Feed on
Posts
Comments
«
»

Vakarėja jau, vakarėja… / Here comes the dusk

Lie 29th, 2010 by

imgp4987

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai

9 Responses to “Vakarėja jau, vakarėja… / Here comes the dusk”

  1. Viltė parašė:
    2010/07/29 11:12

    Užburia 🙂
    Jūs meistras gaudyti akimirkas 😉

    • grumlinas parašė:
      2010/07/29 11:20

      -> Viltė – sėdim pas klubioką sode, vyninamės, atsisuku – ogi GRAŽU. Tekšt kadrą 😉

      P.S. mumi yra „tu“ 🙂

  2. Viltė parašė:
    2010/07/29 11:28

    Gerai 🙂 . Bet rimtai, pirkčiau tokį grožybių albumą, jei sugalvotumėte išleisti 😉 , ypač jei taip lengvai gaunasi „pagauti“, verta apie tai (išleidimą) pagalvoti 🙂 . Kažkaip jau peržengia tinklalapio rėmus toks grožis, tikrai 🙂

    • grumlinas parašė:
      2010/07/29 11:35

      -> Viltė – nzn, man tai yra pramoga, kurios savikritiškai net nevadinu menu. Apie kokybiškiau sutvarkytų vaizdeliuų puslapį gal ir verta pagalvoti, bet dabar… pirmadienį Vilniukje, vakar Rygoje, penktadienį Vilniuje ir Onuškyje, sekmadienį Lenkijoje… 😉

  3. Viltė parašė:
    2010/07/29 11:42

    Vat įdomus paradoksas: tie, kurie „daro“ menus (a-lia arka prie Neries), tie susireikšminę, o kai žmogus išties kuria šedevrus, tai vis „netyčia“.
    Aš rimtai, nes tai jau peržengia ribas: gražu. Verta pagalvoti, gal atsiras fantastiško grožio nuotraukų saulėlydžių albumas . Manau, taip pat padarytų didžiulį įspūdį, nes žmonės kaip niekada pradėjo vertinti tikrąjį grožį..

    • grumlinas parašė:
      2010/07/29 12:09

      -> Viltė – sukonfūzijai mumi begirdama 😉
      O šiaip tai mintis apie galeriją pastatyta į „pipeline-to-do“

      • Viltė parašė:
        2010/07/29 12:38

        Jaučiu, kad tai turi vystymosi ir augimo galimybę. Tiesiog pagalvokite apie tai 🙂 , o galimybės Tikriems dalykams vystytis visuomet suteikiamos pačio gyvenimo, tereikia stumtelėti savo mintimis..
        Mano pažįstami, kuriems parodžiau, taip pat amo neteko 🙂 . Tai TIKRAI labai talentinga.

  4. Buka parašė:
    2010/07/29 12:02

    Girnapusius užmetė akį ir pasakė: „Tokį mielai pasikabinčiau ant sienos“. Turbūt reikėtų paaiškinti, kad girnapusiui niekada niekas nepatinka.

    O mano nuomonė kaip Viltės. Debesėlių gurgulai, žolių siluetai, paskutinis spindulių pluoštas… transcendencija.