Kadangi domiuosi Artimaisias Rytais, tai gavau nuorodą apie vieno žydo studento, kadaise gyvenusiuo Lietuvoje, pamąstymus įvairiais klasuimais. Aišku, praktiškai ne į temą, bet:
1) vaikinas totaliai gina savo naująją Tėvynę, kas jam daro garbę;
2) vaikinas labai gerai pastebėjo pagrindinę Lietuvos problemą: „Man buvo sunku suprasti, kaip aš čia galėčiau studijuoti ir kuo aš čia galėčiau tapti. Labai greitai dingsta noras gyventi visuomenėje, kurioje dauguma dalykų yra daroma per įvairiausias pažintis.“;
3) vaikinas labai gerai pastebėjo apie Lietuvos ateitį: „Lietuvos valdžios ekonominė politika privedė vidurinę klasę prie to, kad ji negali pragyventi tėvynėje, todėl priversta važiuoti į užsienį – skinti braškių, kirsti medžių ar gaudyti žuvų.“.
Vienžo, užskaitom 😉
Beje šita ekonominė būsena ir sukurta iš esmės brazauskinių. Niekaip netilpo galvon tas Braziaus pomirtinis garbinimas.
-> troy – kaslink (bet kokio) pomirtinio garbinimo – man jis primena pirstelėjimą vonioje – burbulai ir blogas kvapas. Šiuo atveju ypač, turint omenyje, kad AMB visomis jėgomis priešinosi Lietuvos Nepriklausomybei
Lietuvių liaudies išmintis: „Jei nori būti geras – mirk“. Matyt, genuose užkoduota: girnapusius lietuvių kultūros kitaip kaip pagrabine nevadina.
-> Buka – “Jei nori būti geras – mirk” – lietuvių požiūrio į tautiečius esmė 😉
labai teisingai vaikinas pastebejo, dar 10 metu ir Lietuvoje liks tik „marozai“ ir pensininkai. 4 metai ne Lietuvoje mane privercia i ja sugrizti tik del tevu/giminiu/draugu. Nors gyvenu Egipte ne kazkur Londone ar kitoj populiarioj sali kur tautieciai krauna piniga, bet man cia geriau nei Lietuvoje-asaru pakalneje. Aisku po 4 metu norisi i Europa, bet tik ne i Lietuva, net nupurto pagalvojus kad reiktu vel cia gyventi (tiksliau bandyti kaip nors pragyventi).