neatrodęs kaimiečiu, net tarmė prasimuša dažniau, nei kad namie vartoju 🙂 Nepaprastai žavu matyti reakcijas 😀
O kaimenai, tai jooo, yra tas reiškinys 🙂
Kaip buvo posakis: tikriausių (tų, kurie sako „mes, vilniečiai“) vilniečių tėvai kaime gyvena 😀
-> scania – apie tokius „tikruolius“ trumpai: „Pasakyk man, kur palaidoti tavo seneliai – iš ten ir esi“. Tad aš save kildinu iš Švėkšnos apylinkių, nepretenduodamas į kowiensko ar wilensko statusą. Nors kaip ir galėčiau pagal pragyventus metus 🙂
Tai kad nedagel gėrio iš miestiečio statuso: mieste turi gyventi daugiabutyje, į darbą lėkti kamštiniais kilimais, visur lėkti, blizgėti šypsotis, turėti imidžą ir didelį gabalą paviršutiniškumo, įgytą kartu su laiko trūkumu 🙂
O ir kaimiečio statusas – be smalsumo ir valios telieka tik egzistencija (pigesnis gyvenimo būdas) ir alkožygdarbiai. Irgi ne tas, ko mums linki per Naujuosius 😀
Gal todėl rašau esąs iš bažnytkaimio 😉
-> Njaa – pati, įtariu, nelabai žinai tokį sovietžodį „paskyrimas“? 😉 Čia kai baigi aukštąją ar aukštesniąją mokyklą ir važiuoji 3 metus atidirbinėti kur soctėvynė pasiųs. Taip ir mano mama buvo pasiųsta į anuos kraštus, ale kai tėvukas įstojo Vilniuje aspirantūron ir gavo bendrabūdę, tai mane vos poros metų sulaukusį ir parsivežė Vilniop. Neatsimenu šito savo biografijos fakto.
O aš savo gyvenimo kurti iš Wilno, kur siūlė darbą katedroje, myniau in Kowno, nes mėgstu pats už save sprendimus priimti. Tad po 20 metų in Wilno aš jau 27 metai in Kowno
Uch rupke, PAMIRŠAU gi, kad taip būdavo… Žinojau gi, žinojau… Ne galva, o kopūstas.
Jo, nu gėda man daba. 😀
-> Njaa – nu nemirtinas gi atvejis 😉
Taigi:
http://www.emokykla.lt/svetaines/daile/5/vzd/ciurlionis.jpg
-> Taškas – peace forever 🙂